Žiniasklaida Lietuvoje

ĮŽANGA
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) pristato pirmąją viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimų apžvalgą. Viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimams kasmet vidutiniškai išleidžiama 35,3 mln. eurų. Rekordiniais metais pagal viešinimui ir informavimui išleistų lėšų sumą būtų galima išskirti 2016 m., kuomet sudarytų sutarčių vertė pasiekė beveik 45 mln. eurų, bei 2019 m. su 39 mln. eurų. Pagrindinę viešinimo ir informavimo paslaugų sektoriaus pirkimų vertės dalį - 67 proc. - sudaro viešinimo paslaugų, t. y. viešųjų ryšių, informacijos skelbimo žiniasklaidos priemonėse, reklamos, rinkodaros ir kt. susijusių paslaugų pirkimai. Todėl apžvalgoje didesnis dėmesys skiriamas būtent viešinimo paslaugų sutarčių analizei.
Kasmet šiame sektoriuje sudaroma daugiau, nei 1 100 sutarčių. Nustatyta, kad daugiau nei 80 proc. visų sutarčių skaičiaus ir apie 40 proc. vertės sudaro sutartys, įvykdžius mažos vertės pirkimus, o tai reiškia, kad apie tokius pirkimus turime mažiau duomenų nei apie atvirus konkursus: trūksta struktūruotų duomenų apie dalyvių skaičių, jų atrankos kriterijus. Nuo 2015 m. atsiradusi prievolė paviešinti sudarytą sutartį ir laimėtojo pasiūlymą suteikia galimybę nuo šio laikotarpio įvertinti bent bendras viešinimo paslaugų apimtis. Apžvalgoje apibendrinti 2010-2014 m. viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimų duomenys (be mažos vertės pirkimų) bei 2015-2020 (iki gegužės mėn.) laikotarpio visų sudarytų ir paviešintų sutarčių duomenys.
Nors šioms paslaugoms įsigyti išleidžiama sąlyginai nedidelė visų viešiesiems pirkimams skirtų metinių lėšų suma, tačiau viešinimo paslaugų pirkimai patenka tarp rizikingųjų viešųjų pirkimų sektorių dėl šių paslaugų specifiškumo - tiekėjų atrankos kriterijai dažnai subjektyvūs, pirkimo rezultatas yra sunkiai apčiuopiamas, ne visais atvejais aišku, už ką konkrečioje sutartyje sumokamos biudžeto lėšos.
Apžvalga siekėme detaliau paanalizuoti šį viešųjų pirkimų sektorių, didžiausius pirkimų vykdytojus, tiekėjus ir galutinius informavimo kanalus bei pirkimų apimties dinamiką - kaip šalyje vykstantys įvykiai įtakoja šių paslaugų poreikį.
Tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė sako, jog viešinimo paslaugų pirkimus Tarnyba stebi jau kurį laiką: buvo atlikta nemažai pirkimų vertinimų, neseniai parengtos viešinimo paslaugų pirkimų gairės, prevenciškai peržiūrėti didesni pirkimai.
„Galiausiai išleidžiame apžvalgą, apibendrinančią šio sektoriaus pirkimus. Sistemiškai apžvelgę sektorių matome, kad viešinimo paslaugų pirkimų procedūrų vykdymo rodikliai - kokybės kriterijų taikymo dažnumas, vieno tiekėjo pirkimų dalis, yra geresni už bendrą viešųjų pirkimų vidurkį. Tačiau pastebime vis dar sunkiai pamatuojamus pasiūlymų vertinimo atrankos kriterijus, tam tikrą pirkimų vykdytojų ir tiekėjų prisirišimą." sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Jovita Petkuvienė.
Anot J. Petkuvienės, visuomenei vis dar sunku suprasti, kokios tiksliai paslaugos buvo nupirktos, iš apžvalgos duomenų ryškėja, kad viešinimo pirkimų apimtys koreliuoja su politinių rinkimų ciklais.
„Siekiant išsklaidyti bereikalingas abejones dėl galimai netinkamai panaudojamų sutartyje numatytų lėšų ir išvengti netinkamo interpretavimo, raginame visus pirkimų vykdytojus rasti patogų būdą, kaip visuomenei atsiskaityti už viešinimo paslaugų sutarčių rezultatą." - teigia J. Petkuvienė.
Viešinimo paslaugų pirkimus kasmet vykdo vidutiniškai 379 pirkimų vykdytojai. Beveik pusę (45,4 proc.) viešinimo paslaugų pagal vertę įsigijo centriniam lygmeniui priskiriamos perkančiosios organizacijos. Daugiausiai viešinimo paslaugų per nagrinėjamąjį laikotarpį įsigijo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kurios pirkimai sudarė apie 19 proc. visų viešinimo paslaugų sutarčių vertės. Iš savivaldos ir teritorinių padalinių lygmens daugiausiai, beveik penktadalis, teko Kauno miesto savivaldybės administracijai.
Viešinimo paslaugų pirkimus kasmet laimi vidutiniškai 450 tiekėjų, jų skaičius auga, tačiau 20 didžiausių tiekėjų tenka net 60 proc. viešinimo paslaugų sektoriuje sudarytų sutarčių vertės.
Nagrinėjant 2015-2020 m. laikotarpio duomenis pastebėta, kad dažnai didžiąją dalį viešinimo sutarčių vertės sudaro tiekėjų sutartys su tais pačiais pirkimų vykdytojais, pvz., UAB „Fabula ir partneriai" apie 77 proc. sutarčių vertės tenka sutartims su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos; UAB „Point media" 66 proc. - su Kauno miesto savivaldybės administracija; UAB „PUBLICUM" 62 proc. - su AB „Lietuvos geležinkeliai"; UAB „Open Agency" 61 proc. - su AB Lietuvos paštas; UAB „CARAT" - 55 proc. su UAB Verslo aptarnavimo centras.
Nepaisant to, konkurencingumas viešinimo paslaugų sektoriuje didesnis nei vidutinis -vidutinis pasiūlymų skaičius šiame sektoriuje siekia 3,4, tuo tarpu bendras Lietuvoje vykdomų pirkimų rodiklis - 2,1; viešinimo paslaugų pirkimuose "vieno tiekėjo" pirkimų dalis siekė 45,5 proc., kai tuo tarpu bendra rodiklio reikšmė - 57,7 proc. Dažniau, nei visuose pirkimuose pasirenkamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijus - 57,2 proc. viešinimo paslaugų pirkimuose, atitinkamai bendras rodiklis tesiekia 25 proc.-. Nepaisant dažno ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijaus pasirinkimo, kokybės šiuose kriterijuose pasigendama: vertinimo tvarka dažnai nepakankamai aiški, o pirkimuose numatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai subjektyvūs, nesusiję su sutarties vykdymu.
Pastebima, kad viešinimo pirkimų sutartyse stinga informacijos apie tai, kas dalyvavo vykdant sutartį, už kokias tiksliai paslaugas konkrečioje sutartyje buvo sumokėta . Tačiau 2019-2020 m. laikotarpiu pastebimas teigiamas pokytis - išnagrinėjus didžiausias su viešinimo agentūromis sudarytas sutartis , matome, kad tiekėjai nurodo informaciją apie galutinius viešinimo kanalus, dažnu atveju galima tiksliai nustatyti, kaip sutartyje pasiskirsto lėšos tarp skirtingų sutarties veiklų.
„Tikiuosi, kad ši apžvalga ir atviri duomenys, kurių pagrindu ji buvo atlikta, padės užtikrinti didesnį skaidrumą viešinimo ir informavimo paslaugų srityje bei pagelbės planuojantiems ir perkantiems šias paslaugas tai atlikti labiau apgalvotai, palyginti savo išleistas lėšas su kitų šalies pirkimų vykdytojų analogiškų pirkimų apimtimi ir priimti tinkamus sprendimus, o visuomenės atstovams padės geriau suprasti, kaip viešinimui leidžiamos mokesčių mokėtojų lėšos" - teigia Tarnybos Statistikos ir ataskaitų skyriaus vedėja Asta Sadauskaitė.

VIEŠINIMO IR INFORMAVIMO PASLAUGŲ PIRKIMŲ APIMTIS 2010-2014 M. IR 2015-2020 M.
DUOMENŲ ŠALTINIS
2010-2014 m. informacija parengta pagal viešojo pirkimo ir pirkimo procedūrų ataskaitų, kurias pirkimų vykdytojai pateikė Tarnybai ir paskelbė CVP IS, duomenis.
Duomenis apie mažos vertės pirkimus, įvykdytus per aukščiau nurodytą laikotarpį, pirkimų vykdytojai pateikė sumine išraiška, todėl nėra galimybės nustatyti mažos vertės viešinimo paslaugų pirkimų apimties.
2015-2020 m. informacija parengta pagal pirkimų vykdytojų CVP IS sutarčių viešinimo posistemėje paskelbtų sutarčių duomenis. Analizei buvo pasirinktas CVP IS sutarčių viešinimo posistemės duomenų šaltinis, nes čia, priešingai nei viešojo
pirkimo ir pirkimo procedūrų ataskaitose, kaupiami duomenys ir apie mažos vertės pirkimų sutartis, kurios dažnu atveju sudaromos įsigyjant viešinimo paslaugas.
DUOMENŲ PATIKIMUMAS IR INTERPRETAVIMAS
Dėl apžvalgai parengti naudojamų skirtingų duomenų šaltinių ir juose kaupiamos skirtingos duomenų struktūros ne visa 2010-2014 ir 2015-2020 m. laikotarpių informacija palyginama, todėl detalesnė sutarčių informacijos analizė buvo atlikta, naudojant 2015-2020 m. sutarčių duomenis, o 2010-2014 m. duomenys
buvo naudojami bendroms tendencijoms nustatyti. Viešinimo ir informavimo paslaugų sutarčių duomenys yra tokie, kokius pirkimų vykdytojai paskelbė CVP IS. Išlieka klaidų, netikslumų tikimybė. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad apibendrinant sutarčių duomenis už 2015-2020 m. laikotarpį, nebuvo atsižvelgta į sutarčių vykdymo aplinkybės - ar po sutarties paskelbimo CVP IS, sutartis nebuvo nutraukta, ar ji buvo įvykdyta pilnai. Į analizę CVP IS skelbiami sutarčių pakeitimai neįtraukti. Į bendrą 2015-2020 m. apimtį įtrauktos visų tipų sutartys - įprastos, preliminariosios ir jų pagrindu sudarytos pagrindinės sutartys. Jei preliminarioji
sutartis sudaryta su keliais atskirais tiekėjais ir paskelbtos atskiros tos pačios vertės sutartys dėl to paties sutarties objekto, į bendrą vertę įtraukta tik vienos sutarties vertė, o į bendrą sutarčių skaičių įtrauktos visos preliminariosios sutartys. Dėl nepakankamos sutarties informacijos, ne visais atvejais pavyko nustatyti, kokio tipo sutartis - įprasta, preliminarioji, ar pagrindinė, taip pat sutinkami atvejai, kuomet pirkimų vykdytojas sudarytos sutarties vertę nurodė 0 - dėl šių aplinkybių kai kuriais informacijos pjūviais galimi netikslumai.
DUOMENŲ IMTIES NUSTATYMAS
Viešinimo paslaugų pirkimų atranka buvo vykdoma, vadovaujantis Tarnybos parengtomis
gairėmis „Viešinimo paslaugų pirkimai" (2020 m. redakcija). Sutartys viešinimo ir informavimo sektoriui buvo priskiriamos pagal sutarčiai pirkimų
vykdytojo priskirtą pagrindinį Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau - BVPŽ) kodą, bei papildomai analizuojant sutarties objektą, o kai kuriais atvejais ir pačią sutartį. Pagal CVP IS kaupiamų duomenų bazės struktūrą nėra numatyta paslaugų grupė „Viešinimo ir informavimo paslaugos", todėl šios paslaugų grupės apimtį
sistemiškai nustatyti sudėtinga, atrankos proceso pilnai automatizuoti nėra galimybės. Dėl šios priežasties, jei pirkimų vykdytojas nepakankamai atsakingai sutarčiai priskyrė pagrindinį BVPŽ kodą, ar sutarties objektą nurodė apibendrintai
ir iš sutarties objekto pavadinimo sunku spręsti, kad sutartis priskirtina Viešinimo ir informavimo pirkimams, ji galėjo nepatekti į šiai analizei naudotų sutarčių imtį.

(Bus daugiau)

RUBRIKA ŽINIASKLAIDA LIETUVOJE YRA SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDO RPOJEKTO DALIS.