Lietuvos žurnalistų sąjunga smerkia bet kokius valdžios bandymus persekioti žurnalistus už kritiką, vienašališkai riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas.

Tokią poziciją viešai paskelbti paskatino įvykis, kuomet rugsėjo 14 dieną, kolegei Rūtai Sinkevičienei ir televizijos operatoriui Skirmantui Jankauskui (LŽS nariui) rengiant temą apie galimą lėšų netinkamą ir neracionalų naudojimą uždarant Ignalinos atominę elektrinę, buvo uždraustas patekimas į Vyriausybę. Apie tai LŽS raštu informavo patys kolegos, kuriems ir buvo pritaikyti tokie apribojimai.

Šio įvykio atspindžius galima buvo pamatyti ir kolegų parengtoje televizijos laidoje, rodytoje per kanalą TV3. Pasak kolegų, renkant informaciją ir bandant gauti reikalingus interviu jiems buvo tiesiog „pasakyta NE". Profesionali žurnalistė, kolegė Rūta Sinkevičienė jau nuo 1996 metų nuolat lankėsi Vyriausybės posėdžiuose ir ten rinko informaciją. Pasak jos, toks įvykis jai atsitiko pirmą kartą.

Pasak žurnalistų skundo, jai buvo liepta patikslinti, kokiu klausimu domisi. Tuomet ji buvo nukreipta į Aplinkos ministeriją. Po kelių dienų viskas pasikartojo Seime. Kolegė nurodo, kad jos „siuntinėjimas" buvo paremtas Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų pozicija. Kolegei, renkančiai informaciją, papildomai buvo parodytos Vyriausybės kanceliarijoje 2009 metais patvirtintos akreditavimo taisyklės, kokie žurnalistai ir kaip gali informuoti apie Vyriausybės darbą. LŽS taip pat informuota apie kolegoms pateiktus valtstybės tarnautojų atsakymus, kuriuose pasiūlyta „palikti ramybėje" ministrą A. Sekmoką, Premjerą A. Kubilių ir kitus IAE uždarymo plano architektus. LŽS mano, kad tokie pasiūlymai ne tik negarbingi, neskatina bendradarbiavimo, bet ir akivaizdžiai prieštarauja šalies įstatymams.

LŽS atkreipia dėmesį, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, draudžiama persekioti žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. Tokius pažeidimus gali konstatuoti tik kompetetingos institucijos, Lietuvoje - teismas.

Taip pat primename, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir kitų organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. Tai reiškia, kad teisė akredituoti savo darbuotojus priklauso viešosios informacijos rengėjams, o ne valdžios institucijoms, kurios turi pareigą tai atlikti. Taip pat įstatymas aiškiai nurodo, kad akreditavimo taisyklės privalo būti patvirtintos bendru sutarimu, o ne vienašališkais valdžios atstovų sprendimais.

LŽS pažymi, kad Lietuvos Konstitucija nurodo, jog riboti teisę rinkti ir skleisti informaciją galima tik įstatymu. Todėl esame įsitikinę, kad žurnalistai ar juos akreditavusios redakcijos, taip pat profesinės žurnalistų organziacijos visuomet gali pasinaudoti savo teise ir skųsti teismui bet kokius bandymus riboti jų teises rinkti informaciją, jei tos teisės ribojamos labiau, nei numato įstatymas.

Todėl LŽS yra sunerimusi, kad Vyriausybės veikla ir žurnalistika akivaizdžiai turi problemų. Kol kas akivaizdus vienas faktas - žurnalistai nurodo konkrečias informacijos rinkimo problemas.

Atsižvelgdama į tai, LŽS oficialiais raštais dėl minėtų problemų kreipsis į skunde minimas institucijas. LŽS nuomone, susidariusi situacija įpareigoja imtis ir kitų priemonių (pvz., bendrai apsvarstyti ir įvertinti taisykles, kurios reglamentuojama žurnalistų akreditavimą valdžios įstaigose), kurios padėtų užkirsti kelią panašiems žurnalistų teisių ribojimams ateityje.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Dainius Radzevičius

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-10-11 13:34

Atgal