2020 m. gegužes 28 d., Ketvirtadienis

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 metų veiklos ataskaita (2 dalis)

2020-04-25
 

(Tęsinys. Pradžia - balandžio 24 d.)

 

VEIKLA IR REZULTATAI

 

SKUNDŲ CHARAKTERISTIKA

 

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistų etikos inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas).
Skundų dėl visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimas ir pažeidimų tyrimas sudaro pagrindinę Tarnybos veiklos dalį. Į žurnalistų etikos inspektorių asmenys kreipiasi su skundais dėl atitinkamų Visuomenės informavimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento (ES) 2016/679, Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pažeidimų.
Fiksuoti rekordus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veikloje tapo įprasta. Rekordiniai buvo 2018 metų veiklos rezultatai. Apžvelgiant 2019 metų veiklą, akivaizdu, gautų skundų skaičius pasiekė naujas aukštumas - gauta 380 skundų. (palyginimui 2018 m. - 321, 2017 m. - 253, 2016 m. - 203). Skundų skaičius, lyginant su 2018 metais, padidėjo dar 16 proc., todėl jau ankstesniais metais ženkliai išaugęs Tarnybos teisininkų darbo krūvis tapo nepakeliamas. Didėjantis pareiškėjų, ginančių savo asmenines neturtines teises Tarnyboje, skaičius rodo aukštą visuomenės teisinį sąmoningumą, o kartu ir pasitikėjimą Tarnyba, kaip žmogaus teisių gynimo institucija. Kelerius metus iš eilės stebima sparčiai auganti skundų dinamika leidžia teigti, jog visuomenė atrado Tarnybą, kaip efektyvų, kvalifikuotą, nemokamą ir alternatyvų nacionaliniams teismams visuomenės informavimo priemonėse pažeistų žmogaus teisių gynimo būdą.
Daugiausia skundų - 309 pateikė fiziniai asmenys, iš jų 43 skundai pateikti viešųjų fizinių asmenų (2018 m. - 37 viešųjų fizinių asmenų skundai, 2017 m. - 28, 2016 metais - 24 skundai).
Ataskaitiniu laikotarpiu dar aktyviau nei praėjusiais metais savo pažeistų teisių gynybos kreipdamiesi į Tarnybą siekė ir juridiniai asmenys. 2019 metais gauta jau 70 juridinių asmenų skundų, tarp kurių 29 skundus teikė viešieji juridiniai asmenys. Palyginimui - 2018 metais kreipėsi 56 juridiniai asmenys, iš kurių net 41 skundą teikė viešieji juridiniai asmenys, 2017 metais kreipėsi 21 juridinis asmuo, iš kurių 16 - viešieji.
Skundą žurnalistų etikos inspektoriui turi teisę pateikti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, jeigu mano, kad buvo padarytas visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų, kurių priežiūrą įgyvendina žurnalistų etikos inspektorius, nuostatų pažeidimas.
Tarnybai pagal kompetenciją nagrinėti skundus ar pranešimus persiunčia ir kitos institucijos. Ataskaitiniu laikotarpiu kitos institucijos į Tarnybą persiųsdamos skundus ir pranešimus kreipėsi 157 kartus. Iš jų 38 pranešimus pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba per Karštąją liniją dėl internete skelbiamo galimai neteisėto turinio viešosios informacijos.
Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą žurnalistų etikos inspektoriui yra paskirta asmens duomenų tvarkymo priežiūros institucijos funkcija. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. visoje Europos Sąjungoje pradėjus taikyti Reglamentą (ES) 2016/679 žurnalistų etikos inspektorius tapo viena iš šio reglamento taikymo priežiūros institucijų Lietuvoje, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Kai asmens duomenys tvarkomi minėtais tikslais, žurnalistų etikos inspektorius stebi ir užtikrina, kad būtų taikomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimai.
Lietuvoje veikia dvi duomenų tvarkymo priežiūros institucijas - Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - VDAI) ir žurnalistų etikos inspektorius.
Pastebime, kad visuomenei vis dar trūksta informacijos apie šių institucijų kompetencijų atribojimą, nes dauguma duomenų subjektų pirmiausia kreipiasi į VDAI, kuri vėliau persiunčia gautus skundus pagal kompetenciją nagrinėti žurnalistų etikos inspektoriui. 2019 metais asmenys daugiausiai skundėsi dėl teisės į asmens duomenų apsaugą. Iš viso per ataskaitinį laikotarpį Tarnyba dėl galimo asmens duomenų tvarkymo pažeidimo gavo net 133 skundus. Iš jų 82 skundus Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė VDAI. 2018 metais dėl galimo asmens duomenų tvarkymo pažeidimo buvo gauti 69 skundai, iš jų 54 skundus persiuntė VDAI. Tai buvo net 3 kartus daugiau nei 2017 metais, kuomet VDAI persiuntė tik 18 skundų.
Panašus skundų skaičius gaunamas tiek dėl tradicinėje žiniasklaidoje, tiek dėl socialiniuose tinkluose įžvelgiamo neteisėto asmens duomenų tvarkymo. Vis dėlto tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse duomenys dažniausiai, nors ne visada, tvarkomi siekiant patenkinti viešąjį interesą, o socialiniuose tinkluose neretai bandoma viešumu atgauti skolą ar paviešinti netinkamai automobilį pasistačiusį asmenį, kitaip tariant, nubausti viešumu. Tiesa, vienu atveju socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbus asmens duomenis (balsą) pripažintas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas tokią informaciją žinoti. Per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo skundų, kuriais siekiama pasinaudoti teise būti pamirštam, gauti tik 4 skundai (2018 ir 2017 metais dėl šios teisės buvo gauta po 7 skundus). Tačiau padaugėjo skundų dėl nebenaudojamų socialinių tinkle paskyrų (pvz., klase.lt), pasenusios, neatnaujintos informacijos apie įmonių vadovus (pvz., spec.lt, geltoni.lt) bei jų asmens duomenų skelbimo (pvz., www.rekvizitai.lt, www.abalt.lt). Vienas iš visai netradicinių atvejų buvo asmens duomenų paskelbimas socialiniame tinkle Instagram istorijos formate.
Tokius atvejus be padarytų ekrano nuotraukų sunku patikrinti, kadangi dėl platformos formato informacija išnyksta po 24 valandų. Pirmą kartą gautas skundas dėl teisėto asmens duomenų tvarkymo trumpametražiame filme. Taip pat žymiai padaugėjo ir apskritai tik 2019 m. pirmą kartą kreiptasi dėl duomenų rinkimo žurnalistikos tikslu. Visais atvejais rinkta informacija nebuvo paskelbta.
Padaugėjo ir skundų, kai asmenys skundžiasi ne dėl savo, o dėl kitų asmenų duomenų tvarkymo. Tokiais atvejais dažniausia skundžiasi juridiniai asmenys dėl savo darbuotojų ar klientų, pacientų duomenų paskelbimo. Asmenų skundų dėl duomenų tvarkymo pažeidimų skaičiaus didėjimo tendencija stebima jau ne pirmus metus, o Reglamento (ES) 2016/679 įsigaliojimas ženkliai padidino asmens duomenų subjektų ryžtą veiksmingai ginti savo teisę į duomenų apsaugą. Atsižvelgiant į drastišką skundų dėl duomenų apsaugos dinamiką, išaugusį visuomenės dėmesį šiai sričiai, akivaizdu, kad darbo krūvis šioje srityje išaugo keturis kartus ir sudarė didelį iššūkį Tarnybai, nes kaip ir pasirengimui asmens duomenų apsaugos reformai, taip ir jos įgyvendinimui Tarnyba iki šiol negavo jokio finansavimo. Todėl užtikrinti ir išlaikyti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį yra nemenkas iššūkis.
(Bus daugiau)

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-04-25 11:04
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media