2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Petras Averka – žurnalistas, prozininkas, Lietuvos patriotas

2019-05-04
 
Petras Averka

Petras Averka

Petras Averka - žurnalistas, prozininkas, gimė 1918 m. rugpjūčio 17 d. Pietryčių Lietuvos pakraštyje, girių apsuptyje esančiame Musteikos kaime, gausioje eigulio Simono Averkos šeimoje. Būdamas pats jauniausias šeimoje daug patyrė vargo padėdamas motinai ūkio darbuose. Sulaukęs vos 2 metų neteko tėvo. Anksti teko ganyti gyvulius po Čepkelių raistą, o žiemos metu lankyti Musteikos kaime profesoriaus Tado Ivanausko įsteigtą "Ryto " mokyklą. 
Po to, kaip gabų moksleivi Kabelių klebono ir mokytojų rekomenduojamą, priima į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Čia jis pradeda rašyti daug novelių, kurios spausdinamos laikraščiuose ir žurnaluose: "Jaunimo drauge", "Vilniaus rytojuje", "Vilniaus aide", "Lietuviškame bare". Tai novelės "Dėl duonos kąsnio", "Blaivėja akiračiai", "Motina" ir kelios dešimtys kitų.
Būdamas gimnazistas P. Averka daug sportuoja. 1938 m. dalyvauja pasaulio lietuvių Kaune vykusioje olimpiadoje. Čia patiria neišdildomų patriotinių įspūdžių, kurie paliko visam gyvenimui. Kauniečiai ant rankų neša jų mokytoją, apgynusi lietuvių garbę dvikovoje su lenkų karininku, P. Žižmarą. Visų dalyvavusių akyse buvo ašaros. Vilniečiai vaikai pirmą kartą pamatė laisvąją Tėvynę, o Lietuva juos pasitiko kaip tikrus savo sūnus. Taip giliai jaunimui tais laikais buvo įskiepytas Tėvynės meilės jausmas, kad jis išliko tos kartos žmonių širdyse visam gyvenimui.
Baigęs gimnaziją 1939 m. P. Averka siunčiamas į Varšuvą lenkų kalbos ir literatūros studijuoti su jam iš Lietuvos fondo paskirta 200 lenkiškų zlotų stipendija. Ten jis priimamas be egzaminų, tačiau prasidėjęs II pasaulinis karas sutrukdo. 
Rytų Lietuvos lenkiškąją okupaciją pakeičia bolševikinė. Kraštas anapus Ūlos upės palieka vėl už Lietuvos ribų, nors Vilnius grąžinamas Lietuvai. Visi dzūkai pasirašo už prijungimą šių žemių prie Tėvynės Lietuvos. 1940 m. jis pradėjo dirbti "Vilniaus balso" redakcijoje reporteriu, atsakinguoju sekretoriumi. 1941 m. - laikraščio "Naujoji Lietuva" techninis redaktorius. Vengdamas nacių arešto, pasitraukė į Musteika, Marcinkonių vlsčiuje.
Vokiečių okupacijos metais P. Averka mokytojauja Marcinkonių septynmetėje mokykloje. 1944 m. vasarą Rytų Lietuvoje buvo ypač neramu: įžūliai siautėjo Armijos Krajovos ir raudonųjų partizanų gaujos. Per plauką P. Averka išvengė susidorojimo, o jo brolis Juozas žuvo hitlerininkų konclageryje.
Vokiečių okupacijos metais P. Averka parašo straipsnį "Kaip dzūkai bėgo iš raudono rojaus ", kuris "Vilniaus balse " buvo atspausdintas vedamuoju.
1944-1947 m. jis dirbo laikraštyje "Tiesa" techniniu redaktoriumi, be to studijavo Villniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 
"Tiesos " redakcijos vyr. redaktorius Genrikas Zimanas suranda archyvuose "Vilniaus balse" rašytą straipsnį ir perduoda sovietiniam saugumui. P. Averkai teko 8 metus patirti sovietinio lagerio kančias. Tačiau jo nepalaužė nei lenkai, kurie vertė užsirašyti lenku, nei kagėbistai, kurie kalbino bendradarbiauti. Jis praėjo visus sovietinio gulago pragarus ir liko patriotu, ištikimu savo Tėvynei.
Grįžęs iš gulagų dirba įvairiose įstaigose buhalteriu. Iš vokiečių kalbos išverčia S.Nalkovskos lenkų novelės antologiją "Gyvenimo versmė". 
Visą laiką ypač po Lietuvos atgimimo, dalyvauja spaudoje, gindamas Tėvynės nepriklausomybę, paskelbia daug recenzijų, straipsnių.
Petras Averka mirė Vilniuje 2003 m. balandžio 9 dieną. Vienintelė jo svajonė: " Kad tik sulaukčiau, kad Lietuvai būtų nors kiek lengviau... ".
M. Vaščilaitė
Rubrika Žurnalistas irgi žmogus yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-28 13:12
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media