2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Apolinaras Juodpusis: Vasara

2020-06-13
 
VASARA
 
Apolinaras Juodpusis
 
Dvidešimtųjų metų birželis, jau vasara. Šiandien penktadienis, 12 d., už nepilnų dviejų savaičių - Joninės, tada dienos ims trumpėti ir... sudie, vasarėle. O kol kas gražu aplink, bet kaip toji aplinka keičiasi: gegužės pradžioje beržų viršūnės, pasipuošusios šviežia salotinės spalvos žaluma, jau pakito - tarsi pasunkėjo, pakeitė spalvą. Gegutė kaip pradėjo kukuoti ano mėnesio pradžioje, taip iki šiol, tiktai tas jos ku-kū ilgas ilgas: gal džiaugiasi gamtos jai duotą pareigą atlikusi, gal ima atsisveikinti su savo „pamestinukais" (čia įžiūriu kai kurias šių paukštelių ir žmonių elgesio paraleles).
Dar vasara. Nuūžė liūtys su piktais vėjo šuortais, gūsiais, su ledukų kruša, žaibais, perkūnijomis. Kai kas nuo jos apsaugojo savo daržų augalėlius, kai kas ne, mat stiprūs vėjai kai kur net namų stogus apgadino, pakelių medžius rovė, laužė, guldė ant kelių, plėšė elektros laidus. Tokia tat dvidešimtųjų vasara...
O kaip jos laukėme šį ankstyvą ir itin sausą pavasarį. Ėmė trūkti vandens šuliniuose, išseko ar net visai išdžiūvo tvenkinukai, nuseko šiaip jau vandeningos upės, nebenorėjo net žolė dygti. O štai šiandien einu per pievą ir stebiuosi - žolė beveik iki juosmens! Gerai, kad keliukas ir takas, tų patrakėlių keturratininkų išvažinėtas ar mėgėjų pasivaikščioti žmonių išmintas, lengvai praeinamas net po vakarykščio lietaus.
Nužydėjo laukinės kriaušaitės, po gausaus žydėjimo nulinko po liūčių apsunkusios ievų šakos, gausiai žydi žemuogės. Net netikiu savo akimis - jau viena prisirpusi raudonuoja. Neiškenčiau, nuraškiau, prarijau - mano organizmui bus mikrodozė geležies! Toliau įkalnėje visu savo grožiu puikuojasi įvairiaspalvės lubinų žvakės. Taigi keli žodžiai ir apie juos. Esu girdėjęs, kad jie esą invaziniai, tik nepikti žmogui. Lubinai, tvirtina mokslininkai, sparčiai plinta, jie nustelbia vietinę augmeniją, tik, kaip tie Sosnovskio barščiai, nekenkia žmonių sveikatai. Lubinų šaknys „paima" laisvą dirvos azotą, jį kaupia šaknų gumbuose, nuskriaudžia greta esančią augmeniją. Gal todėl, pamenu, lubinus apardavo kaip trąšą. Dabar žemelės derlingumu rūpinasi jos didenybė agrochemija. O man tie lubinai, kad ir kokie „svetimšaliai" būtų, man jie gražūs!
Žingsniuoju keliuku, o piktos musytės, tarsi patvirtindamos sinoptikų prognozę, kad dar bus lietaus, taip puola, taip lenda į akis, po kepurės snapeliu, tad tik karklo šakele eidamas mojuoju mokuoju. „Tarsi kilminga dama vėduokle", pagalvotų kas nors pamatęs...
Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-06-13 12:13
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media