2020 m. liepos 11 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Docentas daktaras Virgilijus Juodakis: Kretingos fantazijos

2015-10-15
 
Virgilijus Juodakis

Virgilijus Juodakis

Virgilijus Juodakis

Kretingos fantazijos

 

Praeitis gimdo prisiminimus, o ateitis - fantazijas. Jos toli gražu ne visada išsipildo. Bet pasvajoti pirmyn visada malonu ir neretai fantazijos esti aktyviai veikiančiu stimulu artimesnių ir tolimesnių dienų veiklai. O kol fantazijos žlunga, jos mus maitina gražiomis viltimis ir svajonėmis.

1991 metais sušvito viltis atgauti sovietų konfiskuotus mano tėčio 6 hektarus ariamos žemės greta Kretingos, Palangos pusėn. Du kilometrai už Kretingos ir tik dešimt iki Palangos bažnyčios. Betgi gyvenu Vilniuje, iki Kretingos tolokai. Nepavažinėsi, ką nors ūkiško sumanęs. Na, bet pasvajoti, paplanuoti niekas netrukdo.

Tai buvo metas, kai pakelėse tarsi grybai dygo didesnės ir mažesnės kavinaitės visose pakelėse. Tad ir man  visų pirma šovė galvon mintis įrengti pakelės kavinaitę Palangon ar iš Palangos vykstantiems atsipūsti. Juk tėvo žemė ribojasi su naujuoju plentu. Taigi būtų puiki vieta pasisėdėti prieš pasineriant į kurorto šurmulį ar ilgą kelionę namolei. Sūnus kompiuteriu išbraižė Žemaitijos etnografinio stiliaus sodybą, kur galėtų pavėsinė būti, kur kavinė, vieta mašinoms pasistatyti, nedidelis dekoratyvus parkelis atsipūsti. Pilnai pakaktų vietos ir nakvynės namams. Kai primečiau, kiek tai kainuotų...

Betgi čia didelis gabalas durpyno Tenžės upelio slėnyje. O durpėse gerai auga valerijonai. Nei laistyti, nei ravėti. Tik daigų prasimanęs pasodinai, rudenį išsikasei derlių, šaknis Tenžėje išplovei ir parduodi farmacijos pramonei. Kol tą žemelę atgausiu, valerijonus auginti pabandžiau savo sode Vilniuje. Gražiai augo, tiesiog subujojo. Rudens vėjelis subrendusiais sėklas plačiai kaimynų sklypuose pasėjo. Ir sau naujiems daigams užsiauginti sočiai pakako. Bet didžiausias vargas, pasirodo, laukė vėlų rudenį, kai atėjo laikas šios vaistažolės šaknis iškasti ir vešlias jų barzdas šaltame vandenyje plauti. Bet ir tai dar ne viskas. Išplautas kvapnias barzdas dabar reikėjo išdžiovinti. Lauke šilumos nebėra, namuose jokios džiovyklos nėra, šlapių šaknų niekas nesuperka, neišdžiovintas užpuola pelėsis, ir taip baigiasi miniatiūrinis valerijonų biznis... Kelių kvadratinių metrų bandomasis biznis. O ten visas hektaras būtų, gal gi net pusantro ar du...

Eilinis sumanymas buvo toks. Tėnžės upelis slėnyje. Jo šlaitas sulig trijų aukštų namu. Taigi labai patogi vieta talpiems sandėliams po žeme įrengti. Pakaktų ekskavatoriumi išrausti gilų griovį iki pat Kviecių miškelio, iškastas žemes dėti abipus to griovio, jo dugną ir sienas iškloti stambiomis betono plokštėmis. Uždėjus perdangas ir ant jų supylus abipus griovio laukiančias žemes, gautųsi dviejų šimtų metrų ilgio saugios ir vėsios patalpos bulvėms, burokams, kopūstams, morkoms, obuoliams, kriaušėms ir kitokioms rudens gėrybėms sandėliuoti. Iki pavasario ir netgi naujo derliau. Nieko panašaus visoje Žemaitijoje tada nebuvo. Ir dabar nėra. Vietos čia pakaktų ne vienam, o keliems tokiems tuneliams. Deja, bendraminčių tokiam sumanymui įgyvendinti rasti nesugebėjau. Nelabai ir ieškojau, nes paviliojo naujas, kaip šiandien priimta sakyti, projektas.

Senelių namai. O kodėl ne? Vietos pakaktų, vistik šeši hektarai. Čia laisvai išsitektų talpus pastatas senoliams gyventi. Netoliese yra vieta namui personalui gyventi pastatyti. Būtų vietos ir virtuvei, ir valgyklai, ir sveikatos priežiūros reikmėms, skalbyklai, kaplyčiai pamaldiems, medicinos kabinetams. Krutėti pajėgiems greta galėtų būti gėlynai, kelios daržovių lysvės, vaistinių augalų kampas, kvapnių arbatžolių rėžiai, sodas su čia gerai augančiomis kriaušėmis ir garsiosiomis tik Žemaitijoje vešančiomis juodosiomis trešnėmis. Gerai būtų ir gražėlis su autobusiuku turėti Palangon gražiomis dienomis nusigauti. Bet dar gražiau ir naudingiau būtų turėti vieną ar porą gražių karietų su žemaitukais. Ir romantiška, ir benzino nereikia ir trąšų gėlynui bei vaistažolių „plantacijoms" tvarte prisikaupia.

Bet kuriam iš šių sumanymų įgyvendinti, deja, reikalingas nemažas kapitalas. Aš jo, žinoma, neturėjau. Kišenėse, kaip sakoma, vėjas švilpavo. Todėl apsidžiaugiau, kai Kretingos žemėtvarka pasiūlė man vietoje tėvo šešių hektarų dirbamos žemės imti dar arčiau Palangos esančio miško šešis hektarus. Momentaliai suvokiau, kad čia būtų galima įgyvendinti dar įdomesnį sumanymą, kuris man nekainuos nė grašio. Sumanymas buvo toks.

Atgimstančiai Lietuvos skautų organizacijai pasiūlau mano miške įkurti skautų vasaros stovyklą. Per vasaros sezoną skautai čia organizuoja kelias pamainas. Gyvena palapinėse. Palangon šešis kilometrus ir atgal žygiuoja pėsti. Kaip dera elgtis miške ir kaip jį prižiūrėti, skautus pastoviai konsultuoja Kretingos miškininkai ir gamtosaugininkai. Bus puikus sveikos gyvensenos, miškininkystės ir aplinkosaugos pradžiamokslis mūsų jaunimui.

Deja, deja, tam ir fantazijos...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-10-15 09:54
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Ap.

2015-10-20 22:12

Nefantazuotume, tad ir kasdieninis gyvenimas būtų menkavertis. Fantazuoti ir skaityti fantazijas - puiku !

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media