2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Docentas daktaras Virgilijus Juodakis: Profesinės sąjungos lankose

2014-12-02
 
Virgilijus Juodakis

Virgilijus Juodakis

 

Virgilijus Juodakis

 

Buvo 1971 metai. Buvau tik tik vos kojas apšilęs Žurnalistikos katedroje, kai vieną gražią dieną visi Istorijos fakulteto darbuotojai buvo sukviesti į ataskaitinį rinkiminį profsąjungos susirinkimą. Buvo smagu vienoje vietoje matyti tiek docentų, profesorių ir šiaip katedrų darbuotojų. Istorikai, psichologai, bibliotekininkai ir žurnalistai. Kai kuriuos jau pažinojau, bet į daugelį spoksojau nustebęs. Jaučiausi tarsi žvirblis tarp stručių kojų. Kaip mažas daigelis brandaus miško augimvietėje. Apie kiekvieną jų ką nors įdomaus gebėjo man papasakoti mano bičiulis doc. J.Bulota.

Na, sakykime, pavyzdžiui Levas Vladimirovas. Tuo metu jis buvo Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros vedėjas. Ką tik buvo grįžęs iš Jungtinių Tautų D.Hameršeldo bibliotekos Niujorke direktoriaus kėdės. Viename vokiškame straipsnyje buvo nutapytas kaip romantiškas nuotykių ieškotojas ir pavadintas knygų medžiotoju iš Vilniaus. Ir ne be pagrindo.

Dalykas tas, kad L.Vladimirovo rūpesčiu į Vilniaus universiteto biblioteką buvo sugrąžintos kadaise Vilniaus universitetui priklausiusios, bet carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtos knygų kolekcijos. Jo dėka iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančiai retų knygų, tarp jų M.Mažvydo ir M.Daukšos katekizmai.

1956 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankęsis ukrainietis prof. Borovojus užsiminė vienoje Odesos bibliotekų matęs Mažvydo 1547 m. „Katekizmą". Sužinojęs, jog Odesos universiteto retų spaudinių skyriaus vedėja yra žydė, L.Vladimirovas į Odesą pasiuntė tos pačios tautybės savo asistentę. Ji greitai surado bendrą kalbą su skyriaus vedėja. Jei ne L.Vladimirovas, galbūt M.Mažvydo „Katekizmo" jubiliejų būtume minėję neturėdami pirmosios lietuviškos knygos originalo.

Sėkmingos buvo L.Vladimirovo paieškos ir Maskvoje. Iš V.Lenino bibliotekos Vilniaus universitetui buvo perduotas M.Daukšos 1595 m. „Katekizmas" - pirmoji knyga, išspausdinta Vilniuje lietuvių kalba. Šiandien tai vienintelis pasaulyje žinomas šios knygos egzempliorius.

L.Vladimirovas iš Maskvos taipogi atgavo žymaus baltarusių humanisto Pranciškaus Skorinos 1525 m. Vilniuje išleistą „Apaštalą". Tai antroji Vilniuje, o kartu ir visoje buvusios Rusijos  imperijos teritorijoje išspausdinta knyga. Iš Maskvos Centrinio senų aktų valstybinio archyvo pavyko atgauti ir K.Sirvydo trikalbio (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyno „Dictionarum trium linquarum" 1642 m. leidimą, kurio neturėjo nė viena XIX-XX a. Lietuvos biblioteka.

L.Vladimirovas nustatė, kad lietuvis John Lettou XV a. buvo pirmasis spaustuvininkas Londone.

O aplinkui dar Lietuvos istorijos žinovai, filosofai, psichologai. Na, sakykite, argi ne pasaka atsidurti šalia tokių žmonių? Tikrai smagu bent jų šešėlyje pasišildyti.

Taigi, tame Istorijos fakulteto profsąjungos susirinkime J.Bulota ėmė ir pakišo man, kaip sakoma, kiaulę. Jis garsiai pareiškė, girdi štai naujas žmogus Žurnalistikos katedroje, gal jis gali ką nors įdomaus naujo profsąjungos komiteto veiklai pasiūlyti, kas būtų įdomu ir naudinga visiems. Nauja galva gal naujų minčių turi. Šitaip staigiai užkluptas tas naujasis katedros žmogus  ėmė ir kaip kvailelis ekspromtu išdrožė - gal būtų įdomu organizuoti ekskursijas dėstytojams ir studentams pažiūrėti, kaip atrodo degradavusių ir absoliučiai beviltiškų alkoholikų gydyklos, arba sifilitikų pensionatai. Dar pridėjau kelias nesąmones, berods apie debilus ar kažką panašaus. Narkotikų problemos tada dar neturėjome. Tikriausiai ir juos būčiau pridėjęs. Girdi, bent jau studentams, būsimiems žurnalistams tai būtų paskata kovoti prieš tokias blogybes. Tikriausiai neįmanoma ką nors dar kvailesnio pasiūlyti universiteto pedagoginiam personalui.

Radosi tiesiog spengianti tyla. Bet ją sudrumstė vėlgi J.Bulota. Matote, kreipėsi jis į susirinkusius, kokių originalių minčių gali turėti naujas žmogus, kai pažiūri į mūsų profsąjunginę veiklą iš šalies. Ir šypsodamasis pridėjo: žmogus sako - žmogus žino, o kai žino - tai tegul daro. Ir pasiūlė išrinkti mane Istorijos fakulteto profsąjungos pirmininku. Visi su malonumu nubalsavo „už", nes niekas nenorėjo būti tuo pirmininku. Snaudžiančios profsąjungos pirmininku.

O ko tu tikėjaisi, po susirinkimo šypsojosi J.Bulota. Juk nuo seno žinoma - kas daug plepa, tas ir išrenkamas. Nieko, nieko, ramino jis mane, susipažinsi su žmonėmis, jie tave pažins. Tvirčiau ant kojų stovėsi. Va taip tapau profsąjunginiu lyderiu. O kaip fakulteto atstovas, buvau kooptuotas į kai kurias aukštesnes universiteto instancijas. Pažinčių tikrai pagausėjo. Laiko namams sumažėjo. Nuo posėdžiavimų niekas pirmyn nejudėjo. Tik popierių daugėjo, nes nors juose reikėjo įrodinėti ką nors nuveikus, o dažniausiai balioną pūsti.

Jau buvau man patikėto naujai priimtų pirmakursių studentų kurso kuratoriumi. Taigi po to skandalingo profsąjunginio susirinkimo nepajėgiau pamiršti savo pasiūlytos minties pamatyti, kaip atrodo degradavę alkoholikai ir kitokie sunkūs ligoniai. Šventai buvau įsitikinęs, kad tokia pažintis įbaugintų jaunimą ir būtų naudinga sveikai gyvensenai propaguoti. O žurnalistai galėtų tokia patirtimi ir savo rašiniuose pasinaudoti.

Pabandžiau palandžioti po įvairias medicinos bei to meto milicijos įstaigas palandžioti. Bet niekur niekas manęs nesuprato. Negalima, ir tiek. Ekskursijas, ir dar ne kartą? Stebėjosi ir negalėjo suprasti kam to reikia. Studentai? Betgi jie nei medikai nei milicininkai. Ne, jokiu būdu negalima. Na, ne - tai ne. Taip subliūško mano pirmoji didžioji profsąjunginė iniciatyva.

Netrukus ir per antrą ausį gavau. Dalykas tas, kad buvo įprasta nutikus nelaimei, kaip nors bent keliais profsąjunginiais rubliais padėti nelaimėliui. Taigi kartą kieme prie manęs priėjo doc. Genovaitė Raguotienė ir pasiguodė, jog pasimirė jos mama. Aš entuziastingai puoliau į universiteto profsąjunginį centrą gauti tokiais atvejais priklaususią šiokią tokią finansinę paramą. Špygą taukuotą gavau. Nebegalima jokia panaši parama. Uždrausta. Ekonomija. Ekonomika turi būti ekonomiška. Ir šiandien, jau daug metų po to nuvilnijus, negaliu paniršti to šlykštaus jausmo, kai teko garbiai docentei pranešti, kad nei vainikui, nei užuojautai nė kapeikos profsąjunga neskiria ir neskirs. Špyga taukuota iš tos profsąjungos.

Universitetas turėjo vilą Palangoje darbuotojams po kelias dienas ten apsigyventi. Bet norinčių buvo daugiau nei lovų viloje. O ir tas pirmoje eilėje gaudavo ne žemutinė darbuotojų grandis, bet... Tad kilo paprasta mintis sulig laiku, kol sniegas nenutirpęs, nusigauti į Nidą ir sudaryti su vietos gyventojais, kurie nuomoja poilsiautojams kambarius, sutartis visam vasaros sezonui. Jie bus ramūs visą sezoną, ir mano fakulteto žmonės iš anksto galės pasiskirstyti kas kada už kokią kainą įvalios Nidoje bambas pasikaitinti. Taip ir buvo padaryta. Tik štai kas buvo man keista.

Natūralu, kad susiruošęs Nidon kambarių visai vasarai medžioti, visų pirma turėjau pasirūpinti komandiruotę gauti. Paruošiau raštą, kad ji man reikalinga garbingu tikslu siekiant pasirūpinti darbuotojų vasaros poilsiu, nes Palanga - ne visiems mirtingiesiems. Į vienas duris - ne ten pataikiau. Mat nežinojau, kur tokiu reikalu dera kreiptis. Tai turėjo būti mano pirmoji komandiruotė universitete. Į kitas duris - irgi nepataikiau. Į trečias... Pagaliau atsidūriau prorektoriaus B.Sudavičiaus kabinete. Beje, toli sklido tiesiog fantastinis gandas, kad jis mintinai žinąs visų universiteto studentų pavardes ir net jų specialybes, fakultetus. Galbūt taip ir buvo. Neketinau tikrinti. Man to nereikėjo. Taigi, prorektoriui ir sakau tiesiai šviesiai, ko Nidon man reikia. Ogi, gerbiamasai, sako jis man, taip negalima. Universitetas yra mokslo įstaiga ir tik mokslo tikslais mes galime važinėti, jeigu labai prireikia. Juk Kuršių marių vandenėlis ne tamstelės mokslo objektas. Kokią mokslinę temą rutulioji? Fotografija? Tai ir rašyk, kad ten vykti reikia aiškinantis, kas ir kada Kuršių Neriją fotografuoti pradėjo. Betgi, atsakiau, tai bus melas, netiesa. Negi ir universitete reikia meluoti... Meluoti nereikia, ir negalima, tai negražu, atsakė prorektorius. Mes tik pasinaudosime kunigų elgesį normuojančia nuostata, kad jiems draudžiama meluoti, bet leidžiama nutylėti tiesą.

Dvi vasaras mano fakulteto žmonės be peštynių gražiai pasidalino Nidoje išnuomotas lovas. Vėliau gamyklos ir stambios įstaigos pasisiūlė už kambarius mokėti daugiau ir mes likome už borto.

Kaip fakulteto profsąjungos lyderis turėjau progos dalyvauti ne viename aukštesnio lygio renginyje. Tame tarpe teko buvoti ir rektorato posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi ir universiteto 400 metų jubiliejaus dalykai. Daug kas man buvo svetima, daug ko nesupratau. Bet viena rektoriaus Jono Kubiliaus replika įstrigo atmintyje. Kažką svarstant jis apgailestavo, kad KPI baigę kauniečiai nepamiršta savos Alma Mater ir kur bedirbę nepamiršta ją kuo nors paremti, padėti pagal išgales. O štai Vilniaus universiteto absolventai, deja, neturi tokios šviesios tradicijos. O gaila, labai praverstų. Šitai girdėdamas aš prisiminiau dalykinės draugystės formulę: aš tau - tu man, tu man - aš tau. Gražu, tiesa? Bet kažkodėl šiandien ši graži elgesio formulė negerbiama ir dargi vadinama negražiu žodžiu - korupcija. Belangę už ją siūlo...

Profsąjunga vaizdavo, kad rūpinasi ir savo narių moraliniu veidu, padoriu elgesiu. Nežinau kas tai padarė, bet fakulteto profkomo posėdyje vieną gražią dieną buvo pateiktas svarstyti štai toks klausimas. Girdi, viena jauna fakulteto darbuotoja jau kuris laikas flirtuoja su kitoje įstaigoje dirbančiu ne pirmos jaunystės profesoriumi. Skandalas... Kur moralė.. Reikia skubiai patikrinti. Reikia apsvarstyti ir imtis atatinkamų poveikio priemonių...

Klausimas, žinia, buvo ganėtinai subtilus. Niekas negalėjo atsakyti į klausimą, o kaipgi reikėtų patikrinti. Niekas nieko negalėjo patarti. Skyrėsi netgi nuomonės, o kurgi reikėtų tikrinti - gatvėje? Prie vartelių? Miegamajame? Kiek žvakių reikėtų sudeginti? Bet „reaguoti į signalą" reikia. Tikrinti reikia. Tad tą darbą tegul atsakingai atlieka profsąjungos lyderis.

Žvakių nepirkau. Paklodės nelaikiau. Ir iš viso niekur nėjau ir nieko nedariau. Nes niekaip negalėjau suprasti kuo čia dėta profsąjunga ir meilūs dviejų suaugusių žmonių veiksmai. Žinodamas taisyklę „draudžiama meluoti, bet leidžiama nutylėti tiesą", artimiausiame posėdyje rimtu veidu referavau, kad abu „meilės nusikaltėliai" jau nusibodo vienas kitam ir nė senai nebesusitinka. O ir iš viso, atrodo, tai buvo tik keli nekalti susitikimai mokslo reikalais.

Neakivaizdiniame skyriuje žurnalistikos mokėsi Kauno Petrašiūnų popieriaus fabriko didelio cecho viršininkas. Tas cechas turėjo nedidelį smulkios poligrafinės produkcijos gamybos barelį.  Berods doc. J.Bulota išmastė, kad šitas studentas nesunkiai galėtų pagaminti vizitines korteles visiems fakulteto darbuotojams. Be jokio „aš - tau, tu man". Tai būtų naujiena. Graži naujiena visam universitetui. Man beliko fakulteto raštinėje paimti visų darbuotojų tikslius duomenis ir eilinės sesijos metu paduoti juos tam cecho viršininkui, nes be manęs viskas jau buvo sutarta. Kiekvienam po 100 vizitinių. Tik kažkodėl reikėjo, kad ne bet kas, o būtent profsąjunga duotų cecho bareliui tokį užsakymą. Čia, tikriausiai, suveikė kita taisyklė - „leidžiama nutylėti tiesą".

Sutartu laiku nučiuožiau į Kauną ir parsivežiau pilną didelį portfelį gražių ant kreidinio vatmano atspausdintų vizitinių kortelių. Išdalinau jas be jokio mokesčio. Tai buvo graži naujametinė dovanėlė. Lyg ir suvenyras nuo mylinčios profsąjungos. Jis švelniai priminė, kad prieš karą vizitinės nebuvo jokia naujiena. Tai gal gali jos švarko kišenaitėje būti ir sovietmečiu?

Deja, ir čia nebuvo apsieita be kuriozo. Atsirado, matai, vienas toks apvalainis dėdulė, kuris atsisakė priimti šią naujametinę profsąjungos dovanėlę. Girdi, tai buržuazinis išmislas ir netinka tarybiniam žmogui.

Kartą tvarkydamas po užsiėmimų studentų prišnerkštą fotolaboratoriją, mano pagalbininkas laborantas Romas Jauga po didintuvo „Belorus" stalo apačia aptiko kažkokius keistus geležiukus. Pavartėme juos, pavartėme ir išmetėme į šiukšlių dėžę. Nutarėme, jog tai buvo „blakė". Po kiek laiko Romas klausia - ką daryti, eiti ar ne: KGB jį kviečia. Vienbalsiai nutarėme - būtinai reikia eiti, nes tik taip galėsime sužinoti, kuo jie domisi, apie ką klausinės. Grįždamas Romas atsinešė ir kamštelį įtampai praskaidrinti. Ir iškart smulkiai papasakojo, ko klausinėjo, kuo domėjos. Kuo? Ogi viskuo ir visais, kas laboratorijoje lankosi. Romui susidarė įspūdis, kad „jie ten" jaučiasi kažko netekę, kad jie ten gana smulkiai nutuokia, kas fotolaboratorijoje lankosi ir ką veikia. Bet  kažkoks ryšys nutrūko. Nuo tada R.Jauga labai priekabiai visus kampelius apžiūrinėjo. Daugiau jo nekvietė.

Neakivaizdiniame skyriuje žurnalistikos mokėsi miškininkas, Žaliųjų ežerų šalia Vilniaus girininkas Valdas Liegus. Žodis po žodžio nejučia išsirutuliojo mintis, kad jo valdose galima būtų surengti Žiemos šventę fakulteto kolektyvui. Ko reikėtų? Ogi kelių rogių su arkliukais šventės dalyviams pasivažinėti, malkų dideliam gražiam laužui, slidėmis pasirūpintų patys dalyviai. Studentai galėtų suorganizuoti humoristinę loteriją po rublį ar du. Jai nesunku sunešti iš namų viskių nebereikalingų rakandų, suplyšusių batų, suskilusių puodynių ir panašiai. Kad nebūtų visai ubagiška, tarp jų būtinai reikėtų įdėti tinkamų lauže pasikepti dešrelių, kelias bandeles, gal sūrio gabaliukus, vieną kitą saldainį. Iki Žaliųjų ežerų prieigų iškylautojai atvažiuotų autobusu ir nuo jo kilometrą iki ežero pakrantės paėjėtų pėstute. Žinoma, veltui visa tai suorganizuoti nepavyks. Dešreles ir sūrį loterijai teks mieste nupirkti, nes ežeruose jokios parduotuvės nėra. Už malkas ir arklius reikėtų sumokėti. Žinoma, ne pinigais. „Diedams" geriausias užmokestis būtų buteliukas vietoje. O juk po pikniko būtinai prireiks renginio vietą nuo šiukšlių išvalyti. Tai neišvengiama.

Primetėme, kaip sakoma, su girininku V.Liegumi kiek visa tai galėtų kainuoti ir nukulniavau į universiteto profsąjunginį centrą pinigėlio toms dešrelėms ir buteliukams bei arkliukams ieškoti.

Centriniam universiteto profsąjungos komitetui tada vadovavo teisininkas doc. Vladas Staskonis. Protingas, blaivaus proto kolega. Ir ką jūs manote? Susidomėjo ir pritarė. O pritaręs ėmė svarstyti, kaip tas išlaidas būtų galima tinkamai apiforminti. Juk nevalia rodyti, kad už profsąjunginius pinigus pirkai dešreles ir butelaičius. Arkliukai ir laužas problemos nesudarė. Tiks normalios samdos sutartys. O sūris ir saldainiai? Štai čia ir pravertė šventikų elgesio taisyklė, jog meluoti nevalia, bet galima nutylėti tiesą. Sutarėme, kad pirksiu ne butelaičius, o mineralinį vandenį. Daug daug mineralinio vandens. Kad viskam užtektų. Taip mane pamokė savo laiku Kapsuko (dabar Marijampolė) miesto vykdomajame komitete dirbęs Romas Pačėsa. Taip jie darydavę, kai respublikinė valdžia pas juos medžioklėn atsiųsdavo svečiuosna iš Maskvos atvykusį maršalą Ivaną Bagramianą.

Visa tai gerai, bet man tuos pinigus reikėjo gauti prieš renginį, o ne po viskam. V.Staskonis suprato ir sutiko išduoti avansą.

Žiemos šventė gražiai nusisekė. Dalyvavo pats fakulteto dekanas Klemensas Sinkevičius. Ir apie laužą kartu ratelį ėjo. Aš, pasiskolinęs iš pažįstamo medžiotojo lūšies kailį, vaizdavau miško dvasią. Mano studentai tarškino fotoaparatus. Po dienos rektorato koridoriuose iškabinome parodą. Jau bemaž penkiasdešimt metų nuo to laiko nuvilnijo, bet kas ten buvo ir dar gyvas, vis dar prisimena lūšies kailį. Ir V.Staskonis ilgai atsiminė, mat gavo gerokai pylos po kažkokios revizijos komisijos, nes taip nebuvo galima daryti.

Kartą kažkokia proga fakulteto valgykloje buvo surengtas šioks toks banketas. Dalyvavo visi, kas netingėjo. Svečiavosi ir Romas Šarmaitis, Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktorius. Na, žinote, kai nuotaika prie stalo gera, tai mes neretai linkę užtraukti tokią eilės dainą: „Sausio mėnesį gimusius, prašom atsistooot, pakelt taurelę, priglaust prie lūpų, kaimyną pabučiuooot...". Ilgai trunka, kol iki gruodžio mėnesio nukeliaujame. Aš žinau trumpesnę eilės dainą. Ir koks velnias timptelėjo mane už liežuvio, kad atsistojęs užtraukiau solo ariją „Drumzlelė, drumzlelė, drumz lia lia lia". Rankos mostu pakviečiu visus choru in corpore pakartoti šitą posmą tercija žemiau ir vėl solo skelbiu artimiausio kaimyno iš kairės vardą, pvz.. : „O mūs Kaziukas, o mūs Kaziukas, (toliau choru) o mūs Kaziu, kaziu, kaziu, kaziu, kaziuukas". Ir vėl „Drumzlelė...

Kai „eilė iš kairės" priartėjo prie R.Šarmaičio, kilo šurmulys - gal jau užtenka tų drumzlių... Juk tai Šarmaitis... Didelis šiška... Bet aš nepaklusau, juk jis prie stalo toks pat, kaip visi, ir užtraukiau: ...O mūs Romutis, o mūs Romutis... (visi in corpore): o mūs Romu, romu, romu, romu, romuutis".

Eilės daina sėkmingai peršoko per Romutį. O jis šypsojosi ir kažką skubiai žymėjosi nedidelėje kišeninėje knygutėje.

Gal kažkam lūšies kailis pamiškėje ant mano galvos nepatiko, gal drumzlelės daina ką įžeidė, bet vieną gražią dieną doc. J.Bulota man pranešė, kad viena asaba mane apskundė ir turiu eiti  pasiaiškinti pas universiteto prorektorių mokslo reikalams prof. Joną Grigonį. Kame dalykas klausiu, kas vėl užkliuvo? Tavo seni dalykai, atsakė. Daugiau nežinąs.

Kur dingsi žmogus. Nuėjau. Pakvietė prisėsti ir ilgai žiūrėjo į mane tylėdamas. Pagaliau paklausė - tai kas gi tave priėmė atgal į komjaunimą? Kur tai buvo?

Ogi netoli nuo čia, atsakiau, už kampo, prie Puškino paminklo. Tada dirbau Gamtos apsaugos komitete pas V.Bergą.

 Jo pavardė buvo, berods, Aleliūnas.

A,  Mykoliukas?, perklausė.  Tai eik ir ramiai darbuokis.

Išėjau, ir universitete darbavausi iki pensijos.

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-01-01 11:43
 
 

Komentarai (414)

Jūsų el. paštas

morgan

2023-05-26 17:03

MAKE $10,000 DAILY ON PAYPAL

CONTACT: ethicsrefinance@gmail.com
WEBSITE: WWW. ethicsrefinance.com

 with the help of PAYPAL HACK TRANSFER . No credit card required. Stay at home and relax while you get your self out of poverty... THEY ARE LEGIT !

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Waheed Finance Firm

2023-03-28 20:50

Good morning Sir/Madam
We offer loans to private and commercial entities with a very low annual interest rate of 3%, repayment from 1 to 25 years. We give loans from 5,000 to 500,000,000. This is to eliminate the growing history of Bad Credit, but also to bring a steady profit to both our company and our clients.

Are you losing sleep at night worrying how to get a loan? Contact: Waheed Finance Firm Agency now via E-mail: info@waheedfinance.com or WhatsApp: 91 636 671 0014

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Waheed Finance Firm

2023-03-01 11:16

Do you need financing?
Do you need a loan for business or personal needs?
We give loans at 3% interest rate for personal, business and investment
funding.
We offer all types of loans to individuals or companies regardless of
your present credit score. For further information, please do not
hesitate to contact us today if you are seriously interested in our
offer.
info@waheedfinance.com
WhatsApp: 91 636 671 0014
Regards
Waheed Finance Firm

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Mr.Hassan Al-Haifi

2022-11-29 23:12

السلام عليكم اخي و اختي.
هل تحتاج إلى قرض بسعر فائدة منخفض؟ وحيد للتمويل يقدم قرض تمويلي بمعدل 3٪ يطبق الآن:
https://hegajoc700.wixsite.com/waheedfinance/copy-of-personal-loan
info.waheedfinance@gmail.com
يعتبر
حسن الهيفي


Do you have unpaid bills? Do you have debt you wish to clear? Are you
financially down and you need to establish a business? Has the bank
turned you down as a result of your bad credit? Worry no more as the
Financial Advancement Services is willing to give you a loan at a low
interest rate. If you are interested in our loan offer and wish to
apply for a loan, do contact us today by replying to this message or
simply send us an email via: 
info.waheedfinance@gmail.com
https://hegajoc700.wixsite.com/waheedfinance
Regards
Mr.Hassan Al-Haifi

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Dr James Eric

2022-11-21 12:19

Do you need Finance? Are you looking for Finance? Are you looking for finance to enlarge your business? We help individuals and companies to obtain finance for business expanding and to setup a new business ranging any amount. Get finance at affordable interest rate of 3%, Do you need this finance for business and to clear your bills? Then send us an email now for more information contact us now via (financialserviceoffer876@gmail.com) whats-App 918929509036 Dr James Eric Finance Pvt Ltd Thanks

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Mark Thomas

2022-11-04 19:01

Do you need a quick long or short term loan with a relatively low interest rate as low as 3%? We offer business loan, personal loan, home loan, auto loan, student loan, debt consolidation loan e.t.c. no matter your credit score. We are guaranteed in giving out financial services to our numerous clients all over the world. With our flexible lending packages, loans can be processed and transferred to the borrower within the shortest time possible. We encourage you to contact us and learn more about the loans service we offered. If you have any questions or want more information about our company, please do not hesitate to contact: ronnieinfo247@gmail.com

Whats-App on 91 93118 56893
Dr. Mark Thomas

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Abbas Eldawy

2022-10-02 22:49

Es vēlos pateikties EuropeanUnion_loan par palīdzību manam biznesam pandēmijas laikā. Viņi nekavējoties atbildēja uz maniem jautājumiem un palīdzēja man iegūt aizdevumu USD 5 000 000 apmērā. Mans aizdevums tika pieņemts un pārskaitīts uz manu kontu! Es iesaku EuropeanUnion_loan saviem kolēģiem uzņēmumu īpašniekiem un privātpersonām. Es to nebūtu varējis izdarīt bez viņu palīdzības. Viņi ir godīgi un cieņpilni, rakstiet viņiem uz EuropeanUnion_loansyndication@outlook.com vai WhatsApp numuru: 393509828434.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Abbas Eldawy

2022-10-02 22:49

Es vēlos pateikties EuropeanUnion_loan par palīdzību manam biznesam pandēmijas laikā. Viņi nekavējoties atbildēja uz maniem jautājumiem un palīdzēja man iegūt aizdevumu USD 5 000 000 apmērā. Mans aizdevums tika pieņemts un pārskaitīts uz manu kontu! Es iesaku EuropeanUnion_loan saviem kolēģiem uzņēmumu īpašniekiem un privātpersonām. Es to nebūtu varējis izdarīt bez viņu palīdzības. Viņi ir godīgi un cieņpilni, rakstiet viņiem uz EuropeanUnion_loansyndication@outlook.com vai WhatsApp numuru: 393509828434.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Naléhavá nebankovní půjčka

2022-09-22 02:51

Urgentní nebankovní půjčka Pomůžeme vám začít podnikat, poskytneme prostředky na vše. Můžete požádat až o 25 000 000 EUR s dobou splácení 20 let. Záruka za úvěr je vhodná pro nemovitosti, byty a družstva, rodinné domy, chaty, komerční objekty atd. Jasné podmínky. Nikam nechodíte - my jdeme za vámi. Jasné podmínky pro ukončení smlouvy. Rychlé zpracování. e-mail e-mail: leon.maria.teresaa@gmil.com
WhatsApp 420774202578

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Naléhavá nebankovní půjčka

2022-09-22 02:03

Urgentní nebankovní půjčka Pomůžeme vám začít podnikat, poskytneme prostředky na vše. Můžete požádat až o 25 000 000 EUR s dobou splácení 20 let. Záruka za úvěr je vhodná pro nemovitosti, byty a družstva, rodinné domy, chaty, komerční objekty atd. Jasné podmínky. Nikam nechodíte - my jdeme za vámi. Jasné podmínky pro ukončení smlouvy. Rychlé zpracování. e-mail: leon.maria.teresaa@gmil.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media