Žurnalistikos istorija

SPARTUS ŽURNALŲ SKAIČIAUS AUGIMAS

1988 m. pradžioje Lietuvoje ėjo tik 133 žurnalinio tipo leidiniai - tikrieji žurnalai (tokių buvo apie 30), biuleteniai, informaciniai, reklaminiai, tęstiniai leidiniai. Todėl jų skaičius nuo 1989 m. ėmė sparčiai augti. Pradėti leisti ir visiškai nauji - naujų pavadinimų, naujos tematikos, naujo turinio žurnalai, ir atgaivinti seni, dar prieš karą Nepriklausomoje Lietuvoje, o vėliau užsienyje ėję leidiniai. Vieni buvo orientuoti į plačiąją visuomenę, kiti skirti specialistams, įvairių profesijų žmonėms, treti - mokslo darbuotojams.

Daugiausia pradėjo eiti universalios tematikos, įvairaus išsilavinimo ir amžiaus žmonėms skirtų žurnalų, gvildenančių aktualias socialines, ekonomines, kultūrines, estetines, politines, žmonių bendravimo problemas. Kaip pasaulio spaudos apžvalga 1989 m. Vilniuje pasirodė iliustruotas periodinis leidinys „Už ir prieš", greitai tapęs populiariu mėnesiniu žurnalu, nuo 1991 m. ėjusiu pavadinimu „Taip ir ne". Tais pačiais metais Kaune pradėjo eiti fantastikos ir detektyvų žurnalinis leidinys „FD (Fantastika. Detektyvai)", o Šiauliuose - mėnesinis iliustruotas humoristinis žurnalas „Titnagas". 1990 m. pradėta leisti visuomeninis politinis žurnalas „Politika", dvisavaitinis iliustruotas žurnalas lenkų kalba „Magazyn Wileṅski" („Vilniaus žurnalas"), Panevėžio miesto kultūros žurnalas „Senvagė", mėnesinis žurnalas jaunimui „Skautų aidas", iliustruotas žurnalas mažiesiems „Tipu tapu", iliustruoti žurnalai „Tik vyrams" ir „Ieva". 1991 m. pradėjo eiti daugiau nei 40 naujų žurnalų ir žurnalo tipo leidinių, kurių beveik pusę sudarė humanistinio, kultūrinio, estetinio pobūdžio ir literatūriniai periodiniai leidiniai, skirti plačiajai skaitytojų auditorijai arba didelei jos daliai: literatūros žurnalas „Gyvenimas", nuotykių ir fantastikos žurnalai „Aplink pasaulį" ir „Kaukas", iliustruotas kultūros žurnalas „Vakarai", humanitarinis žurnalas „Šimtavardis" su atskiru žurnaliniu pramoginiu priedu „Aha!", žurnalas kareiviams „Karys", švietėjiški žurnalai „Psichologija tau", „Adomas", žurnalai vaikams „Šaltinėlis" ir „Žiburėlis", žurnalai moterims „Gunda", „Pagrandukas".

Tarp vėliau pasirodžiusių žurnalų - savaitinis visuomeninis politinis žurnalas „Veidas", informacinis-reklaminis žurnalas anglų kalba „Lithuania in the World" („Lietuva pasaulyje"), visuomenės, politikos, kultūros žurnalas „Gairės", iliustruotas žurnalas „Elitas", dokumentinės literatūros žurnalas „Mitai ir faktai", istorijos ir kultūros žurnalas „Sėja", žurnalai moterims ir šeimai „Pelenė", „Laima", „Tavo vaikas", „Panelė", „Mano namai", „Ji", „Vyras ir moteris", žurnalai vaikams „Naminukas", „Žaliasis laikraštis", „Penki", „Pelėda", „Barbie", „Donaldo galvosūkiai", „Flintas", žurnalas automėgėjams „Keturi ratai". Toliau buvo leidžiami anksčiau ėję plačiajai skaitytojų auditorijai skirti žurnalai (kai kurie pakeistais pavadinimais): madų žurnalas „Banga", žurnalas visiems „Buitis", žurnalai vaikams „Genys" bei „Žvaigždutė", žurnalai „Gimtoji kalba" (1990 m. pakeitęs leidinį „Mūsų kalba"), „Jaunimo gretos", „Kinas", „Knygnešys" (buvęs periodinis leidinys „Naujos knygos"), „Kultūros barai", „Metai" (1991 m. pakeitęs žurnalą „Pergalė"), „Mokslas ir gyvenimas", „Moksleivis", „Moteris" (anksčiau ėjęs pavadinimu „Tarybinė moteris"), „Mūsų sodai", „Nemunas", „Pasaulis" (1990 m. pakeitęs žurnalą „Laikas ir įvykiai"), „Sveikata" (anksčiau vadinosi „Sveikatos apsauga"), „Šeima", „Šluota", „Švyturys", „Vilnius" - buvęs literatūrinis žurnalas „Litva literaturnaja" („Literatūrinė Lietuva"). 1999-2000 m. populiariausi, labiausiai skaitomi buvo pramoginiai, galvosūkių, kryžiažodžių, šeimai, moterims, vyrams bei vaikams skirti žurnalai; labai pagausėjo savaitinių naujienų bei laisvalaikio žurnalinių leidinių.

Šiuo laikotarpiu nemažai pasirodė ir specialiųjų žurnalų, skirtų įvairių ūkio šakų, atskirų profesijų ir veiklos sričių skaitytojams. Mokytojams ir studentams buvo skiriamas metodinis žurnalas „Gimtasis žodis", kultūros ir švietimo darbuotojams - žurnalas „Liaudies kultūra", žemės ūkio darbuotojams - žurnalai „Ūkininkas", „Pienininkystė", transporto darbuotojams - žurnalas „Ratai", verslo žmonėms - žurnalai „Aljansas", „Kelias į rinką", „Verslo teisė", fotografijos mėgėjams - žurnalas „Vyzdys", finansininkams - žurnalai „Sąskaityba", „Apskaitos apžvalga", muzikos specialistams - „Gama", „Tango", filatelistams - „Filatelija Lietuvoje", kurį 1993 m. pakeitė leidinys „Paštas ir filatelija Lietuvoje", katalikybės puoselėtojams - „Naujasis židinys". Buvo atgaivinti prieš karą Nepriklausomoje Lietuvoje ėję žurnalai „Akademikas" (studentų), „Bibliografijos žinios", „Dienovidis" (kultūros žurnalas, 1990-2001 m. leistas kaip savaitinis laikraštis), „Jūra", „Kardas" (karininkų), „Lietuvos farmacijos žinios", „Litova stelo" (esperantininkų), „Medicina", „Medžiotojas ir meškeriotojas", „Naujoji Romuva", „Trimitas" (šaulių), „Žemėtvarka ir melioracija". 1989-1990 m. pilnateisiais žurnalais tapo anksčiau ėję biuleteniai bei informaciniai leidiniai „Kooperatininkas", „Lietuvos sparnai" (buvęs biuletenis „Sparnai"), „Mūsų girios" (buvęs biuletenis „Girios"), „Statyba ir architektūra", „Teisės apžvalga" (buvęs biuletenis „Socialistinė teisė"), „Tarp knygų" (buvęs biuletenis „Bibliotekų darbas"), „Mūsų kraštas" (buvęs leidinys „Kraštotyra"). Ekonomikos žurnalas „Liaudies ūkis" nuo 1991 m. ėmė vadintis „Lietuvos ūkis", „Tarybinė mokykla" nuo 1992 m. - „Mokykla", „Teisės apžvalga" nuo 1994 m. - „Teisės problemos". Toliau ėjo žurnalai „Mokslas ir technika", „Mūsų gamta", „Žemės ūkis". Vėliau kai kurių specialiųjų žurnalų leidimas nutrūko, tačiau atsirado ir naujų leidinių.

Mokslo darbuotojams bei specialistams skirtų naujų žurnalų ar žurnalo tipo leidinių skaičius didėjo lėčiau. Šiuo laikotarpiu pradėjo eiti mokslinis žurnalas anglų kalba „Baltic Astronomy" („Baltijos astronomija"), religijos, filosofijos ir meno žurnalas „Logos", mokslinis žurnalas „Mokslas ir Lietuva", nuo 1994 m. ėjęs pavadinimu „Lietuvos mokslas" (lietuvių ir anglų kalbomis), buvo atkurtas 1940 m. ėjęs Baltijos šalių mokslinis žurnalas „Revue Baltique" („Baltijos apžvalga", prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis), istorijos žurnalai „Mūsų praeitis", „Etnografija". 1990 m. buvo reorganizuotas mokslinis žurnalas „Lietuvos Mokslų akademijos darbai", kuris buvo leidžiamas nuo 1955 m. Iš pradžių ėjo šio žurnalo A serija (visuomenės mokslai) bei B serija (chemija, technika, fizinė geografija), o nuo 1960 m. - ir C serija (biologijos mokslai). Vietoj jų 1990 m. pradėti leisti 7 savarankiški moksliniai žurnalai: „Chemija", „Ekologija", „Biologija", „Energetika", „Filosofija, sociologija", „Informatica", „Lituanistica". Be to, 1994 m. pradėjo eiti Lietuvos Mokslų akademijos žurnalai „Acta Medica Lituanica" („Lietuvos medicinos darbai"), „Lietuvos fizikos žurnalas" (vietoj „Lietuvos fizikos rinkinys"), „Menotyra", „Žemės ūkio mokslai". Buvo pertvarkyta bei papildyta ir tęstinių leidinių serija „Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai". Pasikeitė ir daugelis kitų mokslinių žurnalo tipo leidinių, jų dauguma tapo tikrais moksliniais žurnalais.

Nuo 1989 m. buvo tobulinami bei pertvarkomi ne tik moksliniai, bet ir universalūs bei specialieji žurnalai. Juos ėmė leisti uždarosios akcinės bendrovės, visuomeninės organizacijos, žmonių grupės arba pavieniai asmenys - žurnalistai, įvairių sričių specialistai, remiami draugijų, bendrijų, sąjungų bei leidyklų. Tiesa, kai kurių šiuo laikotarpiu pradėtų leisti žurnalų išėjo tik po vieną kitą numerį, kitų leidimas kartais (dažniausiai dėl finansinių sunkumų) laikinai arba ir visai nutrūksta. Tačiau apskritai visų trijų grupių žurnalinių leidinių kasmet daugėja. 1992 m. iš viso ėjo daugiau kaip 100 mokslinių žurnalų ir tęstinių žurnalo tipo leidinių, per 70 specialiųjų (šakinių bei profesinių) žurnalų ir apie 90 universalių bei literatūrinių žurnalų, o 1998 m. buvo leidžiama atitinkamai 120, 140 ir 120 žurnalų. Visų šių trijų grupių, kurios išsiskyrė dar prieš karą, žurnaliniai leidiniai sudarė tam tikrą periodinės spaudos sistemą, kuri irgi pradėjo formuotis tarpukario Lietuvoje. Tada buvo bandoma nuosekliai eiti prie to, kad visi gyventojų sluoksniai, visos pagrindinės skaitytojų grupės - mokslininkai, specialistai ir plačioji visuomenė - turėtų atitinkamos tematikos pilnaverčius žurnalus.