2019 m. rugpjucio 21 d., Treciadienis

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio" ir "Vilniaus rytojau" konfiskavimas

2019-05-03
 
Vytautas Valentinas Česnulis

Vytautas Valentinas Česnulis


Tęsinys. Pradžia 2017 12 10.


Vytautas Valentinas Česnulis,
LŽS narys

 

 

Viln. apgardos teismo prokuroro pavaduotojas S. Odinecas (Odyniec) 1934 m. kovo 27 d. apkaltino J. Naviką už tai, kad „Viln. rytojaus" 1933 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 67 išspausdino korespondenciją iš Gervėčių „Provokuoja lietuvių jaunimą", o rugsėjo 2 d. Nr. 69 - korespondenciją iš Gervėčių valsč. Girių kaimo „Ką daro Kobylinskis." Laikraščio numeriai buvo išplatinti. Pasak valdžios atstovų, rašinėliuose pateikta aiškiai klaidinga informacija, jog Gervėčių policijos pareigūnai priešiškai nusiteikę prieš gyventojus lietuvius ir kursto prieš juos lenkus, o tai gali sukelti viešų neramumų. Nusikalsta pagal BK 170 str.; pagal BPK 16 ir 26 str. bylą turėtų nagrinėti Vilniaus m. teismas (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 603). 
Pirmojoje korespondencijoje rašoma, kad Gervėčiuose 1933 m. rugpjūčio 15 d. buvo Švč. Panelės Dangun Ėmimo atlaidai. Lietuvių jaunimas atėjo su lietuviškomis kepuraitėmis. Kažkoks J. Zajančkauskas ėmė kibti prie lietuvio B. Valeikos: siūlėsi už 6 zl nupirkti kepurę, kurią sumindys... Paskui pasiūlė 50 zl. B. Valeikai neklausius, ėmė jį mušti. Studentas J. Mocka atkreipė policijos komendanto Kobylinskio dėmesį, kad nutrauktų muštynes. Kobylinskis tą pačią naktį nuvyko į Vilnių, parsivežė tardytoją ir įskundė J. Mocką, jog šis raginęs žmones „mušti lenkų snukius", davęs ginklus, peilius, kirvius ir kt. Komendantas Kobylinskis jau ne pirmą kartą šitaip provokuoja lietuvius, daugiau kaip dešimčiai žmonių buvo sudaręs bylas, bet visas pralaimėjo.
Korespondencijoje iš Girių pasakojama, kad Kobylinskis netyrė, kas išdaužė „Ryto" skaityklos vedėjo V. Krečio buto langus, o tik patarė įsitaisyti stiprias langines. Girių gyventojas T. Petrikas pranešė policijai, kad į jį kažkas metęs akmenį. Į policijos postą rugpjūčio 20 d. buvo pakviesti 3 Girių gyventojai ir atskirai ištardyti. Bol. Karmazas iš „posterunko" išėjo kruvinas, tačiau perspėtas, kad apie mušimą niekam nesakytų. „Kadangi Bol. Karmazas dar vos 17 metų jaunuolis, tai tokį Kobylinskio elgesį visi protingi apylinkės žmonės labai smerkia, tikėdamiesi, kad aukštesnės valdžios įstaigos tuo susidomės ir Kobylinskio darbą tinkamai įvertins."
Vilniaus-Trakų apskr. policijos komendantas 1933 m. spalio 16 d. J. Naviką apkaltino pagal BK 170 ir 255 str. Anot Viln. apygardos teismo prokuroro 1933 m. gruodžio 10 d. nutarimo ir Vilniaus m. storastos 1934 m. vasario 28 d. rašto, Kobylinskio apšmeižimo įrodymai pagrįsti. Liudytojais buvę 8 asmenys - policininkai ir Gervėčių bei kitų kaimų gyventojai. Byla Vilniaus m. teisme nagrinėta 1934 m. lapkričio 20 d., tik teismo nuosprendžio iš archyvo bylos negalima suprasti. 
Vilniaus m. storasta V. Kovalskis 1934 m. vasario 21 d. pranešė Viln. apygardos teismo prokurorui, jog uždėjęs areštą „Viln. rytojaus" vasario 17 d. Nr. 14 tiražui dėl jame paskelbto Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto (LVLK) protesto, kuriame rašoma apie tariamą lietuvių persekiojimą Vilniuje ir provincijoje. Storasta prašė laikraščio areštą patvirtinti, o ats. redaktorių J. Naviką patraukti teismo atsakomybėn (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 698). Laikraščio 3300 egz. tiražas nebuvo išplatintas. 
LVLK proteste sakoma: „Šių m.[etų] vasario mėn. 10-11 d. Vilniaus lenkų spauda įsidėjo beveik vienodos redakcijos žinias apie tariamus lenkų mokytojų nubaudimus N.[epriklausomoje] Lietuvoje neva už vaikų mokymą privatiniuose namuose ir kvietė lenkų valdžią bei visuomenę imtis represijų prieš Vilniaus krašto lietuvius ir, nežiūrint į aiškų vienos visuomenės dalies kurstymą prieš kitą, kas normaliai įstatymu baudžiama, valdžios saugumo organai į tai nereagavo. [...] Vasario mėn. 14 d. buvo padaryta daug kratų pas Vilniaus miesto ir provincijos lietuvius ir suareštuota 24 asmenys." Todėl LVLK protestavo prieš Vilniaus krašto lietuvių išskyrimą iš bendrųjų Lenkijos Respublikos įstatymų. 
Viln. apygardos teismas, susipažinęs su storastos vasario 21 d. raštu ir išklausęs prokuroro siūlymą, kovo 1 d. nutarė: „Minėto straipsnio turinyje įžvelgę nusikaltimo požymių, numatytų BK 170 str., 1919 m. vasario 7 d. Spaudos dekreto pagrindu minėtą Storastijos siūlymą dėl arešto patvirtiname." Tačiau vėliau, neradęs nusikaltimo faktų, Apyg. teismo prokuroras BPK 248 str. pagrindu kovo 29 d. nutarė teisminį tyrimą nutraukti. Laikraščio Nr. 14 vis tik konfiskuotas, apie ką pranešta ir Vilniaus m. storastai.
Vilniaus m. IV rajono prokuroras BPK 248 str. 1 p. pagrindu 1934 m. rugpjūčio 6 d. nutarė nepritarti „Viln. rytojaus" teisminiam persekiojimui dėl birželio 6 d. Nr. 43 išspausdinto Stanislovo Barzdėno iš Mielagėnų „Laiško Redakcijai", neradęs jame nusikaltimo požymių (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 700). Laikraštį norėta apkaltinti pagal BK 127 str. 
Laiške rašoma: „... Gegužės mėn. 31 d. apie 10 val. vakare buvau pakviestas policijanto Pitek`o į vietinės policijos kanceliariją, kur per kokį pusvalandį buvau nemielaširdingai mušamas, kad prisipažinčiau prie neva mano padaryto vieno neteisėto žygio. Mušė net trise: pol.[icininkas] Pitek`as, pol. Brozowski`s ir dar trečias neseniai į Mielagėnus atvykęs, kurio pavardės nežinau. Daužė ne tik kumščiais, bet spardė kojomis, mušė gumine lazda, o pol. Pitek`as net durtuvo kriaunomis." Buvo liudytojų, mačiusių, kai sumuštas vyras buvo išmestas lauk. Ką daryti? Redakcijos atsakymas: „Tokiu atveju reikėtų kuo greičiausiai kreiptis pas gydytoją, kad išduotų liudymą, kur būtų paliudytos sumušimo žymės." Su liudymu galima kreiptis į prokurorą, mušėjams iškelti bylą ir t. t.
Prokuroro pavaduotojas J. Jačinovskis (Jaczynowski) 1934 m. gruodžio 31 d. apkaltino J. Naviką už „Viln. rytojaus" rugpjūčio 4 d. Nr. 60 korespondenciją iš Adutiškio „Nemalonus įvykis", kurioje aprašyti Švenčionių iždinės sekvestratoriaus (antstolio) Adamo Skurjato „darbai" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 701).
Už nesumokėtus mokesčius sekvestratorius iš A. Šidlauskienės paėmė pagalvę, iš 6 ha ūkininko Jono Gardzinos - paskutinę karvę. Po karvę paėmė dar iš dviejų žmonių. Bandžiusieji karvių neduoti buvo sumušti. „Nuskriaustieji buvo nuvykę į Švenčionis pas iždinės pirmininką ir buvo apskrities storastijoj, bet ten nieko gero neišgirdo. Storastijoj tik buvo pasakyta, kad nuskriaustieji gali kreiptis aukščiau." Sumuštieji gavę gydytojo paliudymus. Mušimą matė 13 Adutiškio miestelio gyventojų. 
Pasak prokuroro pavaduotojo, korespondencijoje išdėstyti faktai neatitinka tiesos ir gali sukelti viešus neramumus. Anot BPK 16 ir 26 str. bylą turėjo nagrinėti Vilniaus miesto teismas. Tačiau daugiau informacijos archyvo byloje nėra.
Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis (Wielowieyski) 1934 m. rugsėjo 7 d. prašė Viln. apygardos teismo prokuroro patvirtinti „Viln. rytojaus" rugpjūčio 29 d. Nr. 67 areštą už str. „Daugiau drąsos!" ir patraukti teisman ats. redaktorių J. Naviką; pagrindas - 1919 02 07 dekretas apie spaudą. Prokuroras storastos raštą rugsėjo 12 d. persiuntė Viln. apygardos teismui. Šis rugsėjo 18 d. laikraščio areštą patvirtino, nes straipsnyje „yra tiesos neatitinkančių žinių, jog valdžia kursto kitas tautybes prieš lietuvius, prieš juos smurtaujančių asmenų atsakomybėn netraukia, nors nukentėję lietuviai atsakomybėn nepagrįstai traukiami"; šitokios žinios gali žadinti viešus neramumus (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 699). Spaustuvėje buvo užsakyta atspausdinti 3330 numerio egzempliorių, tačiau spėta atspausdinti tik 2270 egz., kurie nebuvo išplatinti ir konfiskuoti.
Straipsnyje (aut. Ž. = Florijonas Neviera) primintas „Viln. rytojaus" tų metų rugpjūčio 15 d. Nr. 63 vedamasis „Seniau buvo kitaip", kuriame paliestas aktualus klausimas - lietuvių kalbos teisių bažnyčiose gynimas. „Paskutiniu metu sužinojome apie naujus lietuviams smūgius, kuriuos kirto ne kas kitas, tik Vilniaus Kurija." Braslavo (Breslaujos) dekanas įsakęs, kad nuo Sekminių pirmos dienos Pelikų (Pelekų) bažnyčioje būtų panaikinti lietuviški pamokslai. Kiek anksčiau jie panaikinti Apso bažnyčioje. „Šiandieną dvasinė mūsų krašto bažnytinė vyresnybė ranka rankon eina su pasaulinės valdžios administracija ir viribus unitis (bendromis jėgomis) siekia bendro tikslo." „Šiandieną Vilniaus Kurijoj apie katalikų tikėjimo reikalų gynimą nieks nekalba, šiandieną ten kruopščiai planuojamas ir vykdomas tiktainutautinimo darbas, kuriuo piktinasi net tikintieji lenkų dvasininkai" (?!). Pamaldų lietuvių kalba klausimai nesvarstomi vyskupų konferencijose. „... Lietuvių kalbos teisių gynime užsiangažavę tiktai pasauliečiai." „... Ar neatėjo eilė lietuviams kunigams?" Jiems „prabilti atėjo vyriausias laikas." 
Ž. straipsnyje Nr. 67 remiamasi pavyzdžiais iš Adutiškio, Rodūnios, Švenčionių, Gervėčių. „Kiekvienas klebonas lietuvis, kurio bažnyčioje norima išnaikinti lietuvių kalbą, turėtų turėti drąsos pareikalauti paliepimo raštu." „Baigdamas straipsnį kunigams lietuviams, kurie dar išdrįsta viešai prie savo tautybės prisipažinti, - [siūlyčiau] sukviesti bendrąjį suvažiavimą, kuriame galima būtų aptarti mūsų kalbos teisių gynimo reikalai." 
Rugpjūčio 30 d. išleistas laikraščio Nr. 67-a su balta dėme vietoj buvusio teksto, tik su antrašte ir prierašu: „Miesto Storastijos parėdymu „Vilniaus Rytojaus" 67 Nr. buvo sukonfiskuotas už straipsnį „Daugiau drąsos." Dabar leidžiame 67-a Nr." Anot policininko K. Bartošo (Bartosz) 1934 m. spalio 29 d. tardymo protokolo, ats. redaktorius turėjęs keturis pilnamečius vaikus. J. Navikas apkaltintas pagal BK 170 str. Remdamasis BPK 248 str. 1 p., dėl kaltės trūkumo, kadangi laikraštis nebuvo išplatintas, Apyg. teismo prokuroras lapkričio 12 d. nutarė teisminį tyrimą nutraukti, tačiau laikraščio numerį konfiskuoti ir apie tai pranešti Vilniaus m. storastai. 
„Viln. rytojaus" 1934 m. rugsėjo 29 d. Nr. 76 konfiskuotas už vedamąjį straipsnį „Mokinkime vaikus lietuviškai" ir straipsnelį „Prašome žinių." Rašinuose pažymėta, kad vietomis net kunigai lietuviai lietuvių vaikus tikybos moko lenkiškai. Laikraščio skaitytojai kviečiami pranešti apie tokius faktus. Vertas dėmesio straipsnelis „Reikalauja lietuviško vaikų mokymo" - Mardasavo kaimo (Varėnos r.) gyventojų reikalavimas, kad valstybinėje mokykloje būtų dėstoma lietuvių kalba. 
Storasta T. Velioveiskis 1934 m. spalio 17 d. kreipėsi į Apyg. teismo prokurorą su prašymu patvirtinti „Viln. rytojaus" spalio 6 d. Nr. 78 areštą ir patraukti atsakomybėn laikraščio ats. redaktorių dėl str. „Vilniaus Rytojaus" byla." Pasak srtorastos, straipsnyje „kartojami anksčiau konfiskuoto ir teismo sprendimu nubausto laikraščio žodžiai, apibūdinantys lietuvių švietimo būklę [Vilniaus vaivadijos?] teritorijoje, galintys sužadinti viešus neramumus ir, mano nuomone, turintys nusikaltimo požymių, kuriuos numato 1903 m. BK 300 str." (Keliolika metų bent Lenkijos valstybės šiaurės rytuose, kaip ir didesnėje Lietuvos dalyje iki 1940 m., galiojo Rusijos 1903 m. Baudžiamasis statutas. Savas Baudžiamasis kodeksas Lenkijoje įvestas 1932 m., nors, kaip matome, valdininkai ir vėliau dar remdavosi ir rusiškuoju statutu.) 
Viceprokuroras St. Volskis (Wolski) J. Naviko kaltinamąjį aktą surašė 1935 m. kovo 28 d. Akte pažymima, jog klaidingos žinios apie lietuviškų mokyklų persekiojimą Lenkijoje, galėjusios sukelti viešų neramumų, „numatyto tikslo nepasiekė, nes visą laikraščio tiražą valdžia areštavo", ir todėl pagal Baudžiamojo proceso kodekso 16 ir 26 str. bylą turėtų nagrinėti Vilniaus miesto teismas (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 702). 
Laikraščio Nr. 78 straipsnyje priminta, jog apie uždarytas lietuvių mokyklas „Viln. rytojus" rašęs 1933 m. Nr. 44 (str. „44, 10, 9..."). Bylą dėl to Vilniaus m. teismas nagrinėjęs tris kartus ir 1934 m. balandžio 9 d. J. Naviką nubaudęs. Ats. redaktorius apeliavęs į Apyg. teismą, prašydamas ištardyti liudytojus: „Ryto" dr-jos pirmininką kun. K. Čibirą ir Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininką K. Stašį, kurie galėtų įrodyti, kad straipsnyje 1933 m. Nr. 44 su tiesa neprasilenkta. Apeliacinę bylą Apyg. teismas viešai nagrinėjo 1934 m. spalio 2 d. Po abiejų liudytojų parodymų prokuroras reikalavo J. Naviką nubausti. Gynėjas adv. Jasinskis (Jasiński) teigė, kad bylos kaltinimai nepamatuoti, o straipsnyje aprašyti faktai nėra pramanyti; atvejai, kai uždarius lietuvišką mokyklą dėl jai netinkamo buto, tame pačiame bute įsteigiama lenkiška mokykla, visiems žinomi... Tačiau Apyg. teismas patvirtino miesto teismo 1934 04 09 sprendimą, priteisęs J. Navikui sumokėti 110 zl teismo išlaidų, o arešto bausmę sąlyginai atidėjęs dvejiems metams.

 

Bus daugiau

 

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-28 14:19
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media