2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelias" ir "Vilniaus rytojus"

2019-08-31
 
Vytautas Valentinas Česnulis

Vytautas Valentinas Česnulis


Tęsinys. Pradžia 2017 12 10.
Vytautas Valentinas Česnulis,
LŽS narys
Bylą dėl laikraščio 1934 m. Nr. 78 nagrinėjo ne Vilniaus miesto, o Apygardos teismas. Jis pagal BK 23 str. 1 p. ir 170 str. J. Naviką 1935 m. gegužės 31 d. nubaudė 1 mėn. arešto ir 500 zl pabauda. Buvo išleistas pakartotinis „Viln. rytojaus" Nr. 78a su baltu plotu p. 2 vietoj straipsnio apie laikraščio bylą.
Viceprokuroras St. Volskis 1935 m. kovo 11 d. apkaltino J. Naviką už tai, kad „Viln. rytojaus" 1934 m. spalio 31 d. Nr. 85 buvo išspausdintas viešų neramumų galėjęs sukelti 11-kos studentų spalio 16 d. „Pareiškimas." Storasta T. Velioveiskis lapkričio 9 d. buvo kreipęsis į Apyg. teismo prokurorą su prašymu patvirtinti konfiskuoto laikraščio areštą, o J. Naviką patraukti atsakomybėn pagal BK 23 ir 170 str. Konfiskuotas visas numerio tiražas. Viceprokuroras pritarė storastos prašymui; bylą turėjo nagrinėti Vilniaus m. teismas (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 703). 
„Pareiškime" rašoma, kad 1934 m. spalio 13 d. miesto sanitarinė 2-jų policininkų ir 2-jų sanitarų komisija apsilankė Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininko Konstantino Stašio namuose Literatų g. 11, kuriame gyveno Stepono Batoro universiteto studentai lietuviai ir abiturientai, ir surašė protokolą apie švaros trūkumą jų gyvenamuose kambariuose. Komisijos protokolas suteikė progą miesto storastijai K. Stašį nubausti pinigine pabauda. Studentai, daugiausia medikai, higienos klausimais nusimanę gal ne mažiau už komisiją, visus protokole surašytus priekaištus paneigę. „Kadangi sanitarinė komisija lankėsi vien lietuvių namuose ir pabaudos buvo uždėtos vien lietuviams, mes esame giliai įsitikinę, kad ir p. K. Stašys yra nubaustas tik kaipo lietuvis, ir todėl reiškiame jam gilios užuojautos."
Vilniaus m. teismas bylą nagrinėjo 1935 m. gegužės 8 d. ir 24 d. J. Navikas nubaustas 1 mėn. arešto ir 300 zl pinigine bauda. Išleistas laikraščio Nr. 85a su balta dėme vietoj studentų pareiškimo. 
„Viln. rytojaus" 1934 m. gruodžio 5 d. Nr. 95 Vilniaus m. storasta T. Veloveiskis areštavo gruodžio 4 d. ir gruodžio 21 d. prašė Apyg. teismo šį areštą patvirtinti, o J. Naviką patraukti atsakomybėn. Nusikalsta straipsneliu „Dėl svetimų knygų" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 781). 
Straipsnelis - vienos skilties kelių dešimčių eilučių rašinėlis. „Mūsų laikraščio skaitytojas ir bendradarbis p. Ž. atsiuntė mums keletą savo pastabų, nurodydamas, kad dabar Vilniaus krašte stropiai platinamos svetimos knygos. Mūsų studentams dabar rengiant lietuviškos knygos propagandos savaitę, svarbu būtų tas pastabas įsidėmėti..." Provincijoje nelietuviškos knygos platinamos per paštų įstaigas. „... Dabar Vilniaus krašte lietuviškai knygai ir lietuviškam laikraščiui gresia rimtas pavojus. [...] Tad iš tikrųjų pagalvokime, kaip galima būtų mūsų žmones nuo to apsaugoti." 
Apyg. teismas bylą svarstė 1935 m. sausio 3 d. ir nutarė: „Nematydami minėto straipsnio turinyje nusikaltimo, pagrįsto 1919 m. vasario 7 dienos Spaudos dekreto 29 str., areštą, apie kurį kalbama Vilniaus storastos pasiūlyme, panaikinti." Dėl kaltės įrodymų stokos bylą sausio 12 d. visiškai nutraukė Apyg. teismo prokuroras. Tačiau konfiskuotas numerio tiražas redakcijai negrąžintas; teko išleisti Nr. 95a su baltu ploteliu vietoj buv. rašinėlio. 
Nuo 1935 m. „Vilniaus rytojaus" konfiskavimų padažnėjo.
Vilniaus m. vicestorasta J. Černichovskis 1935 m. sausio 17 d. kreipėsi į Apyg. teismo prokurorą su prašymu patvirtinti sausio 4 d. konfiskuoto „Viln. rytojaus" sausio 5 d. Nr. 2 areštą, laikraščio ats. redaktorių patraukiant atsakomybėn dėl straipsnio „Kas darosi Lydos apskrity. Naugardėlio Vaivados žiniai". Storasta rėmėsi 1919 02 07 dekretu (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 776). Prokuroras sausio 21 d. storastos raštą persiuntė Apyg. teismui, kuris vasario 4 d. nutarė areštą patvirtinti, įžiūrėjęs straipsnyje nusikaltimą pagal BK 470 str. ir pritaręs Lydos prokuroro nuomonei, kad laikraščio paskelbta informacija „dėl tariamo policijos tyčiojimosi iš lietuvių tautybės žmonių" neatitinka tikrovės. Numerio tiražas nebuvo išplatintas.
Straipsnyje priminta laikraščio 1934 m. rugsėjo 26 d. Nr. 75 esanti korespondencija iš Varenavo valsč. Ramaškonių sodžiaus. Joje rašoma, kad atvykę į sodžių du policininkai iš Varenavo domėjosi Šv. Kazimiero dr-jos skyriaus valdybos nariais ir surašė jiems protokolus neva už tai, kad prie namų nebuvo gaisrinių kablių ir kt. Po kurio laiko Lydos apskrities storasta H. Binkevičius (Bińkiewicz) penkis asmenis nubaudė po 50 zl. Visi nubaustieji labai neturtingi: žemės po 4,5 ha, o šeimos didelės. Gruodžio 7 d. į Ramaškonis atvažiavo valsčiaus vaitas su policininku ir dėl nesumokėtų baudų pradėjo iš nubaustųjų imti įvairius daiktus: baldus, padargus, drabužius. Audeklo nedavęs Justino Vaišniaus sūnus Antanas buvo durtuvu sužeistas. Vėliau sekė Vaišnių areštas, tardymai... Apskrities storasta nepriėmė kaimiečių prašymo grąžinti iš jų paimtus daiktus.
1935 m. kovo 25 d. J. Navikas buvo iškviestas į Vilniaus m. policijos tardymo skyrių. Tardė vyresnysis posto budėtojas E. Gureckis (Górecki). Tačiau Apyg. teismo prokuroras St. Volskis BPK 248 str. 1 p. pagrindu birželio 21 d. teisminį tyrimą dėl įkalčių stokos nutarė nutraukti. 
Prokuroras St. Volskis 1935 m. balandžio 30 d. apkaltino J. Naviką už „Viln. rytojaus" vasario 2 d. Nr. 10 išspausdintą Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto kreipimąsi „Savajai visuomenei." Prokuroras tenkino miesto storastos T. Velioveiskio vasario 13 d. prašymą patraukti J. Naviką teismo atsakomybėn (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 777). Ats. redaktorius apkaltintas pagal BK 23 str. 1 p. ir 170 str.: kreipimesi paskleistos žinios apie tariamą lietuvių mokyklų persekiojimą Lenkijoje, lietuvių jaunimo nutautinimą ir kt. galinčios sukelti viešų neramumų. Bylą turėjo nagrinėti Vilniaus m. teismas.
LVLK pirmininkas K. Stašys, komiteto prezidiumo nariai kun. K. Čibiras ir P. Karazija bei sekretorius J. Maceika rašė, jog LVLK, „apsvarstęs lietuviško vaikų auklėjimo ir lavinimo klausimą Vilniaus krašte ir imdamas domėn, kad lietuvių privatinės mokyklos baigiamos valdžios likviduoti, kad valstybinės mokyklos labai retai kur turi lietuvius mokytojus ir lietuvių dėstomą kalbą, kad daugelis lietuvių vaikų visai negirdi mokykloje lietuvių kalbos arba ją tik girdi iškreiptoje arba net ir pašieptoje formoje, kad dalis lietuvių vaikų verčiama daug kur dargi tikybos mokytis ne lietuvių kalboje, kad daug lietuvių vaikų visai nelanko mokyklos, kad jaunimo tarpe yra beraščių, - kreipia visuomenės dėmesį į tai, kad priaugančiai lietuvių tautos kartai mūsų krašte gresia pavojus netekti lietuviškos sąmonės, o net ir mokėjimo lietuviškai skaityti bei rašyti, ir kviečia ją susirūpinti tuo reikalu..." Siūloma vaikus lietuviško rašto mokyti namuose, duoti vaikams lietuviškų laikraščių ir knygų, supažindinti juos su lietuvių tautos praeitimi ir dabartimi. „Kiekvienas lietuvis telaiko šitą darbą savo šventa pareiga ir svarbiausiu uždaviniu šių dienų gyvenime." 
Byla Vilniaus m. teisme nagrinėta 1935 m. birželio 12 d. ir rugpjūčio 30 d. J. Navikas nuteistas 1 mėn. arešto ir 300 zl pabauda. „Bausmės dydis pakankamas", - pažymėta teismo posėdžio protokole. Po konfiskavimo išleista nauja laikraščio Nr. 10a laida su baltu plotu vietoj kreipimosi.
Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis, 1935 m. vasario 22 d. areštavęs „Viln. rytojaus" vasario 23 d. Nr. 16 už str. „Vasario 16 d. atgarsiai", kovo 4 d. prašė Apyg. teismo prokuroro areštą patvirtinti, o J. Naviką nubausti. Mat straipsnyje rašoma, kad Lietuvos nepriklausomybės šventės proga keli asmenys patraukti teismo atsakomybėn, o tai neteisinga ir dėl to gali kilti viešų neramumų (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 780). 
Pasak straipsnio, „apie vasario 16 dienos šventę Vilniuje vietos lenkų laikraščiai „Kur.[ier] Wil.[eński]" ir „Dz.[iennik] Wil.[eński]" nieko neužsiminė. [...] Paminėjo apie šventę trumpai tik „Słowo". Vėl „Dz. Wil." praneša, kad provincijoj daugelyje vietų buvusi minėta Lietuvos nepriklausomybės šventė. Iškilmių metu buvo sakomos pritaikytos kalbos. Keli asmenys už kalbas esą patraukti teismo atsakomybėn."
Apyg. teismas kovo 21 d. nutarė, jog informacija apie kelių asmenų patraukimą atsakomybėn „teismo nuomone, negali sukelti viešų neramumų." Savo ruožtu prokuroras St. Volskis dėl nenustatytų kaltės faktų bylą kovo 31 d. nutraukė.
Konfiskavus Nr. 16, išleistas Nr. 16a su baltu ploteliu vietoj buv. informacijos ir prierašu vinjetėje: „Po konfiskavimo antra laida." Ir štai bene vienintelis atvejis per keliolika laikraščio gyvavimo metų: pakartotiniame numerio leidime budriems valdžios sargams užkliuvo rašinėlis, kurį pražiopsojo pirmą kartą! Tai korespondencija iš Adutiškio „Neleido paminėti Vasario 16-tos dienos" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 778).
Iškilmingai paminėti Tautos šventę Adutiškyje policija neleido. Iš ryto žmonės galėjo tik pamaldose dalyvauti. Iš jaunuolių, buvusių su lietuviškomis kepuraitėmis, jos atimtos. Policija neleido paminėti šventės ir Šv. Kazimiero dr-jos skyriaus susirinkime. „Tuomet žmonės susirinko į vietos lietuvišką skaityklą, pasidalino mintimis ir išsiskirstė." Negalėjo susirinkti žmonės ir apylinkės sodžiuose. 
Dėl informacijos Apyg. teismo XII rajono viceprokurorui vasario 26 d. parašė Adutiškio policijos posto komendantas seržantas S. Liutkevičius: lietuvių spauda nuplėšusi jam garbę, rašydama, jog jis vasario 16 d. Adutiškyje sulaikė iš bažnyčios išėjusį Romualdą Buroką, nutraukė Šv. Kazimiero dr-jos kepuraitę ir nusivedė jaunuolį į policijos būstinę. Atseit, „Viln. rytojus" kaltas pagal BK 255 str. 1 p. Kas rašė į laikraštį, Švenčionių apskr. policijai nepavyko išaiškinti. Vilniaus m. policijos Tardymo skyriaus policininko J. Piaseckio (Piasecki) kovo 13 d. tardomas J. Navikas aiškinosi, kad laikraštį pasirašinėja tik už 60 zl mėnesinį užmokestį, straipsnių neskaito ir pan. 
Prokuroras B. Dovburas (Dowbór) 1935 m. gegužės 29 d. tyrimą dėl „Viln. rytojaus" Nr. 16a nusprendė nutraukti, kadangi laikraščio kaltė nepasitvirtinusi. Apie tai pranešta ir „nuskriaustam" Liutkevičiui.
Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis 1935 m. birželio 17 d. prašė Apyg. teismo patvirtinti birželio 4 d. jo atliktą „Viln. rytojaus" birželio 5 d. Nr. 44 areštą už Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto rezoliucijos išspausdinimą (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 779). J. Navikas apkaltintas pagal BK 156 str.
Numeryje yra informacija apie LVLK 1935 m. gegužės 23 d. pilnumos posėdį. „... Buvo paliestas neseniai išleistas Vilniaus Apgardos Mokyklų Kuratorijos parėdymas Vilniaus ir Švenčionių lietuvių gimnazijų direkcijoms, kad jos galėsiančios priimti į gimnazijas vaikus tik iš tų tėvų, kurie pristatys joms išgautus iš valsčių ir miestų savivaldybių įstaigų pažymėjimus, jog esą lietuvių tautos." Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Švenčionių Kunigaikščio Kęstučio gimnazijoms išsiųstas Mokyklų kuratorijos kovo 25 d. raštas. 
LVLK priėmė rezoliuciją, jog kuratorijos parėdymas neturi įstatymų pagrindo; jis paneigia pagrindines lietuvių teises, pripažįstančias laisvą apsisprendimą ir mokyklos parinkimą savo vaikams; parėdymas siaurina lietuvių galimybes švietimo srity; tautinis apsisprendimas yra piliečių sąžinės dalykas; parėdymas varžo tik lietuvius ir paneigia tautų lygybę, įžeidžia lietuvių tautos garbę; reikia „visu griežtumu protestuoti prieš išvardytų lietuvių teisių įžeidimą ir paneigimą"; rezoliucijoje reikalaujama neteisėtą parėdymą atšaukti. 
Viln. apygardos teismas 1935 m. birželio 25 d. nusprendė, kad LVLK rezoliucijoje išreikštas tik protestas prieš Vilniaus apygardos Mokyklų kuratorijos veiksmus, o pagal BK 156 str. nenusikalsta. Todėl Apyg. teismo prokuroras, remdamasis BPK 248 str. 1 p., dėl įkalčių trūkumo liepos 17 d. nutarė J. Naviko bylos teisminį tyrimą nutraukti. Po konfiskavimo išleistas tos pačios dienos laikraščio Nr. 44a su baltu plotu vietoj buv. rezoliucijos.
Į Vilniaus apygardos teismo prokurorą 1936 m. balandžio 9 d. kreipėsi Vilniaus m. storasta, reikalaudamas patraukti tieson J. Naviką dėl konfiskuotame „Viln. rytojaus" 1935 m. gruodžio 25 d. Nr. 101 išspausdinto LVLK prezidiumo pareiškimo ir korespondencijos iš Švenčionių apskr. Gailiušių kaimo (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 887). 
Pasak Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto „Pareiškimo", 1935 m. gruodžio 20 d. Vilniaus vaivada L. Bocianskis (Bociański) oficialiai pasikvietė LVLK pirmininką K. Stašį ir „prie liudininko pareiškė, kad jam, kaipo Vilniaus lietuvių organizacijų atstovui ir Lenkijos piliečiui, pranešąs be diskusijų, jog ilgiau nebūsiančios toleruojamos lenkams daromos represijos Lietuvos Respublikoje". „Iš to p. Vaivados pareiškimo išeina, kad jis daro Vilniaus krašto lietuvių organizuotą visuomenę atsakingą už Lietuvos Respublikos valdžios vidaus politiką ir už tos valdžios organų tariamai daromas skriaudas Lietuvos piliečiams lenkams." LVLK pareiškia, kad Vilniaus krašto lietuvių organizuota visuomenė nepritaria jokiai skriaudai, o lenkų spaudos skleidžiami gandai apie Lietuvos lenkams daromas neteisybes dažnai būna tik blogos valios žmonių tyčia sugalvoti lenkų visuomenės nacionalistiniams sluoksniams kurstyti prieš Vilniaus krašto lietuvius. Vilniaus krašto lietuviai ir jų organizacijos neturi ir negali turėti įtakos Lietuvos vidaus politikai. Daryti Vilniaus krašto lietuvius atsakingais už Lietuvos Respublikos vidaus politiką ir už tariamai lenkams daromas skriaudas „būtų priešinga ne tiktai tarptautinei teisei ir Lenkijos valstybės įstatymams, bet taip pat teisybės ir teisingumo principams, kurie paprastai būna dedami kiekvienos kultūringos visuomenės ir valstybės pagrindan". Beje, Lenkijos valdžiai uždraudus komitetui vadintis laikinuoju, LVLK 1935 m. gruodžio 20 d. pasivadino Tautiniu Vilniaus lietuvių komitetu (TVLK). 
Korespondencijoje iš Gailiušių kaimo „Svetima organizacija" rašoma, jog lietuviškame sodžiuje bandoma sukurti svetimą organizaciją - kažkokus „krakusus" (raitininkus?). Rašytis į šią organizaciją kursto vietos šaltyšius (seniūnas) Leonas Medeišis ir to „kolo" (ratelio) narys Petras Daškevičius. To „kolo" nariai trukdo veikti kazimieriečiams (Šv. Kazimiero dr-jos nariams). Be to, valstybinėje mokykloje visai nėra lietuvių kalbos. 
Apyg. teismo viceprokuroras S. Odinecas kaltinamąjį aktą dėl J. Naviko pateikė 1936 m. balandžio 30 d.; ats. redaktorius apkaltintas pagal BK 23 ir 170 str. Bylą birželio 6 d. nagrinėjo Vilniaus miesto teismas. Jis J. Naviką nuteisė 7 dienoms arešto ir sumokėti 100 zl piniginę pabaudą; pastarąją buvo galima pakeisti į 10 dienų arešto. Po konfiskuoto laikraščio išėjo Nr. 101a su baltais plotais vietoj Nr. 101 buvusių tekstų. Pateikus apeliaciją, byla lapkričio 12 d. nagrinėta antrą kartą jau Apyg. teisme. Gynėjui adv. A. Juknevičiui pasiūlius, teismas bylą atidėjo ir nutarė pakviesti naują liudytoją. Į teismo posėdį 1937 m. sausio 13 d. kaip liudytojas pakviestas TVLK pirmininkas K. Stašys. Teismo sprendimą manyta paskelbti sausio 15 d., tačiau tądien tik paskelbta, kad byla vėl atidedama. Kaip baigėsi procesas, neaišku. 
S. Odinecas 1936 m. vasario 27 d. apkaltino J. Naviką pagal BK 23 ir 170 str. už tai, kad „Viln. rytojaus" 1935 m. gruodžio 27 d. Nr. 102 - paskutiniame tų metų numeryje - išspausdinęs str. „Dėl lietuviškumo tikybiniame gyvenime" ir korespondenciją „Tušti žmonių prietarai ir šis tas". Viceprokuroro nuomone, straipsnyje esama klaidingų žinių „apie lietuvių nutautinimą Lenkijoje per įvairių tikybų bažnyčias, kuriose atiduodama garbė ne Dievui, o Lenkų Tautai". Laikraščio tiražas areštuotas ir Vilniaus m. storastija 1936 m. sausio 15 d. kreipusis į Apyg. teismo prokurorą (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 890). 
Str. „Dėl lietuviškumo tikybiniame gyvenime" (aut. Neromuvietis) yra su prierašu: „ Ne su visomis šio straipsnio mintimis sutinkame." Straipsnyje priminti rašiniai „Lietuviškumas tikybiniame gyvenime" (aut. Romuvietis) laikraščio tų metų Nr. 95, 96 ir 97. Pasak Neromuviečio, katalikų bažnyčia, Lietuvoje turėdama nelietuvius kunigus, prisidėjo prie lietuvių nutautinimo. Yra žmonių, kurie poterius kalba mechaniškai, jų nesuprasdami. Kaltos ir baudžiavos-vergijos pasėkos: lietuviškas nuolaidumas, bailumas, vergiškas ašarojimas. Baudžiavos liekanų yra net tarp lietuvių inteligentų. Negalima tylėti apie mums daromas skriaudas. Lietuviai kunigai nepakankamai protestuoja prieš „visus pavojus katalikų tikėjimui mūsų krašte." „Ten, kur nėra nei lietuvių kunigų, nei pamaldų bažnyčioj, lai kiekviena lietuviška organizacija ir pirkia sekmadieniais tampa bažnyčia..." Reikėtų pasistengti, kad lietuviška religinė literatūra būtų pigesnė už lenkišką ir kt. 
Korespondencijoje iš Lydos apskr. Beniakainių valsč. Ramučių k. pasakojama, kad gerokai nutautusiame kaime žmonės labai prietaringi, gąsdinami valdžios protokolais ir pabaudomis. Norima iškelti „Ryto" skaityk¬los vedėją A. Butrimą. Jam teko mokėti 10 zl baudą neva už nelegalią pramogą - tinklinio žaidimą, o skaityklos namo savininkas gavo protokolą dėl priešgaisrinių įrankių. 
Vilniaus m. teismas bylą nagrinėjęs 1936 m. balandžio 1 ir 2 d., paskui rugsėjo 1 d. J. Navikas nubaustas 1 savaite arešto ir 50 zl pabauda. Išleistas laikraščio Nr. 102a su baltomis dėmėmis vietoj buvusio teksto.
1936 m. birželio 27 d. viceprokuroras S. Odinecas J. Naviką apkaltino pagal BK 23 ir 170 str. už tai, kad „Viln. rytojaus" kovo 3 d. Nr. 19 buvęs straipsnis „Kauno žemės Lenkų sąjungos kūčios". Laikraščio tiražas sulaikytas dėl nepagrįstų straipsnio žinių, jog lenkų valdžia Vilniaus krašte nutraukianti ar ribojanti lietuviškų organizacijų veiklą (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 888). Varšuvos dienraščio „Gazeta Polska" korespondentas parašė, kad „Viln. rytojaus" Nr. 19 konfiskuotas už neteisingų žinių apie padėtį Lenkijoje pateikimą. Į prokurorą dėl „ydingo" straipsnio kovo 23 d. buvo kreipęsis Vilniaus m. storasta. 
(Bus daugiau)
Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-30 12:16
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media