2020 m. rugsejo 20 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Vytenis Rimkus Sibire leido lietuvišką nelegalų laikraštį „Taiga“

2020-08-27
 
Dainius Ručinskas,
LŽS narys

 

Kai į rankas paimi knygą apie sovietinio rėžimo nuskriaustus mūsų tautiečius, žinai, kad jos puslapiuose bus užfiksuota tremties lageriuose daug žmonių kančių, netekčių ir begalinio ilgesio Lietuvai. Apie visa tai rašoma ir šiauliečio profesoriaus Vytenio Rimkaus knygoje "Taiga" taigoje". Mane, kaip žurnalistą, sudomino ir tai, kad knygoje rašoma apie Sibire nelegaliai leistą lietuvišką laikraštį "Taiga".
Pasak "Šiaulių naujienų" žurnalistės Akvilės Pušinskaitės, knygos autoriaus gyvenimas neįtikėtinai permainingas, kupinas dramatiškų įvykių - už antitarybinę veiklą skirta mirties bausmė, vėliau bausmė pakeista - paskirti ilgi tremties metai Sibiro lageriuose.
Knygoje publikuojamų prisiminimų sraute aptinkama ir tremties epizodų, kai iš gimtųjų namų buvo ištremta visa Rimkų šeima. "1949 m. kovo 26 d. didelė mūsų šeima - tėvai ir šeši vaikai - nuo dviejų iki 22 metų amžiaus savo vienkiemyje Pikeliškėje, Šiaulių rajone buvo apsupta ir su didele ginkluota apsauga atvežta į "Gubernijos" geležinkelio stotį ir sugrūsta į vagoną", -rašo V. Rimkus savo knygoje.
Rimkų šeima buvo ištremta į Irkutsko srities Alzamajaus rafjoną. Tremtiniai čia atliko sunkius miško kirtimo darbus, transportavo medieną. "Niekaip negalėjome susitaikyti su tremtinio padėtimi, su kažkokia siaubinga niekuo nepateisinama neteisybe, sutryptomis žmogiškosiomis teisėmis. Kartą kilo mintis kažką daryti, kaźkuo užsiimti, gal leisti satyrinio pobūdžio laikraštuką, kuris pralinksmintų bendro likimo žmones, ypač jaunimo būrelį. O mūsų buvo gana daug - dviejose barakų grupėse įsikūrė apie 70 šeimų,"- rašo knygos "Taiga" taigoje" autorius.
LŽS narė Aušra Šuopytė rašo, kad pavyko išleisti penkis numerius. Rankraštinio laikraštuko "Taiga" gimtadienis - 1950 .06.26. Pirmasis ir kiti numeriai skaitytojus informavo, jog tai neperiodinis lietuvių laikraštis.
Nei spausdinimo mašinėlės, nei kompiuterio 1949 metais taigoje nebuvo. Beveik kaligrafišku šriftu surašyti tekstai gulė ant liniuoto mokyklinio sąsiuvinio lapų. "Taigos" leidėjai patys rašė eilėraščius, straipsnius , apsakymus, satyros smaigaliu dūrė į supančios aplinkos gyvenimo grimasas. Nė kiek netenka abejoti, kad piešinukus, dailias užsklandėles piešė Vytenis Rimkus.
Buvo metas, kai "Taigos" leidėjai lyg ir primiršo savo laikraštuką, tačiau apie tai jiems priminė saugumiečiai. Saugumo agentai, apsimetę medziotojais , lankydavosi barakuose, kur gyveno lietuviai. Jie išprovokavę pokalbius, gudriu būdu stengdavosi suźinoti lietuvių nuotaikas, o išpeštą informaciją perduodavo kam reikia! Saugumiečiams užkliuvo ir toks eilėraščio "Lietuviška daina" ketureilis:
Plačiais sparnais, tarytum vėjas,
Tarytum užmiršta žinia,
Per nykią taigą nuskambėjo
Lietuvio tremtinio daina.
Vieną 1951 metų pavasario naktį į lietuvių barakus įsiveržė milicininkų, saugumiečių ir aukštųjų karininkų grupė. Jie darė kratas ir to pasėkoje Vytenis Rimkus, jo tėvas Jaroslavas Rimkus, sesuo Elytė Rimkutė, Juozas Balčiūnas ir Verutė Vilkauskaitė buvo areštuoti. Jie gavo didelius kalinimo metus.
Buvęs tremtinys V. Rimkus pasakoja, kad už laikraštuko "Taiga" sukūrimą ir leidybą jis gavo negailestingą bausmę, Rytų Sibiro geleźinkelio teismas jį nuteisė mirties bausme. Tačiau pasisekė - sprendimas buvo pakeistas. V. Rimkui buvo paskirti 25 metai darbų lageryje, dar 10 metų tremties ir 5 metams atimtos teisės. Teismo metu buvo pateikti "rimti" kaltinimai - V. Rimkus kalbėjo apie buržuazinės Lietuvos atgimimą, skleidė proamerikietiško pobūdžio gandus, platino smeižtus tautų vado adresu, raše antitarybinius eilėraščius, straipsnius, juos davė skaityti kitiems asmenims.
"Lageryje prabuvau penkerius metus. Mirė Stalinas ir mane išleido anksčiau. Prasidėjo vėliau reabilitacijų klausimas. Visus reabilitavo pačioje Maskvoje. Lietuvoje reabilitacijos aš negavau, nes Rusijoje buvau teistas. Čia dar įdėta paźyma - mano bylos Lietuvoje nėra, ji nerasta. Bet rastos Vilniaus archyve pažymos, kaip Šiaulių saugumo komitetas informuoja Vilnių apie veiklą Šiauliuose. Taigi visą šį laiką aš egzistuoju pagal šią pažymą. Tokie įdomūs manęs įvardijimai - mane vadina antisovietinės organizacijos vadu", -pasakoja knygos autorius V. Rimkus.
Knygoje taip pat sudėtos nuotraukos iš to laikotarpio, atspausdinti V.Rimkaus originalūs eilėraščių bloknotai, kurie taip pat buvo paimti per kratą.
"Knygos pabaigoje - paskutiniame skyriuje sudėti įvairūs dokumentai. Tuos dokumentus aš pats iššifravau ir padariau vertimus- jie pateikti knygoje. Šie dokumentai yra apie Sibire paimtus sąsiuvinius, laikraščius. Dokumentuose nurodoma, kas iš kratos metu paimtų daiktų buvo įtraukta į bylą",- sako profesorius V. Rimkus.
Dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Šiaulių garbės pilietis Vytenis Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 dieną Zatišių vienkiemyje prie Padubysio, Śiaulių rajone. Mokėsi Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklose.
1968 m.grįžo į Lietuvą, dirbo šaltkalviu - dažytoju Šiaulių autobusų parke ir neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado Iljos Repino dailės institute, kuri 1966 m. baige su pagyrimu.1977 m. apgynė dailėtyros habilituoto daktaro disertaciją, 1988 suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1974 m. skaito meno istorijos paskaitas Šiaulių universitete.
V. Rimkus paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų periodiniuose leidiniuose, yra 20 knygų dailėtyros ir visuomenės gyvenimo klausimais. Jis yra surinkęs gausų Šiaulių istorijos leidinių, atvirukų kolekcijas.
Už tautodailės propagavimą paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, profesorius yra Stasio Šalkausko, Jono Basanavičiaus, kitų įžymių Lietuvos veikėjų premijų laureatas.

 

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir telebvizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-09-16 14:29
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media