2019 m. birželio 16 d., Sekmadienis

Žurnalistų kūryba

*print*

Algirdas Matulevičius: keliaujantiems po Mažąją Lietuvą (6 dalis)

2019-05-31
 
Luizės tiltas

Luizės tiltas

Dr. Algirdas Matulevičius,

Istorikas, enciklopedistas, LŽS ir Donelaičio draugijos narys

 

Tęsinys. Pradžia 2018 10 18

 

1807 m. Tilžėje tarp Prūsiją okupavusio Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I, Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III buvo sudaryta taikos sutartis. Išardyta antiprancūziškoji koalicija, baigtas 1806 - 1807 m. Prancūzijos - Prūsijos karas. 1812 m. birželį pro Tilžę vėl žygiavo Napoleono I armija - šįsyk į Rusiją. 1907 m. per Nemuną pastatytas Karalienės Luise‘s (Luizės) tiltas, jungiantis abi Lietuvas. 1923 - 1939 m. buvo Lietuvos ir Vokietijos valstybių pasienis, nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dalies (eksklavo) - Kaliningrado srities pasienis.
Per Luizės tiltą galima grįžti į Lietuvą. Nuostabiomis Nemuno pakrantėmis pamatyti Panemunės bažnyčias ir pilis. Čia XIII a. - XV a. pradžioje ėjo fronto linija: Lietuva gynėsi nuo Vokiečių ordino puolimų. Būtina užsukti į Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus tėviškę Bitėnus prie šventojo Rambyno. Bitėnuose 1892 - 1909 m. veikė iš Tilžės perkelta jo spaustuvė, 1883 m. jo įrengtas lietuviškos spaudos (Aušros, Varpo, Ūkininko ir kitų laikraščių, žurnalų, kalendorių, knygų, ypač maldaknygių), sandėlis. Knygnešiai šią spaudą slapta gabeno į Rusijos imperijos pavergtą Didžiąją Lietuvą, kurioje 1864 - 1904 m. buvo uždrausta lietuviška spauda, į Rusiją; plito kituose kraštuose. Per II pasaulinį karą sudegė M. Jankaus namas su spaustuve, po karo nusiaubta jo sodyba. 1981 m. Bitėnų buvusios pradžios mokyklos pastate įkurtas Jankaus memorialinis muziejus su negausia ekspozicija (eksponatus kaupė, prižiūrėjo, vedė ekskursijas bitėniškiai Birutė ir Kazimieras Žemguliai). 1998 m. Jankaus spaustuvė atstatyta, čion 1999 m. perkelta ekspozicija, veikia išplėstas minėtas muziejus. Sutvarkytas spaudos sandėlis - rūsys, pastatytas pastatas su sale konferencijoms. Ant aukštojo Rambyno yra senosios lietuvininkų (mažlietuvių) kapinės. Sovietmečiu buvo labai apleistos, kapus slėpė krūmynai, brūzgynai. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, jas per keletą metų sutvarkė Vydūno draugijos nariai bei kiti mylėtojai; pagal architektų daktarų Marijos ir Martyno Purvinų projektą kapinės pritaikytos panteonui, aptvertos tvora su dailiais vartais ir Vydūno išmintingomis mintimis jų viršuje - eini kaip į bažnyčią ar kitą šventovę. Po 1990 m. čia perlaidoti iš Vokietijos, Australijos parvežti ypač Mažajai Lietuvai nusipelniusių didžiavyrių palaikai: Martyno Jankaus, Vydūno, Valterio Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Valterio Didžio , bitėniškės Elenos Grigolaitytės-Kondratavičienės ir kitų. Kapinių pradžioje , prie tako stovi Purvinų suprojektuotas ir K. Donelaičio palikuonio iš Vokietijos Lutz Wenau rūpesčiu pastatytas originalus paminklas lietuvių poezijos genijui Kristijonui Donelaičiui. Kalno viršuje įrengtas senajam lietuvių tikėjimui skirtas Aukuras. Anapus Nemuno - Ragainė, Tilžė. Čia vykdavo Joninių šventės, koncertuodavo iš Tilžės atvykę Vydūno 1895 m. įkurtos ir jo vadovaujamos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos (veikė iki 1935 m.) choristai ir Tilžės vaidintojai. Draugija veikė prie Tilžės Lietuvininkų bažnyčios. Ant Rambyno ir kitur rinkdavosi ir birutininkai - Tilžėje įkurtos ir 1885 - 1914 m. veikusios Birutės draugijos nariai .
Namo galima grįžti ir per Kudirkos Naumiestį, per Suvalkiją. Šiuo atveju tektų grįžti per Ragainę ir sukti į pietryčius. Aplankykime Būdviečius (Budwethen; Malomožaiskoje), kuriose 1665 - 1691 m. klebonavo ir palaidotas įžymus etnografas Teodoras Lepneris. Medžiagą veikalui apie lietuvininkus rinko apylinkėse. 1701 - 1750 m. kunigavo ir čia mirė vienas iš pirmųjų Naujojo Testamento parengėjų Frydrichas Zigmantas Schusteris (Šusteris), 1827 - 1846 m. - lietuvių periodinės spaudos pradininkas (1823 m. Tilžėje), žymaus Mažosios Lietuvos kalbotyrininko, giesmių kūrėjo, lietuvių raštijos ir kultūros tyrėjo Trempų kunigo (1752 - 1800 m.) Gottfriedo Ostermejerio vaikaitis Natanelis Friedrichas Ostermejeris. Bažnyčios pastatas, pritaikytas kino teatrui, 1995 m. sudegė. Gal dar išliko klebonijos pastatas, kuriame buvo apsigyvenusi vietos mokyklos direktorė. Ant Šešupės kranto sūduvių žemėje stovi Lazdynų (Lazdėnai; Lasdehnen; Krasnoznamensk) miestelis. 1579 - 1584 m. kunigavo ir čia mirė Martyno Mažvydo bendradarbis Stanislovas Marcijanas Musa, 1708 - 1710 m.( mirė 1710m. Tilžėje maru )- lietuvių pasaulietinės grožinės literatūros pradininkas (Ezopo pasakėčios, 1706 m.) Jonas Šulcas. Sovietmečiu bažnyčia buvo perstatyta, naudota sunkvežimių garažui, sandėliams. Iš Lazdynėlių važiuodami į pietus, perkirtę Įsros aukštupį, pasiekiame Pilkalnį (Piliakalnis, Pillekallen, Pillkallen; Dobrovolsk) dar sūduvių žemėje, ties riba su Nadruva. Pavadinimas rodo, kad gyvenvietė su pilimi stovėjo ant aukštos kalvos. Ir čia veikė lietuvių raštijos darbuotojai: pirmasis lietuvių kunigas (1582 - 1606 m.; mirė Pilkalnyje), Stanislovo Musos sūnus Jurgis Musa, 1734 - 1754 m. (mirė Pilkalnyje) kunigavo Friedrichas Wilhelmas Haackas (Hakas), parengęs pirmąjį spausdintą dvikalbį lietuvių - vokiečių ir vokiečių lietuvių kalbų žodyną su lietuvių kalbos gramatikos priedu (1730). Pilkalnyje 1762 - 1807 m. mokytojavo taip pat dvikalbio lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodyno su gramatika (1800), istorinės poemos Pilkainis (parašė apie 1795-1797m.,išspausdinta 1822 - 1823 m.) autorius Kristijonas Gottlybas Milkus, 1807 m. čia ir miręs. Vienas pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkų. 1825-1859m. Pilkalnio parapijos klebonu,vyskupu dirbo Johannas Kristlybas Krause(Krauzė),Nybudžių parapijos kunigo Augusto Gothilfo Krausės brolis. Bažnyčia per II pasaulinį karą sugriauta. Parengiamosiose klasėse (preparandume) mokytojavo Anskis Storostas, 1883 - 1885 m. jo sūnus kandidatas į Ragainės mokytojų seminariją Wilhelmas Storostas, būsimasis Vydūnas. Miesto kapinėse palaidoti buvę priešai I pasauliniame kare: Vokietijos ir Rusijos kariai. Tada elgtasi humaniškiau. Ant kalvos paminklas Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos kūrėjams ir valdovams: pirmajam karaliui (1701 - 1713 m.) Friedrichui I, generolui feldmaršalui H. Moltkei (prūsų kilmės?), imperatoriui Wilhelmui I, imperijos kancleriui ir Prūsijos ministrui pirmininkui kunigaikščiui Otto von Bismarckui.
Nuo Pilkalnio (apylinkėse įrengtas poligonas) už 20 km pasienio miestas Širvinta (Schirwindt; Kutuzovo).Čia nuo XVIa.vidurio kunigavo lietuvių raštijai nusipelnę tėvas ir sūnus Tomas ir Jonas Gedkantai. Per II pasaulinį karą ir po jo miestas visiškai sugriautas.Kaip rašo knygoje Kūrėjų pedsakais(2004)Benjaminas Kondratas, Širvinta - bene vienintelis Europoje miestas,po karo neatstatytas ir negyvenamas. Kitoje Šešupės ir Širvintos upių santakos pusėje Kudirkos Naumiestis, Lietuvos valstybės pasienio miestas. Toje vietoje Šešupės tiltas žymėjo buvusią Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribą, LDK - Prūsijos, nuo 1795 m. Vokietijos - Rusijos imperijų, nuo 1918 m. Vokietijos ir Lietuvos Respublikos sieną. Dabar Rusijos Federacijos eksklavo Kaliningrado srities ir Lietuvos valstybinė siena. Čia XIX a. II pusėje - XX a. pradžioje kryžiavosi knygnešių keliai. Anapus sienos Kudirkos Naumiestyje 1897 - 1899 m. gyveno žurnalo Varpas steigėjas ir redaktorius, varpininkų ideologas, žymus rašytojas ir visuomenės veikėjas Vincas Kudirka. Palaidotas senosiose kapinėse. Miesto centre - įspūdingas jam paminklas - skulptūra su jo sukurto Lietuvos himno žodžiais (1934 m.; skulptorius Vincas Grybas).
 
(Bus daugiau)

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-05-31 12:21
 
Share |
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Juozas

2019-06-11 12:13

Įdomus pasakojimas kviečia į kelionę.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media