Žurnalistų kūryba

Nors dėl karantino nevyksta įprasti knygų pristatymai bei susitikimai su skaitytojais, tačiau tai per daug netrukdo žinomam žurnalistui, ilgamečiam „Kaišiadorių aidų" redaktoriui, rašytojui Jonui Laurinavičiui. Štai ką apie tai mano pats rašytojas: „Man 83-ti. Esu super rizikos grupėje, dienų dienas priverstas būti kambaryje, nesusitikinėti su žmonėmis, kad nepagaučiau koronaviruso. Tačiau jokio nuobodulio nejaučiu, beveik tiek pat prie rašomojo stalo sėdžiu, kaip ir dirbdamas redakcijoje. Tvarkau savo archyvą, rašau, skaitau. Jei sveikata leis, tai gal dar parengsiu ir vieną kitą knygą."

Per dvejus pastaruosius metus J. Laurinavičius išleido 9 įvairaus žanro knygas, redagavo 12 knygų, tarp jų - net 3 kaišiadorietės Joanos Perednienės - „Krekenavos šventovė - iš praeities į ateitį", „Sudie, gimtinės mokykla" (apie Paparčių mokyklą), „Krekenava šimtmečių verpetuose". Be to, jo kūryba publikuota įvairiuose almanachuose: „Vingis" (Vilnius), „Vardą rašysim ant laiko delnų" (Kaunas), „Trakų krašto literatai - 20" (Trakai) ir kt. „Rašytojui Jonui Laurinavičiui galima tik pavydėti jo neišsenkančio darbingumo ir vaisingos plunksnos, o gal... atsakingo pareigos jausmo - vykdyti tai, kas tau Gamtos ir Dievo duota... bet kokiomis, kad ir karantino sąlygomis", - teigia profesorė Ona Voverienė. (www.aidas.lt, 2020 12 20).

2018 m. J. Laurinavičius minėjo savo 80-metį. Jubiliejiniai metai jam buvo itin kūrybingi ir produktyvūs - išleistos net 7 knygos, vyko daug iškilmingų renginių, skirtų šiai sukakčiai. Tad 2019 m. pasirodė leidinys „Aštuoniasdešimt. Žurnalisto Jono Laurinavičiaus jubiliejiniai metai", kuriame surinktos įvairių autorių publikacijos apie renginius ir susitikimus, knygų recenzijos, dedikacijos, padėkos, sveikinimai bei linkėjimai. Knygoje apie jubiliatą ir jo kūrybą rašo Vytautas Žeimantas, Loreta Nikolenkienė, Jolanta Zakarevičiūtė, prof. Ona Voverienė, Joana Perednienė, Reda Kiselytė, Algis Kusta, Vladislava Kursevičienė, Birutė Silevičienė ir daugelis kitų, tarp kurių ir šių eilučių autorė.

Tais pačiais metais išleistas atsiminimų, publikacijų ir rankraščių rinkinys „Paulius Širvys ir Kaišiadorys", skirtas Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms. „Įdomią ir vertingą knygą sukūrė poetas ir žurnalistas Jonas Laurinavičius. Nors pavadinime įrašyta sąsaja tarp Pauliaus Širvio ir Kaišiadorių, bet teksto visuma gerokai perauga šiuos tematinius rėmus. Autorius surinko unikalių amžininkų prisiminimų, kurie svariai papildo mūsų žinias apie tautos numylėtą poetą", - rinkinio įžangoje rašo Stasys Lipskis. O Antanas Rybelis teigia, kad ši knyga ne tik fiksuoja dar nežinomus P. Širvio gyvenimo epizodus, susijusius su Kaišiadorių kraštu, bet ir atskleidžia jo tragišką būtį ir poezijos paslaptį.

Rinkinyje „Skristi reikalingi sparnai" (2019) rašoma apie žinomus žmones: poetą Antaną Vienažindį, arkivyskupą Teofilių Matulionį, poetę Salomėją Nėrį, chirurgą Vladą Burbą, poetą Sigitą Gedą, kūrėją Benjaminą Kondratą, poetę Nijolę Blaževičiūtę, žurnalistą Pranciškų Šliužą ir kitus.

2019 m. pasirodė J. Laurinavičiaus eilėraščių knyga lenkų kalba „Wieczny krąg" („Amžinas ratas"). Į lenkų kalbą vertė V. Orševska-Kursevičienė.

Ypač kūrybingi J. Laurinavičiui buvo 2020-ieji metai - išleistos 5 knygos: „Rugsėjo gėlės", „Ąžuolai žalieji", „Brūkštelėjimai",„Vienišas topolis", „Dusmenų dzūkė".

„Trakų žemės" redaktorė J. Zakarevičiūtė rajono laikraštyje (2020 12 04) rašė: „Šiais metais, kai visą pasaulį sukaustė koronaviruso pandemija, savo nuoširdžiais poezijos žodžiais mus visus sušildė ir kažkiek privertė užmiršti nerimą Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, rašytojo, poeto Jono Laurinavičiaus pasirodžiusi jau aštuntoji eilėraščių knyga „Rugsėjo gėlės". Pasak jos, šioje knygoje sudėta beveik aštuonios dešimtys kūrinių - yra ne tik dedikacijos žinomiems žmonėms Jonui Aisčiui, Romualdui Ozolui, Pauliui Širviui, Jūratei Bagurskienei ir kitiems, bet čia nugulę ir eilėraščiai apie tėvynę, gimtinę. Savo kūryba autorius pagerbė ir tėvą Vaclovą Laurinavičių, sūnų Saulių, kraštietį mokytoją Joną Kadelską.

Knygoje „Ąžuolai žalieji" J. Laurinavičius tęsia pasakojimus apie iškiliuosius Lietuvos žmones - rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą, poetą Joną Aistį ir jo ryšius su gimtine, talentingą mokytoją ir visuomenės veikėją, žurnalistą Stasį Tijūnaitį ir kt. Leidinyje pateikta naujų, iki šiol skaitytojams nežinomų duomenų apie prieštaringai vertinamos poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paskutiniuosius metus. Apibendrinęs visą turimą informaciją, rašytojas daro išvadą: „Kad ir kiek turėtume atsiminimų knygų, dokumentų kalnus, archyvų medžiagos, vis tiek mes iki galo jos nesuprastume, nepažintume. Didi poetė yra Didi paslaptis, kuri neturi dugno. Kiekvienas savaip smelkiasi į tą paslaptį, kažką randa, kažko neranda, bet visada jaučia ieškojimo džiaugsmą. Taip buvo, taip yra ir taip bus. Kartų kartoms."

„Brūkštelėjimai" - tai penktoji J. Laurinavičiaus aforizmų ir sentencijų knyga. Visi į šį leidinį sudėti aforizmai sukurti 2020 m., niekur nepublikuoti. Ankstesniais metais aforizmų rinktinė išleista rusų kalba - „Наброски" (2017) ir lenkų kalba - „Sztrychy" (2018). „Jonas Laurinavičius - tikras aforizmų meistras. Jo kūrybos parakas - ironija, humoras, netikėtas minties posūkis, paradoksas. Kartais autorius mėgsta perfrazuoti patarlę, žinomą posakį. Šalia linksmų minčių netrūksta ir rimtų pafilosofavimų", - galiniame knygos viršelyje teigia Rimantas Klusas. Jam pritaria ir Aloyzas Tendzegolskis: „Autorius dažniausiai aforizmus grindžia paradoksais, metaforomis, netikėtais sugretinimais. Taip žaibiškai nušviečia ydas - kvailybę, tuštybę, godumą, savimeilę. Linksmai atveriamos ir šeimos, ir meilės kertelės. Štai keletas aforizmų iš paskutiniojo rinkinio: „Kaip galėjau suniaurinti žmonai gimtadienį - juk aš jį pamiršau", „Kiti vyrai tik geria ir geria, o mano dar ir valgyti prašo", „Senutė patirties turi, bet poreikis nebe tas", „Sunkiausia apeiti žmonos baudžiamąjį kodeksą".

Atsiminimų rinkinio „Vienišas topolis" įvade „Padariau jums knygą" rašytojas nurodo knygos parašymo aplinkybes ir tikslą: „Saviems ir nesaviems, pažįstamiems ir nepažįstamiems padariau ir pateikiu ją. Ji parašyta iš didelės meilės TĖVAMS, GIMTINEI, LIETUVAI. Tai mano atsiminimai, autobiografinės novelės, kraštotyriniai rašiniai. Vieni publikuoti spaudoje, kiti - ne, iš rankraščių. [...] Mano Tėvų seniai nebėr... Jie tik manyje, mano atmintyje. Mano gimtinė - Onuškio seniūnijoje (Trakų rajone). Joje irgi nebeliko nė vieno gyventojo. Vadinasi, nėr kam jos ir prisiminti. Tačiau aš dar likau. Vienintelis Pajautų kaimo žmogus. Aš ją prisimenu. Noriu, kad ir tada, kai būsiu negirdimas ir nematomas, kažkas dar ištartų man brangių žmonių vardus, mano vaikystės vietovardžius, išvystų senas nuotraukas...[...] Todėl ir padariau šią knygą."

Praėjusiais metais J. Laurinavičius išleido biografinę apybraižą „Dusmenų dzūkė". Ją Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė" (2020 12 04) aptarė redaktorė J. Zakarevičiūtė: „Jonas Laurinavičius knygą „Dusmenų dzūkė" rašė net dešimt metų. Kiekvienais metais vis parašydavo po keletą straipsnelių ir taip gimė vientisas leidinys. Jame yra sudėtas Onutės Trepuilaitės-Virginavičienės gyvenimas - nuo vaikystės iki šių dienų, kuriame atsispindi ir sunkūs likimo vingiai, ir džiaugsmingi išgyvenimai. Skaitytojai gali susipažinti ne tik su biografinėmis jos gyvenimo detalėmis, bet ir kūrybine veikla, bendradarbiavimu su spauda, gautais apdovanojimais." Pats autorius įžanginiame žodyje „Skaidriu spinduliu spindinti" pateikia savo mintis: „Ši knyga - tai pagarbos ženklas MOTINAI, gyvenančiai Dusmenų bendruomenėje (Trakų r.), kuri savo gyvenimą paskyrė neįgaliam sūnui Dariui (cerebrinis paralyžius). Tai pasakojimas apie jos pasiaukojimą, motinišką ištvermę, džiaugsmus ir kančias, jos optimizmą, turiningą būtį, giedrą žvilgsnį, dzūkišką švelnumą, dvasinį grožį. Tai padėka už žmogiškąjį pavyzdį kitiems."

Man ši knyga be galo brangi. Tai pati geriausia dovana, apie kurią net nedrįsau svajoti. Esu be galo dėkinga J. Laurinavičiui, kuris niekada nepamiršta savo gimtojo krašto ir jo žmonių.

Pasak nuolatinės J. Laurinavičiaus knygų recenzentės prof. O Voverienės, autorius savo kūrinių gausa lietuvių žurnalistikoje yra nepralenktas ir vargiai ar taip atsitiks artimiausią dešimtmetį. „Jo parašytos knygos ypatingos tuo, kad kiekviena iš jų - tai realus mūsų sunkios ir skaudžios istorijos fragmentas. Jo knygas skaityti įdomu, prisėdęs prie bet kurios knygos, negali atsitraukti, kol pradėjęs jos nebaigi. Jo knygos įtraukia: perskaitęs bet kurią iš jų dar ilgai ilgai apie jas mąstai", - teigia prof. O. Voverienė.

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.