Žurnalistų kūryba

Iš žurnalisto Juozo Stasino kūrybos

TEN, KUR TVISKA ŽALI EŽERAI
(Daina, skirta mylimai žmonai Gražinai)

Nulijo, nulijo, nulijo
Auksinis rudens lietus.
Atsisėdęs ant senojo kelmo,
Prisiminsiu jaunystės metus.

Klevo degantys lapai vis krenta,
Žadina mano jausmus,
Geltonkasę mergaitę man mena
Ir dorus užaugintus vaikus.

Sode obelys jau nebežydi,
Jame nebelaksto vaikai,
Tu sakai, kad mane vis dar myli
Ir mylėti žadi amžinai.

Saulė teka ir leidžias už miško,
Ten, kur tviska Žali ežerai.
Mano meilė pakyla virš visko,
Tu tik viena man esi amžinai.

Nulijo, nulijo, nulijo
Pavasario šiltas lietus,
Senas kelmas supuvęs išnyko,
Nusinešdamas mano metus.

                       Žalieji ežerai, 2018, lapkritis

VAIKYSTĖ PRIE KESĖS UPELIO

Kese, Kese, tu mano septintoji sesė,
Vingiuojanti per Radviečio laukus.
Meni tu man šėliojančią vaikystę
Ir nebūtin išėjusius tėvus.

Lakių svajonių kupinais laiveliais
Plaukiau į tolimus kraštus,
Klajojau pasakų takeliais,
Surast norėjau gintaro namus.

Mane žavėjo purpurinės pievos,
Žilvičiai upės pakrašty.
Prabėgusios prie Kesės dienos
Ilgam išliks manojoj atminty.

Dulkėti keliai, vingiuoti takeliai,
Radviečio giria ir šimtamečiai ąžuolai,
Balti akmenėliai ir rūtų darželiai -
Tai mano laimingos vaikystės namai.
                                   Vilnius, 2018, gruodis