Žurnalistų kūryba

Keliolika kilometrų palei Nemuną, per Paskalvius (Paskalwen – vietovardis liudija skalvių genties vardą; dab. Dubki), ir mes Mažosios Lietuvos vadinamojoje sostinėje Tilžėje. Viename gražiausių Rytų Prūsijos miestų (teises gavo 1552 m.). Tilžė garsėjo popieriaus ir celiuliozės fabriku (nuo Rambyno matosi kaminai), spaustuvėmis, leidusių daug lietuviškos spaudos.

Buvo 1987-ųjų rugsėjis. Tais laikais tarp taip vadinamų socialistinių ir joms prijaučiančių šalių buvo madingi specialistų mainai. Vieni pas kitus padirbėti kelis mėnesius ar metus vykdavo inžinieriai, mokslininkai, režisieriai, o, pavyzdžiui, žurnalistus siųsdavo pasižmonėti savaitei ar dviem. Aštuonioms dienoms į paslaptingą Artimųjų Rytų šalį Siriją, į Viduržemio jūros šalių X sporto žaidynes, „Sovetskij sport“ laikraščio buvau pasiųstas ir aš, tuo metu dirbęs to leidinio korespondentu Lietuvai.

Šiomis elegiškomis eilutėmis iš lietuvių literatūros klasiko Jono Aisčio lyrikos LŽS narys, rašytojas Stasys Lipskis pradeda savo knygą “Ilgesio elegijos”. Tai biografinė knyga apie žymaus lietuvių poeto Jono Aisčio gyvenimo dramą, ją išleido vilniškė leidykla “Žuvėdra”.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) vyks portalo www.aviacijospasaulis.lt vyr. redaktorės Vilmos Jankienės knygos „Kaip aš mokiausi skristi“ pristatymas.

Kolega Apolinaras Juodpusis atsiuntė svetainei tris miniatiūras iš natūros.

Kolega Juozas Stasinas atsiuntė žiupsnelį savos grožinės kūrybos - miniatiūrą, dainą ir eilėraštį.

LŽS nario, redaktoriaus, leidėjo ir rašytojo Stasio Lipskio dokumentinė novelė apie garsiąją baleriną, baleto istorikę Aliodiją Ruzgaitę ir rašytoją Juozą Kralikauską.

Tėvynės pažinimo draugija išleido draugijos pirmininko, žurnalisto ir tautotyrininko Jono Laurinavičiaus knygą „Virš gimtinės nutilo vieversiai“. Tai jo atsiminimai, mintys, taip pat medžiaga, surinkta iš archyvų, spaudos. Pats autorius sako, kad šis leidinys – visos jo tautotyrinės veiklos apvainikavimas.

Skelbiame porą žurnalisto Jono Laurinavičiaus eilėraščių skirtų kolegoms Monikai Urbanovič ir Romualdui Ozolui

Tęsiame kolegos Algirdo Matulevičiaus patarimus keliaujantiems po Mažąją Lietuvą.

Knyga „Kvepiantis, skambantis laikas“ (Česlovas Skaržinskas, „Kvepiantis, skambantis laikas: eseistika“. Vilnius: „Žuvėdra“, 2019 m.) – apie kaime įrengtą palėpę ir visur esantį laiką. To ir reikėjo sulaukti, nes tos palėpės laikas – neatsiejamas knygų ir daiktų atributas. Pirmoje esė tokiu pat pavadinimu, kaip vadinasi ir knyga, autorius ir pradeda „sakmę“ apie Lietuvos sostinę Vilnių, joje gyvenančius rašytojus. Netikėtai patekęs į vaikų rašytojo Jeronimo Lauciaus, vadinančio save pozityvistu, paskaitą „Įšok į laiko vežimą!“ ir apsidžiaugęs, nes ta paskaita užkrėtė ir juoko bacilomis.

Vilniaus knygų mugės organizatoriai šiemet jau trečią kartą apdovanojo dažniausiai ir išsamiausiai apie mugę, jos dalyvius, renginius bei svečius rašiusius žurnalistus. Šiemet dėmesio sulaukė naujienų agentūros ELTA žurnalistė Sigita Zumerytė ir visa interneto dienraščio 15min.lt redakcija.

Kovo 22 dieną, 18 valandą Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyks kolegos Vytauto Leščinsko naujos knygos „Vampyras iš 33-osios palatos“ pristatymas. „Tai apysaka, kurios svarbiausi veikėjai - žurnalistai, tad būtų malonu išvysti daugiau kolegų žurnalistų ir ją aptariant,ir ją apkalbant...“ – sako knygos autorius.

Vilniaus dailės akademijos dailėtyros instituto mokslo darbuotojas ir žurnalistas Vidmantas Jankauskas Kupiškio viešojoje bibliotekoje pristatė mokslinę studiją „Ką tyli akmenys. Viksvų giminės istorija“.

Trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų – pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas šių darbų rezultatas – Gražinos Kristinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ (Aukso žuvys, 2019).Jos pristatymas vyks kovo 1 d. 17 val. Valstybingumo erdvėje, II aukšte.