Žurnalistų kūryba

"Tai lyg ir sveikinimas kolegei Julijanai Sejavičienei Akmenės rajono Garbės pilietės vardo suteikimo proga," - sako kolega Adolfas Strakšys.

Atrodo dar visai neseniai laikraštyje „Lietuvos Aidas“ paskelbiau straipsnį „Poetui ir žurnalistui Ipolitui Skridlai – 80! (2016.12.06.), o štai prabėgus kuriam laikui ir vėl tenka rašyti apie šį neramios sielos ir labai kūrybingą žmogų, nes vėl skaitau jo eilėraščius, sudėtus į naują knygą „Gyvenimo sentimentai”. Ją ką tik išleido rašytojas Jeronimas Laucius ir jo vadovaujama „Trijų žvaigždučių” leidykla.

Jei kas norėtų pamatyti Sembą, pajūrį, nuo 1457 m. Vokiečių ordino, nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės sostinę Karaliaučių, tas po nakvynės, sakysim, prie Priegliaus, iš Įsruties turėtų važiuoti ne į Ragainę, o Karaliaučiaus plentu traukti tolyn į vakarus. Dar geriau, jei pirmoji nakvynė būtų Kaliningrade. Bet tuo atveju tektų atsisakyti kai kurių nuošaliau esančių ne taip svarbių objektų, kad spėtume nakvynei. O juk pakely dar yra įdomių vietų.

Pabuvoti paslaptingoje Vorynės šalyje, kur voratinkliai draikos auksiniai, ruošia pusryčius vorė mama galite paėmę S. Lipskio leidyklos “Žuvėdra” išleistą LŽS Senjorų klubo nario, poeto, Jono Aisčio literatūros premijos laureato Jono Endrijaičio eilėraščių vaikams knygą “Viešnagė Vorynėje”.

Pernai buvo išleistas fotoalbumas „To negalima pamiršti“. Į spalvoto 170 puslapių fotoalbumo puslapius sugulė Vido Venslovaičio fotografijos, kuriose paminklai, kryžiai ir kitokie ženklai, žymintys tremtinių, politinių kalinių ir partizanų atminimui skirtas vietas, bei atstatyti ir sugriuvę partizanų bunkeriai – iš viso maždaug 85 objektai.

„Žurnalistika, kaip reta kita profesija, leidžia sutikti žmogų. Mikrofonas tarp dviejų pirmą kartą susitikusiųjų pakeičia erdvę. Jie pradeda kalbėtis“, – teigia parodos organizatoriai „Nanook“, naujos kartos lietuvišką žurnalistiką kurianti medijų profesionalų komanda. Sociopolitine situacija ir komunikacija besidominčius žmones jie kviečia atvykti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salę.

Jei internete jūsų akį patraukė Dubajaus vaizdai iš paukščio skrydžio – nemaža tikimybė, jog juos nufilmavo lietuvis, LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ herojus Matas Jankauskas. 23-jų jaunuolis – tikras bepilotės skraidyklės profesionalas, prieš keletą mėnesių gavęs ypatingą pasiūlymą – persikelti gyventi ir dirbti į Dubajų.

Kol kas žurnalistė, buvusi Lietuvos televizijos informacinių laidų vedėja, dokumentinių filmų kūrėja, istorijos mokslų daktarė Gražina Sviderskytė gyvena dviejose vietose: Vilniuje ir Victorijoje, Britų Kolumbijoje, Kanadoje. Vilniuje Gražina dirba du darbus, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, moka mokesčius ir ilgam parvažiuoja į Victoriją, kur sparčiau šaknis leidžia jos sūnus. Kanadoje veikli moteris pamažu įsitraukia į visuomeninę veiklą.

Vilniškė rašytojo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Stasio Lipskio leidykla “Žuvėdra” maloniai nustebino išleidusi šviesaus atminimo žinomo žurnalisto Aarono Garono straipsnių, rašytų jidiš kalba leidžiamiems periodiniams leidiniams rinktinę “Vilnietiškas žydų pasaulis”.

Tęsiame Istoriko, enciklopedisto, LŽS ir Donelaičio draugijos nario dr. Algirdo Matulevičiaus pasakojimą apie kelionę po Mažąją Lietuvą.

Salė pilnutėlė, dūzgia kaip bitutės avilyje. Taip džiugu ir gera širdyje, kad knyga ir rašantys žmonės vis dar svarbūs nūdienai. Visi šypsosi, dalijasi įspūdžiais apie perskaitytas Juozo Kundroto knygas, prisimena, kaip jis atrodo, ką kalbėjo per paskutinį susitikimą...

Vilniuje Stasio Lipskio leidykla “Žuvėdra” išleido žurnalisto, rašytojo, paveldosaugininko Vytauto Kirkučio knygą “100 laisvės paminklų”. Joje pateikiama išsami informacija apie šimtą kultūros paveldo objektų, atgimimo paminklų ir vietų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovomis Šiaulių rajone.

Palinkėkime žurnalistui Dainiui Ručinskui, didžiam Šiaulių patriotui, aštrios plunksnos (mūsų dienomis ji dar labai reikalinga) ir nuo jo asmens neatskiriamos atidos savo jaunystės miestui.

Vieną šio rudens dieną kolega Jonas Laurinavičius padovanojo man savo naują knygą (iš tos jo „nepabaigiamųjų“ serijos), pavadintą „Ties rudens aruodais“. Joje – eilėraščiai. Dedikuodamas pirmąjį knygos egzempliorių, užrašė tokius žodžius: „Įteikiu su dideliu nerimu – o kaip ją įvertins, nes tokios kontroversiškos, nevienalytės, spontaniškos knygos dar nesu leidęs... Gal per daug atvirauta?“

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Dainius Ručinskas, pats intensyviai recenzuodamas knygas, pagaliau išleido ir savąją, kurią pavadino paprastai: „Gyvenimo takais – su žurnalistika“. Žurnalistika jam – tarsi prigimtinė profesija. Neįsivaizduoju jo, dirbančio kitokį darbą.