Žurnalistų kūryba

Jonas Laurinavičius

Kaišiadorys

Būna: užverti perskaitytą knygą ir susimąstai: o ką naujo sužinojai, gal veltui laiką gaišai, akis gadinai ją beskaitydamas? Juk ir A. Kustos publicistinių pamąstymų ir „pašnekesių iš besikeičiančio laiko" knygoje „Pagyvenkime kitaip" (Gairės, 2016), beveik visa tai, kas į ją sudėta, buvo publikuota („Gimtajame krašte", „Gairėse", „Atgimime", „Vilniaus tribūnoje"), tad suprantama - galėjo būti skaityta anksčiau, žinoma, daug  kas per laiką pasimiršo. Knygos autorius tikisi, kad skaitytojas juose ras mūsų nesenos istorijos įvykių, politinio vyksmo atgarsių ir nesenstančios gyvenimo išminties, skatinimo kritiškai mąstyti.

Turėtume sutikti, kad ne viskas, kas prieš dešimtmetį kitą buvo aktualu, išliko aktualu ir dabar. Gyvenimas dinamiškas, veržlus, kas vakar buvo nauja, šiandien jau pasenę. Knyga atkreipia dėmesį, kad vis dėlto yra gyvenimo sričių, kurios vienaip ar kitaip buvo galvos sopuliu  ir mums, ir, be abejo, bus mūsų ainiams. Viena jų - aplinkosauga. Ne veltui sakoma, kad žmogaus priedermė šioje žemėje išauginti vaiką, įsirengti pastogę ir pasodinti medį. Paprasta, ypač dėl medžio, bet kaip yra iš tikrųjų? Miškai be atodairos kertami, siaučia gaisrai, sunaikindami tūkstančius hektarų pušynų, eglynų. Tai tampa lėtine Žemės plaučių liga. O autotransporto grūstys, gamyklų kaminai, išmetantys nežinia kiek anglies dvideginio. Klimato kaita tampa viena iš sudėtingiausių žmonijos problemų, anot klimatologės A. Galvonaitės, einame susinaikinimo link. Štai kodėl A. Kustos knygoje skaitai ir perskaitinėji interviu su buvusiu Europos Parlamento nariu Justu Vincu Paleckiu. Per dvi kadencijas J. V. Paleckis nuosekliai aukščiausiu lygiu su savo bendraminčiais (jis buvo  Aplinkos ir Klimato kaitos komitetų narys) kėlė šį klausimą. Žurnalistui jis teigė: „Šiandien didžiausia grėsmė žmonijai - klimato kaita. Taip, terorizmas, branduolinis ginklas ir jo plitimas, žiaurūs, drebinantys pasaulį karai - visa tai baisūs dalykai. Tačiau turime galimybių juos įveikti, jie nėra fatališkai neišvengiami. Kitaip su klimato kaita. Nestabdoma ji palies - ir visai greitai -kiekvieną žmogų, gyvenantį bet kurioje pasaulio valstybėje, kiekviename kontinente.  Žmogus susargdino planetą, žmogus privalo ją pagydyti - keisti gyvenimo būdą, įpročius, gyventi taupydamas gamtos resursus, tuo pačiu praturtindamas save".

Knygoje pasikartojantis  leitmotyvas  keisti gyvenimo įpročius ir mąstymą užkoduotas ir jos pavadinime „Pagyvenkime kitaip".

Kas paims į rankas A. Kustos knygą, tas, manau, ne probėgšmais paskaitys ir jos skyrių „Lietuva iš tolo", kur įdėti pokalbiai su iškiliais užsienio lietuvių veikėjais, kaip Bronius Nainys ar Jurgis Janavičius, beje, su išeivijos atstovais kalbamasi  ir kituose knygos skyriuose  - su politologu prof. Tomu Remeikiu, finansininku Alfredu Pusarausku.

 Skyriuje  „Pažiūros ir požiūriai" kalbinti žinomi politikai Vytenis Andriukaitis, Mindaugas Stakvilevičius, politologas Alvidas  Lukošaitis ir kiti.  Įdomių minčių sukelia interviu  su vienu iš socialdemokratų lyderių V. Andriukaičiu. Štai kaip atvirai ir drąsiai V. Andriukaitis atsako į žurnalisto klausimą apie žmonių pažiūras: „1989 metais Lietuva turėjo labai aiškias kryptis - sukurti teisinę valstybę, apginti nepriklausomybę, įtvirtinti Konstitucijoje pamatines žmogaus teises, užtikrinti visuomenėje socialinį teisingumą. Dabar tokių pažangių visuomenės jėgų, kurios lyg upės galinga srovė graužtų judėjimo vagą, nematau. Nematau tokių susibūrusių jėgų akademinėje bendruomenėje, nematau tarp žurnalistų, sociologų, kultūrologų. Ar jie tarpusavyje bendraudami reiškia savo pažiūras? Tenka kalbėtis su daugeliu žmonių, tarp jų ir inteligentais, ir matau, kad jie patys nelabai suvokia savo pažiūras". Politiko atvirumas juntamas per visą interviu - tiesiai šviesiai išsakoma savo pozicija, nors tai gali būti rizikinga net bendrapartiečių, bendraminčių būryje.  Tačiau  V. Andriukaitis teigia, kad sąžiningas politikas turi sakyti žmonėms net ir nemaloniausią tiesą. Kai knyga buvo rengiama, žurnalistas, suprantama, paklausė V. Andriukaičio, ar jis nenorėtų ką patikslinti  savo atsakymuose, nes nuo interviu paskelbimo „Gairių" žurnale praėjo devyneri metai. V. Andriukaitis atsakė, kad jokių pastabų neturi, tai esąs autentiškas to meto dokumentas. Pamatinė V. Andriukaičio nuostata  išsakoma interviu pavadinime: „Nebijokime sudegti ant laužo už tikrąsias vertybes". 

A.Kusta vieną skyrių paskyrė ekonomikos klausimams, kas irgi liečia kiekvieno iš mūsų buitį. Tai pokalbiai su prof. Povilu Gyliu, kuris teigia, kad esame atsidūrę individualizmo nelaisvėje, su finansininku Alfredu Pusarausku, kuris pataria nebijoti svetimo kapitalo, su Lietuvos nusipelniusiu inžinieriumi Algirdu Stumbru. Pastarasis sako: „Visą gyvenimą kovojau ir ginčijausi dėl energetikos plėtros. Ginčijausi su specialistais. O dabar man teko susidurti su diletantais. Nesupranta, kas ir kaip daroma energetikoje, bet jų balsas lemiamas". Energetika visą laiką Nepriklausomybės metais kėlė ir kelia daugybę diskusijų, todėl A. Stumbro, vieno žymiausių Lietuvos energetikų praktikų, mintys visada verčia susimąstyti ir specialistus, ir eilinius vartotojus, ypač pastaraisiais metais.

Žurnalistams knygos delikatesas - paskutinis skyrius „Žurnalistikos bendrakeleiviai". Čia skaitome interviu su žinomu žurnalistu, LŽS Tarybos nariu Vytautu Žeimantu, kuris  yra... ir Baltarusijos rašytojų sąjungos narys. Knygos autorius pateikia interviu su juo apie mažiau žinomą kolegos veiklos dėmesio sritį  - kultūrinius kaimynių tautų  - lietuvių ir baltarusių ryšius. Negaliu nepaminėti A. Kustos pagarbos žodžių šviesiam kolegų Aloyzo Urbono ir Vaclovo Paulausko atminimui.

Kai kurie knygos interviu buvo rašyti prieš 10 ir daugiau metų, tai, savaime suprantama, kad įvyko įvairių gyvenimo pokyčių. Tad buvo reikalingi komentarai, faktų patikslinimai ir papildymai. Tai A. Kusta ir padarė. Miela skaityti komentarus, jais prasideda kiekvienas skyrius.  Gilūs pamąstymai, pasižvalgymai po mūsų gyvenimo kasdienybę, taiklūs pastebėjimai, ramus pasakojimo tonas. Šen bei ten pateikiami ir asmeniniai  prisiminimai, žurnalistinės veiklos epizodai. Knygos viršelyje A. Kusta rašo: „Šiame pasaulyje svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame". Perskaitę  šią knygą, neabejoju, suvoksime, kuria kryptimi skatinama judėti - išminties, pažangos ir gerumo kryptimi.

Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.