2024 m. gruodžio 23 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Žurnalisto Jono Laurinavičiaus „sugrįžimai“ į tėviškę

2016-10-24
 
J. Laurinavičius kalbasi su kraštietėmis I. Čiupaliene ir M. Ališauskiene (Nuotr. O. Virginavičienės)

J. Laurinavičius kalbasi su kraštietėmis I. Čiupaliene ir M. Ališauskiene (Nuotr. O. Virginavičienės)

 

Onutė Virginavičienė

Dusmenų krašto metraštininkė

 

O tėviške!..

Tu toks tylus atodūsis

Ir ašara nuo skruosto,

Tyliai nubraukta...

(J. Laurinavičius)

 

Dusmenų (Trakų r.) kultūros centre vyko žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus naujos knygos „Sugrįžimai" sutiktuvės. Pasak autoriaus, be galo glaudžios sąsajos su gimtosiomis apylinkėmis ir buvo postūmis parašyti šią knygą. „Tai nuo kūdikystės mano kraštas. Prieštituliniame „Sugrįžimų" puslapyje išvardinta keliolika vardų ir pavardžių, mano artimųjų, kuriems skirta ši knyga. Dusmenų parapijos Pikčiūniškių kapinėse ilsisi mano seneliai Vyšniauskai, Dusmenų bažnyčioje tuokėsi mano tėvai, Dusmenų kapinėse palaidotas dėdė, teta, pusbrolis, pusseserė su savo sutuoktiniais, - sakė J. Laurinavičius. - Nuo 2000-ųjų, tai yra jau 16 metų, mane su Jonu Užurka kviečia Dusmenų biblioteka, kurioje pristatome savo naujas knygas. O tų knygų, kuriose rašoma apie Dusmenis, jau irgi keletas. Tai mano autobiografinių novelių ir etiudų knygos „Tolimosios atodangos" ir „Vidurnakčio pašvaistė". Tai bene 150 tekstų, parašytų monografijai „Onuškis". 

Knygoje „Sugrįžimai" mūsų kraštietis daugiausia dėmesio skiria Onuškio, Dusmenų apylinkėms ir jų žmonėms. Patyręs žurnalistas intriguojančiai pasakoja apie Onuškio bažnyčios kleboną kun. Nikodemą Švogžlį-Milžiną, žydų tautybės Onuškio gydytoją Motelį Kovalskį, kurį karo metais nuo mirties išgelbėjo jo senelis. Autorius dalijasi prisiminimais apie Dusmenų mokyklos direktorę Danutę Karužaitę (Plauškienę), kurią pats įkalbino parašyti prisiminimų knygą „Kaip žirnis prie kelio". Jis rašo apie savo bendraklasį, buvusį dusmeniškį Petrą Vaitkevičių - aktyvų visuomenininką, sparčiai kilusį karjeros laiptais. Deja, jo karjerą sugadino alkoholis.  J. Laurinavičius įdomiai pasakoja apie atsargos pulkininką leitenantą, rašytoją Joną Užurką, apie žinomą pedagogą dr. Vladą Voverį (abu jie kilę iš Dusmenų krašto) ir jo žmoną prof. Oną Voverienę, jautriai prisimena kaimynus Kazakevičius, Pilius, Vladą Glinskaitę (Pravednają), Ireną Judickaitę (Čiupalienę) ir kt. Knygoje pateikti autoriaus prisiminimai apie aplinkinius kaimus - Petrauskus, Bakaloriškes, Griovinus, Iždagus, Alaburdiškes...

Meilė gimtinei, jos gamtai ir žmonėms buvo pagrindinis motyvas, skambėjęs šiame renginyje. Dusmenų etnografinis ansamblis padainavo keletą dainų apie tėviškę. Girdėjome posmus bei ištraukas iš naujosios knygos: „Mano gimtinėje viskas sudėta į savo vietą: sodybos, raisto kemsynai, akmenys, takai ir keliukai, jų posūkiai, šarkų lizdai, bulvių kapčiai... Visur pavyzdinga tvarka, harmonija, įvairumo vientisumas. Štai atvežate mane ant kalvelės, kur buvo mano tėvų sodyba. Jos nebėr, seniai seniai nebėr, šešiasdešimt metų su viršum. Nuo to laiko čia nykuma, kurios niekas negali užpildyti, kad ir kažin kaip besistengtų. Bet kodėl ji mane taip traukia? Todėl, kad čia, kaip niekur kitur, aš pajuntu jos, mūsų sodybos, anų dienų pilnatvę. Užsimerkiu ir viską matau..."

Klausydamiesi gražių žodžių apie tėviškės gamtą, kiekvienas mintimis nejučiom nuklydo į savo gimtinę, visus apėmė keista nostalgija. Mintys pačios veržėsi, atsirado nenusakomas noras jomis pasidalinti... Kai kas prabilo tarmiškai, kiti - net eilėmis. Štai jau daugelį metų šalia Vilniaus gyvenanti Marytė Piliūtė (Varnagirienė), kilusi iš gretimo Iždagų kaimo, sakė: „Ir šiandien matau visus tuos kalnukus, tuos takucius, katrais lakstiau būdama mažukė. Tai kas, kad gyvenu kitur, bet cia mano kraštas, cia mano tėviškė, mano vaikystė... Tas jausmas labai man brangus." Daug gražių žodžių savo tėviškei pasakė ir dusmeniškė Marytė Pacevičiūtė (Norvaišienė), šiuo metu gyvenanti Lentvaryje. Bronė Jarmalaitė (Palubinskienė), ilgus metus praleidusi Suvalkijoje, tikino dažnai sapnuojanti savo gimtinę. Onuškio seniūnė Zita Aniulienė teigė, kad kiekvienam savas kaimas yra pats gražiausias. Ji su jauduliu prisipažino rašanti eilėraščius, o renginio pabaigoje netgi įsidrąsino viešai paskaityti vieną iš jų, skirtą savo auklėtiniams, šiemet palikusiems mokyklą: Su saulės spinduliu, su vasaros laukų gėle, / Lietaus lašais, sruvenančiais nuo skruostų, / Su liūdesio ir džiaugsmo ašara skaidria / Likimas pina margaspalvę juostą - // Tarp daug kelių surasti savo kelią, / Tarp durų daug - savas atidaryti, / Tarp daug žmonių surasti savo žmogų / Ir nė vienos dienos neiššvaistyti.

Į šio renginio visumą sklandžiai įsikomponavo ir žinomo mūsų rajono fotomenininko Vytauto Žemaičio meninių nuotraukų paroda „Skiriu jums... tylą", kurią dusmeniškiams pristatė pats autorius. „Vytauto nuotraukos mane tiesiog užbūrė", - taip parodą įvertino J. Laurinavičius.

„Sugrįžimų" autorių naujos knygos išleidimo proga sveikino Trakų literatų brolijos „Aukuras" pirmininkė Teresė Balkutė-Zolotuchinienė. „J. Laurinavičius myli savo gimtinę. Jis tarsi suaugęs su ja, - teigė ji. - Kiekviena vietovė turi savo šviesių žmonių. Gerai, jei atsiranda tas, kuris sugeba juos parodyti." Rašytojas J. Užurka pasidžiaugė, kad jo kraštietis daro didelį darbą, atkuriant etnografiją, parodant tautos gyvenimą per buitį, per šeimą, nes iš regionų susidaro Lietuvos panorama. „Valstybė eina teisingu keliu. Ir literatūra čia turi labai svarbią reikšmę", - sakė jis. Karaimų atstovas Romualdas Tinfavičius Dusmenų bibliotekai padovanojo savo knygą „Nuo Juodosios jūros iki Trakų". Bendruomenės „Dusmena" koordinatorė Rima Karsokienė J. Laurinavičiui ir V. Žemaičiui už nuoširdų bendradarbiavimą įteikė padėkas.

„Sugrįžimai" (Atsakymai į Dusmenų krašto metraštininkės Onutės Trepuilaitės-Virginavičienės klausimus) - tai pirmoji knyga mano netrumpame kūrybos kelyje, parašyta interviu forma. Tai savotiškas žanras, tai dviejų žmonių kūrybinis bendradarbiavimas. Juk sakoma: kaip paklausi, taip tau bus atsakyta. Tad prieš klausdamas, nori nenori, turi plačiau susipažinti su būsimojo tavo pokalbininko kūryba, asmenybės bruožais, jo veiklos aplinkybėmis", - teigia J. Laurinavičius. - Pasirinkti interviu formą turbūt nemaža dalim paskatino ir atsitiktiniai veiksniai. Pradžią davė žurnalistas Julius Norkevičius monografijoje „Skvarbiu žvilgsniu" parašęs, kad aš nemėgstu interviu, mažai kada juos rengiu. Nustebau: juk ne visai taip. Jie man labai patinka. Ir kaip tik tuo metu, kai aš perskaičiau visai ką kita monografijoje, „Trakų žemė" išspausdino O. Trepuilaitės-Virginavičienės interviu mano jubiliejinio gimtadienio proga „Kūrėjas iš Pajautų kaimo". Viename žurnalistų renginyje interviu paskaitė žurnalistikos dėstytoja VU profesorė A. Nugaraitė. Ir išsitarė: „Gerai padaryta..." Po to „Trakų žemė" dar ar ne du interviu išspausdino. Gal tada ir kilo Onutei mintys daugiau pakalbinti mane. Taip po truputį yrėmės į priekį, yrėmės ir štai šiandien turime knygą „Sugrįžimai" - apie Dusmenų kraštą, jo žmones, įvykius, kuriuos prisimenu nuo vaikystės, tai yra, kas buvo čia prieš 60-70 metų..."

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-01-02 12:43
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media