Žurnalistų kūryba

Doc. Dr. Eglė Jaškūnienė

 menotyrininkė

Zinas Kazėnas - nestandartinė savo laikmečio asmenybė. Produktyvusis jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo praėjusio šimtmečio 6-ąjame dešimtmetyje. Profesija - žurnalistas, fotografija ir kinas. Kūryba - menininkas.

Šiandien kalbame apie Ziną - kaip kūrėją ir menininką. Praėjo jau daug laiko - laiko, kuris buvo socialiai, politiniai ir ekonominiai, švelniai tariant, nestabilus. Šiame kontekste vyko Zino Kazėno, kaip profesionalo ir menininko, veikla.

Jis dirbo ir kūrė - dalį sociumui, didesnę dalį sau. Sovietmečiu eksperimentus derino su taikomąja daile, tačiau po sociopolitinių transformacijų, kurios sutapo su „pensijine" veikla, leido sau veikti pagal poreikį. Prasidėjo tikroji kūryba ir viešoji veikla.

Įdomu tai, kad, jis visada sugeba išlikti laiko dvasioje. Europinio laiko dvasioje. Man sunku suprasti kodėl ir kaip, jam tai pavyksta. Bet jam tai pavyksta.

Sovietmečiu abstraktūs eksperimentai buvo realizuojami taikomojoje srityje - plakatuose, reklamoje, taikomosios grafikos srityse. Tai, kas buvo „tyliai" brandinama sovietmečiu, prasiveržė vėliau. Dabar jis laisvai veikia postmodernistinėje ir postsovietinėje erdvėje - derina sociokultūrinius aspektus su per gyvenimą įgytais  patyrimais. 

    Jau nuo XXI a. Z.Kazėno kūryba konceptualėja. Įdomu tai, kad prasminė potekstė darbuose dera su anksčiau išpuoselėtu dekoratyvumu. „Linijinę" eksponavimo tradiciją pastaraisiais metais keičia erdvinės instaliacijos. Pirmuosius Z.Kazėno žingsnius postmodernumo link teko matyti ir liuksemburgiečiams 2002 m. Tarptautinėje menų mugėje tarptautinės dailininkų grupės „focus 5 @luxembourg" ekspozicijoje. Greta fovistinio stiliaus drobių jis eksponavo mišria technika atliktą seriją „Manekenai", nagrinėjančią klonavimo, supanašėjimo, transformacijos ir kitas postindustrinės visuomenės problemas.

Dekoratyvios kontempliacijos pavyzdys - 2005 metais sukurta „3-dx art" serija, kurioje vyksta perėjimas nuo tradicinio „plokštuminio" eksponavimo prie bendravimo su žiūrovu trimatėje erdvėje. Tai savotiškas ankstyvojo modernizmo srovių junginys, kuriame redy mad‘o ir junk‘o transformacijos į meno kūrinį pateikiamos dekoratyvios instaliacijos pavidale. Kartoninių cilindrų tapyboje autorius pasinaudoja savo 8 deš. atrasta abstrakčios fotografijos  ir ornamentikos technika ( fotografika). Pasitelkęs šiuolaikines skaitmenines technologijas jis plokštuminę grafiką transformuoja į erdvines struktūras ir pritaiko jas erdvinėse instaliacijose.

Nuo 2012 metų prasideda vintažinė estetika: darbai, kuriuose figuruoja istorinų artefaktų interpretacijos.  Pokario laikotarpio artefaktai (diržai, sagės, bižuterija ir pan.) rekonstruojami į naujas estetines kategorijas, konotuojančias sąsajas su Jungtinių  Amerikos Valstijų sociokultūrinėmis bei istorinėmis  iliuzijomis. Europa ir JAV: bendrumai, sąsajos, skirtumai, kontraversijos...

Tapyba ant medžio pliauskų - naujos Zino Kazėno vizualinės interpretcijos, prasidėjusios prieš porą metų. Tai naujojo individualizmo pradžia - eros, kurioje kalbama ne tik apie sociologines problemas bet ir nūdienos socio problemų interpretacijas. Tai artefaktų ir natūros simbiozės problematika - kas tikra, kas istoriškai pateisinama, kas turi išliekamąją vertę...

Lygiagrečiai vyksta natūros  ir artefaktų sintezės procesas. Tai nauja ieškojimų kryptis, deklaruojanti šiuolaikinio sociumo integracijos procesus - ekologija, mokslas, tradicijos, kultūrinis palikimas ir pan. Susitikimo tikslas - pastaroji  kryptis  - integracijos analizė.

Naujos technologijos Ziną Kazėną  paskatino kurti „fotodienoraščius" - savo meno kūriniais iliustruotus kompiuterinius filmus. Šie autoriniais muzikiniais intarpais ir garsų instaliacijomis palydimi video opusai - tai savotiški kūrybiniai katalogai - portfolio, pristatantys ne tik konkrečius darbus, bet ir atspindintys pačią autoriaus kūrybos esmę.