Žurnalistų kūryba

Septyneri pastarieji žurnalisto ir publicisto Raimondo Polio kūrybinės veiklos metai pažymėti penkių knygų. Didžiuma jų – sentencijos, šių dienų literatūroje gana retai sutinkamo žanro kūriniai. Formos ir turinio lakoniškumas, jų dermė tarsi muzikos garsai talpina savyje žodžių ir minties harmoniją bei ritmą.

Zinas Kazėnas – nestandartinė savo laikmečio asmenybė. Produktyvusis jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo praėjusio šimtmečio 6-ąjame dešimtmetyje. Profesija – žurnalistas, fotografija ir kinas. Kūryba – menininkas. Šiandien kalbame apie Ziną – kaip kūrėją ir menininką. Praėjo jau daug laiko – laiko, kuris buvo socialiai, politiniai ir ekonominiai, švelniai tariant, nestabilus. Šiame kontekste vyko Zino Kazėno, kaip profesionalo ir menininko, veikla.

„Aš esu užsienyje. Savo draugams, savo artimai aplinkai, pamelavau, kad išvažiavau, jog niekas nežinotų kur esu. Nes man gėda.“ – savo istoriją pasakoja dvidešimt dvejų metų Kristina, atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio moterų pataisos namuose. Tai – vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje, kurioje laiką leidžia apie trys šimtai moterų. Nuteistųjų bendruomenė čia itin įvairialypė – pilnametės ir nepilnametės, taip pat motinos, auginančios vaikus iki trejų metų. Žurnalistai Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas pristato dokumentinį multimedijų projektą „Vienodos dienos“, pasakojantį apie šių pataisos namų gyvenimą.

Šį kartą kolega Apolinaras Juodpusismums atsiuntė dvi naujas miniatiūros.

Šį žurnalistui ir dainininkui Stasiui Povilaičiui skirtą eilėraštį mums apsiuntė palangiškis kolega Gediminas Griškevičius.

Rašytoja tapusi žurnalistė Loreta JASTRAMSKIENĖ, kūryboje neslepianti, kad yra tikintis žmogus, išleido jau trečią romaną. Pirmajame – „Vanduo nemoka kalbėti“ – pasakojo apie sūnaus netekusią motiną ir jo dingimą tiriančią žurnalistę, antrajame – „Juokingos moters agapė“ – apie žurnalistikos užkaborius, trečiajame – novelių romane „Įpėdiniai“ – kelionėse po Austriją ir Alpių kalnuose nutikusias istorijas...

Spalio 3-ąją būtų sukakę 120 metų tragiškos lemties rusų poetui lyrikui Sergejui Jeseninui. Ta proga mūsų kolega ukmergietis Julijonas Petronis atsiuntė žiupsnelį savo eilių.

Juozas Kundrotas – Kaišiadorių kraštietis, gimęs Žaslių seniūnijoje. Išleidęs per 30 knygų: romanų, apysakų, apybraižų. Dirbo Ignalinos, Jonavos rajonų redakcijose, net 23 metus – Radijo ir televizijos komiteto Kauno vyriausiojoje redakcijoje. Pelnęs keletą respublikinių literatūrinių premijų, apdovanotas medaliu ,,Už nuopelnus žurnalistikai“. Neseniai išėjo jo knyga ,,Artuma“. Ta proga apie šią knygą ir kitą J. Kundroto kūrybą kalbasi ,,Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius Jonas Laurinavičius.

“Sveikinu Jus su besibaigiančia vasara ir siunčiu tris pastebėjimus ar nutikimus, kurie mane sudomino. Nežinau, ar sudomins kitus,” – rašo mums kolega Apolinaras Juodpusis.

Dangumi, kartais leisdami saulei šyptelėti, plaukia ir plaukia šviesesni, tamsesni debesys, debesys virš pusiau negyvos Palangos, Lietuvos kurortų puošmenos. Šios vasaros, o jos beveik nebuvo, tikrosios, saulės spinduliais žaidžiančios vasaros... Taip sako ir vietiniai gyventojai, palangiškiai

Radviliškio miesto šventėje „Skamba Radviliškio garvežiai“ Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos ženklas įteiktas LŽS nariui, rašytojui, meno vadybininkui, šiuo metu gyvenančiam užsienyje, Svajūnui Sabaliauskui-Geladuoniui.

JAV lietuvių laikraštis „Lietuvių balsas“, kurį redagavo Vytautas Radžius, surengė literatūrinį konkursą. Į jį, kaip žinoma, 1999 metais atsiliepė daug gerai plunksną valdančių ir šią temą išmanančių žmonių. Tai buvo slaptas konkursas - autorių pavardes buvo galima sužinoti tik susumavus konkurso rezultatus. Niekas nežinojo ir kas yra politinio istorinio romano „Neleisk mūsų gundyti“ autorius. Bet autoritetinga komisija, kurią sudarė rašytojai Vytautas Volertas, Valentinas Sventickas, Danutė Bindokienė, Stasė Petersonienė ir Eugenijus Ignatavičius, gyvenantys JAV ir Lietuvoje, gana greitai atsirinko ir pirmajai premijai, kurios mecenatas Jonas Adomavičius, M.D., pasiūlė romaną „Neleisk mūsų gundyti“. Šio kūrinio autorius pasirodė esąs vilnietis Jonas Vėlyvis.

Mūsų LŽS internetinio laikraščio skaitytojai turbūt jau atkreipė dėmėsį į kolegos Vytauto Leščinsko publikacijas. Kolegą Vytautą žinau jau seniai. Manau, kad ir Jums, gerbiamieji skaitytojai, bus įdomu sužinoti apie kolegą ir jo kūrybą kiek daugiau. Todėl ir paprašiau jo plačiau prisistatyti. Ačiū, kad sutiko. Vytautas Žeimantas

Už naktinį „blūdinėjimą" skirta mokytojo bausmė įžiebė manyje meilę poezijai ir Vilniui, kuris vėliau lemties dėka tapo asmeninio gyvenimo ir kūrybinės veiklos savastimi. To paliudijimas - keturiasdešimties metų žurnalistinis darbas Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose bei senjorystės amžiuje išleistos knygos, tarp kurių kelios skirtos eilėraščiams: „Saulėlydžių kloniuos" (1996), vaikams „Kur žiojėja smegduobėlės" (2001) ir „Dienų palydos" (2011). To paliudijimas - ir pluoštelis trieilių posmų Gedimino miestui, sukurtų po septyniasdešimt penkerių metų nuo anos įsimintinos „poezijos pamokos". O Atgimimo dainius man ir šiandien yra Maironis, vienas iškiliausių Lietuvos poetų.

LRT kviečia dalyvauti jau trečiame vaizdo klipų konkurse KLIPVID. Šiemet prizinis konkurso fondas gerokai išaugęs –5000 EUR. Nugalėtojas gaus 2500 EUR, antrosios vietos laimėtojui teks 1500 EUR, trečiosios – 1000 EUR. Išaugo ne tik prizinis fondas, bet ir klipams kurti skirtas laikas – šiemet bus vertinami nuo 2014 08 30 iki 2015 08 30 kurti muzikiniai vaizdo klipai.