Tai pirmos ir paskutinės Senjorų klubo nario Antano Kubiliaus romano “AIDAI IŠ GYVENIMO ŠULINIO” eilutės. O tarp šių eilučių - dramatiškas ir audringas romano herojės Audros gyvenimas ir daugiau kaip septyni šimtai tūkstančių kompiuterio klavišų spustelėjimų. O tai 324 puslapių arba daugiau kaip 17 autorinių lankų kūrinys, mintyse nešiotas nuo vaikystės, o tik dabar padovanotas skaitytojams.

Kas buvo autoriaus audringoji Audra? Ji pati save vadino kekše ir šliundra, o kai kam buvo emocionalus ir jautrus žmogus. Išgyvenusi fašistinės vokiečių okupacijos metus Tėvynėje, priverstinę tremtį Vokietijoje, nepaprastai sunkius, tragiškus pokario metus Lietuvos kaime, jausmų sumaištyje, neatlieptos meilės jaunesniam žmogui paveikta, Audra nebesusivaldė... O kokia jos moralė buvo tuose, labai prieštaringuose laikotarpiuose, tesprendžia skaitytojas. Knygoje menine forma nupiešti karo ir pokario įvykių Vokietijoje bei Lietuvoje vaizdai.

Tai pirmasis žurnalisto senjoro romanas, kuris į Lietuvos žurnalistų sąjungą įstojo dabar jau atrodančiais tolimais 1970 metais… O koks kūrybinis kelias buvo iki šiol?

Autorius gimė 1936 m. rugpjūčio 4 dieną kūrybingais žmonėmis garsėjančiame Kupiškio rajone, Čečelių kaime. 1955 m. baigė Kupiškio rajono Subačiaus geležinkelio stoties vidurinę mokyklą. Buvo įstojęs į Leningrado sukarintą gaisrininkų aukštąją mokyklą, bet jos nebaigė. 1958–1963 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos – filologijos fakultete, žurnalistikos skyriuje.

Nuo 1962 m. dirbo „Komjaunimo tiesos“ laikraštyje literatūriniu darbuotoju valstiečių jaunimo skyriuje. Specialiuoju korespondentu laiškų ir masinio darbo skyriuje. Studentų skyriaus vedėju. 1971–1976 m. Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komitete buvo propagandos redakcijos komentatorius vidaus politikos klausimais. 1976–1996 m. dirbo „Minties“ leidyklos „Gintaro“ (leidinių užsienio lietuviams ), visuotinės istorijos redakcijų vedėju.

Per dvidešimt leidybinio darbo metų išleido apie 200 Lietuvos ir užsienio mokslininkų, kultūros veikėjų, rašytojų kūrinių. Bet tai buvo talka kitiems autoriams ir labai labai gausiems šių autorių kūrinių skaitytojams. O jis pats vienas ir su kitais vertėjais į lietuvių kalbą išvertė dešimtis knygų. Tai M. Kasvinovo „Dvidešimt trys laipteliai žemyn“. D. Volkogonovo „Triumfas ir tragedija“,V. Suvorovo „Ledlaužis“, „M. Diena“, „Paskutinė respublika“ ir kt. Iš viso Mažvydo bibliotekoje saugoma 17 jo kūrinių. Ši bus aštuonioliktoji.

Kai paklausiau Antano, kodėl jis kūrinį pavadino publicistiniu romanu, jis paaiškino, kad tai duoklė žurnalisto profesijai. Aš pridėjau, kad ir meno kūrėjui.

Jis, kaip ir dažnas kūrėjas sakosi, kad daugiau jau nerašys. Bet tai rodo, kad kuklinasi planus atskleisti...

Tiesa, praėjusiais metais pasirodė kukli Antano Kubiliaus knygelė „Pastabos praeities paraštėse“. Tai skelbtų ir nepublikuotų straipsnių rinkinys, kuriame apmąstomas paties autoriaus gyvenimas ir darbas, jo tėvų bei kaimynų likimas įvairiuose istorijos laikotarpiuose. Ji primena ataskaitą sau ir prabėgusiam laikui.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-05-18 16:05

Atgal