2018 m. spalio 23 d., Antradienis

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Loreta Nikolenkienė: žurnalistai, poezijos mūzos pavilioti…

2017-12-29
 
Almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele...“ viršelis

Almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele...“ viršelis

Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 

 

Juozas Elekšis, Jonas Endrijaitis, Jonas Laurinavičius, Leopoldas Stanevičius, dar keli žinomi žurnalistai, tarp jų ir turintys valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą, yra ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) nariai. 
Sąjunga turi apie 200 įvairių žanrų literatūros kūrėjų, daugiausia poetų (LNRS pirmininkė Dalia Miliukaitė-Buragienė). Leidžia Sąjungos narių kūrybos almanachus, mėnraštį „Gintaro gimtinė", kasmet rengia Poezijos vasaros šventes „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą", vieno eilėraščio konkursus, literatūrines popietes-susitikimus su skaitytojais ir t.t. Tai veikli kūrybinė visuomeninė organizacija.
Baigiantis 2017-iesiems LNRS išleido savo narių kūrybos almanachą „Mieloji mano, rudenio žemele..." Tai dešimtasis Sąjungos leidinys (prieš tai išleisti devyni "Ten, sidabro vingy..." almanachai). Šiame almanache išspausdinti 119 autorių eilėraščiai: a.a. ilgamečio LNRS pirmininko Vlado Burago, pedagogės Vilijos Dobrovolskienės, Zenės Sadauskaitės, dailininkės Algirdos Karaliūtės, buv. Seimo nario Leono Milčiaus, gydytojo Jono Tertelio, žurnalistų Stasio Bulzgio, Petro Žemkausko ir kt. 
Iš šio almanacho LŽS svetainės skaitytojams pateikiu du žurnalistų eilėraščius.
 

 

 

Verdenė
 
Stasys Bulzgis
 
Amžinai gyva verdenė -
tartum virtų ji visa. 
Kas jos gyvastį vis peni? 
Ji - lyg amžina šviesa.
 

 

 

Gal tai prisikėlęs rytas 
nusiprausęs spinduliais?
Žėrinčiais purslais rašytas 
laiškas mūsų nepaleis.
 

 

 

Ir virvės linksma srovelė 
tartum iš paties dangaus, 
jausim: mus nuo žemės kelia.
Lyg vargonai tuoj sugaus.
 

 

 

Niekas nieko nesumanė. 
Ir vargonų čia nėra. 
Dūzgia tik miela kamanė. 
Bet fantazija - tikra.
 

 

 

Po ilgesio uosiais
 
Jonas Laurinavičius
 
Sodybos nebėr. Tiktai atminimai. 
Tik debesys, vėjai, sena radasta. 
Prie nesančių vartų paliko ir rymo 
Nežilstanti mano motulės malda.
 

 

 

Čia nieko daugiau ji palikt neturėjo, 
Sodybų tuštėjimo kadais paliesta. 
O žemė be plūgo, be rankų sėjėjo 
Iš lėto užželti, sunykt pasmerkta.
 

 

 

Iš ilgesio čia aš parvykęs klaupiuosi, 
Žegnojuos, kaip mokė motulė tada. 
Čia „Melskis už mus" man atitaria uosiai, 
Kurie dar negriūva po metų našta.
 

 

 

2008 m. J.Laurinavičius pirmasis iš žurnalistų buvo vainikuotas Poezijos vasaros šventės laureato vainiku.
Almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele..." sutiktuvių šventė buvo surengta Kaune, pedagogų kvalifikacijos kursų būstinėje.
 

 

P.S.Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai sužinojome, jog Stasys Bulzgis, kurio eilėraštį spausdiname, mirė 2017 m. gruodžio 25 d., Kalėdų rytą...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-12-29 12:29
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media