Naujos knygos, leidiniai

Benjaminas Kondratas, pats savo darbą įvardindamas kaip literatūros kraštotyrą, išleido jau keturioliktąją knygą „Kūrėjų pėdsakais“. Šį kartą ji skirta Jurbarko kraštui. Ir tai yra antroji to paties pavadinimo knygos dalis (pirmoji išleista 2014). Autorius tarsi gidas skaitytojams pristato ne tik žymiausius šio krašto kūrėjus (rašytojus, poetus, kultūros veikėjus ir kt.), bet ir menininkus, literatus, kurie toliau savo apylinkės, rajono beveik nežinomi, nepretenduojantys į kūrybines aukštumas, tačiau turintys tam tikrą savo gerbėjų ratą, jų pripažinimą, atkreipiantys mūsų žvilgsnį savo kūrybos nuoširdumu, betarpiškumu, tuo nusipelnydami, kad jie būtų paminėti šio karšto kūrybinėje panoramoje. Kaip žurnalistui, man miela konstatuoti, kad B. Kondratas dėmesingas mūsų plunksnos broliams, kurie Jurbarko krašte gimę, gyvenę ar dirbę redakcijose...

Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (Leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.

Dienos šviesą išvydo LŽS nario, žinomo Mažosios Lietuvos tyrėjo, daktaro Algirdo Matulevičiaus monografija “Tautos žadinimo šaukliai”. Autorius knygą skiria Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Mums, žurnalistams ši knyga turėtų būti įdomi, nes joje plačiai aprašoma dviejų, mano nuomone, pačių svarbiausių Lietuvos likimui laikraščių – “Aušros” ir “Varpo” kūrimosi sąlygos, jų leidimas, tematika, platinimas.

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ baigiamojo 10-ojo tomo pristatymas. Ta proga enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ redaktorių, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininką VYTAUTĄ ZABIELSKĄ kalbino Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atsargos pulkininkas leitenantas POVILAS ŠIMKAVIČIUS.

Tą rytmetį namuose sulaukiau brangios viešnios - neseniai anapilin išėjusio žinomo žurnalisto, socialinių mokslų daktaro Jono Vėlyvio našlės Eugenijos. Mes su Jonu nemažai laiko dirbome Šiaulių miesto laikraštyje. Po to žurnalistiniai keliai dažnai suvesdavo ir Vilniuje. Eugenija, vos peržengusi durų slenkstį iš krepšelio ištraukė storoką knygą: „Štai atlikau savo pareigą - išleidau Jono parašytą romaną apie Joną Basanavičių. Šį rankraštį radau Jono kompiuteryje jau parengtą spaudai. Tai istorinis romanas. „ O kad prašvistų Lietuvos dvasia!“. Taigi imk savo draugo knygą ir skaityk, manau nenusivilsi“.

„Pamiškės sodyba" (Naujasis lankas, Kaunas, 2017) -trečioji žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus beletristinių eskizų knyga: pirmoji „Tolimosios atodangos" (2011), an¬troji „Vidunakčio pašvaistė" (2013). Auto¬rius tęsia savo pasakojimus, prisiminimus apie karo ir pokario metų negandas, apie kaimo žmonių išgyvenimus, dramatiškus likimus. Tai jaudinantys vaizdai.

Šiais metais vasario 9-ąją miręs žurnalistas Juozas Baušys, dirbęs ELTA korespondentu, savaitraščio „Gimtasis kraštas“ skyriaus vedėju, savaitraščio „Kalba Vilnius“ atsakinguoju sekretoriumi, o didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs žurnalui „Švyturys“ – išaugęs nuo skyriaus vedėjo iki vyriausiojo redaktoriaus ir išauginęs žurnalą iki tikrosios žurnalistikos etalono, gaila, vėliau neatlaikiusio rinkos ekonomikos spaudimo, daugelio žinomų dokumentinių televizijos filmų scenarijų autorius, paliko per penkeris metus, nesitraukiant nuo jo mirtinai ligai, parengtą rankraštį „iš žurnalisto būties“, kurį pavadino kiek neįprastai: „Atsiminimai, kurie niekam nereikalingi“.

Kviečiame Jus į Bernardo Gailiaus knygos „Džeimas Bondas. Mitas ir politika“ pristatymą, kuris vyks birželio 1 dieną, 17.30 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 1 (įėjimas nuo Neries upės, iš kiemo pusės). Pristatyme dalyvaus knygos autorius, pirmojo lietuviško trilerio autorius Aidas Puklevičius ir knygos redaktorius Nerijus Šepetys.

Lietuvos mokslų ir enciklopedijų leidybos centras išleido solidžią, daug vertingos informacijos turinčią knygą “1926-2016 Lietuvos radijas. Faktai. Kūrėjai. Laidos”. Ji skirta Lietuvos radijo devyniasdešimtmečiui, gana ilgam laikotarpiui, per kurį ir mūsų valstybė, ir, aišku, jos radijas pergyveno ne tik kelias valdžių griūtis, įvairius okupantus, bet ir augimo, vilties ir laisvės troškimo metus.

2017 m. gegužės 8 d. (pirmadienį) 18.00 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) įvyks europarlamentaro Vytenio Povilo Andriukaičio eseistikos knygos „Justino Marcinkevičiaus laikas“ sutiktuvės. Vakare dalyvaus knygos autorius Vytenis Povilas Andriukaitis, Jo Ekscelencija Prezidentas p. Valdas Adamkus, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, LMA tikrasis narys prof. Vytautas Martinkus, literatūrologas Valentinas Sventickas, dailininkas prof. Giedrius Kazimierėnas, kardiologas prof. Pranas Šerpytis, smuikininkas prof. Petras Kunca ir kiti. Renginyje pirmą kartą bus demonstruojami režisieriaus Ferdinando Kauzono dokumentinio filmo „Justino atlaidai“ fragmentai.

Balandžio 24 d. 17.30 val. Rašytojų klubo salėje /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks žurnalisto Leono Stepanausko knygos „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties /Der Philosoph und Dichter Vydūnas nach dem Untergang von Tilsit“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius Leonas Stepanauskas, Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas, Mažosios Lietuvos dainas dainuos Vydūno draugijos dainininkai. Renginio vedėjas – Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius.

Balandžio 19 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks Vytauto Narbuto kūrybos vakaras su knyga „Tarp gyvenimo ir devono atodangų“. Kartu su knygos autoriumi dalyvaus rašytojas Liudvikas Jakimavičius, aktoriai Dalia Jankauskaitė, Jurgis Damaševičius. Fortepijonu skambins Gytis Cinauskas.

Prieš keletą metų savo gražų aštuoniasdešimties metų sukaktį atšventęs žinomas žurnalistas, Lietuvos fotografijos istorikas, ilgametis Vilniaus universiteto pedagogas, daktaras Virgilijus Juodakis išleido stambios apimties, puošniai atspausdintą atsiminimų knygą „Tarp žmonių. Atsiminimai“ /320 psl./. Kad pasaulį išvystų ši graži knyga, pasistengė būrys 1986 metų žurnalistikos katedros diplomantų, tarp kurių visai Lietuvai gerai žinomi žmonės, tokie kaip Šarūnas Marčiulionis, Eglė Bučelytė, Nemira Pumprickaitė, Vladas Vertelis, Justas Vincas Paleckis ir kiti. Būtent šio kurso kuratoriumi kadaise ir buvo knygos autorius Virgilijus Juodakis.

Marijampolėje Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerijoje marijampoliečiams pristatytas trečiasis fotografo, leidėjo ir žurnalisto Valentino Juraičio, gimusio ir užaugusio Sūduvos sostinėje, fotoalbumas „Senoji Marijampolė fotografijose. Amatai. Mados. Švietimas ir kiti atspindžiai“. Fotoalbumas supažindina visuomenę su turtingu Marijampolės miesto kultūriniu palikimu, parodo, kas išlikę, o kas jau pranyko.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras šiemet išleido įdomią Jevgenijaus Anisimovo knygą “Imperatorių Rusija”. Iš rusų kalbos vertė Irena Aleksaitė

2017 m. kovo 16 d. (ketvirtadienį) 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) įvyks aktorės Rūtos STALILIŪNAITĖS knygos „Nejaugi tai buvo: straipsniai, pokalbiai, laiškai“ sutiktuvės

Kovo 16 d. 18.00 val. „Editorial“ projektų erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) maloniai Jus kviečiame į neformalų pokalbį apie „NoRoutine Books“ išleistą Jurijaus Dobriakovo knygą „Normalios anomalijos“. Tai yra pirmoji „NoRoutine Books“ leidybinės platformos išskirtinai tekstinė knyga apie šiuolaikinę kultūrą.