Sukaktys, jubiliejai

Spalio 28 d. 13.00 val. Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje (Maironio g. 6, Vilnius). Įvyks renginys „Lietuvių poetų eilės kompozitorių dainose“, skirtas Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Dainuos uteniškių kraštiečių choras „Indraja“ (vadovė Daina Abariūtė-Lazauskienė). Poeziją skaitys Vladas Braziūnas, Liutauras Degėsys, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Jonas Liniauskas. Koncerto vedėjas – kompozitorius Lionginas Abarius.

Spalio 22 d. 11 val. LR Seime įvyks Vydūno 150-osioms gimimo metinėms skirta konferencija „Kas sveikas – tas ir jaunas“. Konferenciją rengia Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas kartu su LR Seimu ir Vilniaus universitetu.

Spalio 17 d., trečiadienį, 17:15 val. Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) atidaroma vizualaus meno paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda vyks iki lapkričio 30 d.

Spalio 15 d. 17.30 val. Rašytojų klube įvyks sukaktuvinis ir iliustratyvus Rimanto P. Vanago vakaras „Išpažintis už visą gyvenimą“ su dviem naujausiomis dokumentikos knygomis: „Likimų medžiotojas“, „Avižienio algoritmas ir kiti neramūs ritmai“. Dalyvauja autorius, knygų herojai prof. Algirdas A. Avižienis, prof. Rimantas Plėštys, aktorė Gražina Urbonaitė, anykštėnai.

Tęsiame LŽS ir K. Donelaičio draugijos nario, istoriko, enciklopedisto daktaro Algirdo Matulevičisus straipsnį apie Tilžės aktą.

Smagu rašyti apie Teklę Mačiulienę, seną draugę, gerą kolegę. Juolab pažymint gražią jos sukaktį.

Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje – Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose – leidžiami žurnalai (tada vadinti laikraščiais) Aušra (1883–1886), Varpas (1889–1905) tapo Didžiosios Lietuvos lietuvių (didlietuvių) tautinio atgimimo centrais, o jų organizatoriai, ideologai, redaktoriai, autoriai – mažlietuviai ir didlietuviai – dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Jonas Šliūpas, Juozas Bagdonas, Vincas Kudirka ir kiti – laisvės šaukliais ir vėliavnešiais. Iš aušrininkų ir varpininkų ilgainiui iškilo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos politiniai, visuomenės veikėjai, valstybininkai, kultūrininkai, literatai, rašytojai, lietuvių raštijos, kalbos ugdytojai.

2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į kartą. Tad ar nevertėtų iškilesniu skulptūriniu ženklu 2020-ųjų rudenį pagerbti poeto buvimą?

Šiemet Lietuvos žvalgyba mini 100 metų sukaktį, šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras kviečia dalyvauti pokalbyje „Lietuvos žvalgybos šimtmetis“, kuris vyks rugsėjo 10 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje (II aukšte).

Rugsėjo 25 d. 18.00 val. Rašytojų klube įvyks Valentino Sventicko sukaktuvinis vakaras su nauja knyga „Dar gurinių“. Renginyje kalbės literatūrologės prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Jūratė Sprindytė, poetas Rimvydas Stankevičius. Poeziją skaitys aktoriai Rimantas Bagdzevičius ir Jūratė Vilūnaitė. Dalyvaus Lazdijų krašto žmonės, žodį tars Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.

Kolega Juozas Stasinas – daug metų leido ir redagavo laikraštį „Tėviškės gamta“, jis nusipelnęs Lietuvos gamtos apsaugos darbuotojas, Aplinkos ministerijos Česlovo Kudabos ir Juozo Kazicko premijų laureatas, rugpjūčio mėnesį pažymi savo gimimo 80-etį ir 55-erių gamtosauginės bei žurnalistinės veiklos metinių datas.

Paparčių mokyklos istorijoje viena iš ryškiausių asmenybių – mokytoja Joana Dargužytė-Perednienė. Paparčiai nėra jos gimtinė, ji kilusi nuo Krekenavos Panevėžio rajone. Ten ir pradėjo savo pedagoginį darbą, tačiau netrukus ištekėjo už Slikių vidurinės mokyklos direktorius papartėno Antano Perednio ir jiedu atsikraustė į vyro tėviškę. Taip buvo 1964-aisiais.

Gudų kultūros draugija Lietuvoje, Asociacija „Kryvija“ ir Jokūbo Kolaso kultūros centras kviečia žurnalistus į menininkų plenero atidarymą. Šių metų rugpjūčio 24–29 dienomis Vilniuje vyks menininkų kūrybos po atviru dangumi savaitė (pleneras) „ART and Vilnius 2018“, skirtas Baltarusijos Liaudės Respublikos 100 metų jubiliejų paminėti. Dalyvaus menininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos.

Mano pažintis su Jonu Snarskiu prasidėjo 1980 metų birželio mėnesį. Praėjus metams po jo brolio Kosto Snarskio laidotuvių, Jonas, prisiminęs rajono laikraštyje išspausdintą nekrologą ir laidotuvių aprašymą, atsiuntė didoką rašinį „Daugiau metai Kostą minint.“ Jame buvo nemažai biografinių žinių. Po kurio laiko gavau retą ir brangią dovaną – nedidelę knygutę rausvu viršeliu, ant kurio buvo nupiešta griūvanti lūšna skylėtu stogu, paramstyta rąstigaliais. Viršum jos plakasi didžiulė juoda vargo vėliava, kurioje užrašas – „Kovos dešimtmečiai.“ Šitaip pavadintos Jono Snarskio eilės buvo išleistos 1926 metų rugsėjo mėnesį „Dirvos“ bendrovės spaustuvėje Marijampolėje.

Leonardo kurso draugas Juozas Aukštaitis 2005 metais rašė: „L. Gogelis, nesugadinus jo gyvenimo, galėjo savo turėta potencialia kūrybine veikla daug prisidėti prie Lietuvos kultūrinio gyvenimo turtinimo. Gal jis šiandien būtų ne gyvenimo nusviestas Čikagos akvariumo valytojas, o žinomas Lietuvos poetas, kurio niekur nespausdinti eilėraščiai jau tada skleidė maironišką Lietuvos atgimimo ir tikėjimo Dievu dvasią“.

Ne kartą esu mačiusi poetiškos sielos žurnalistą ir rašytoją Joną Laurinavičių, brendantį savo gimtinės laukais... Viskas jam čia buvo miela ir brangu, bet kartu sunkiai beatpažįstama..

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo. Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus.