Žiniasklaida Lietuvoje

Šį antradienį (rugpjūčio 4 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie tai, kaip reikia valdyti ir finansuoti nacionalinį radiją ir televiziją, kad jo veikla tenkintų visą visuomenę. Lietuvos radijas ir televizija vadinamas nacionaliniu arba visuomeniniu transliuotoju. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi jaustis ne tik kaip televizijos ar radijo auditorijos dalis, bet ir kaip šeimininkas. Kol kas LRT valdo 12 visuomenės atstovų, iš kurių 8 skiria šalies Prezidentas ir Seimas. Ne vienerius metus vykusios diskusijos ir net priimti įstatymų pakeitimai leido tikėtis ne tik faktinės bet ir teorinės visuomeninio transliuotojo nepriklausomybės nuo politikų.

Liepos 19-ąją iš Vilniaus iškeliavę Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo ekspedicijos alpinistai, tarp kurių yra ir keliautojas, žurnalistas Gerimantas Statinis, vieną nežinomą Tian Šanio kalnyno viršūnę pavadins Lietuvos tūkstantmečio vardu.

Šiomis dienomis LŽS esperantininkų klubo atstovai dalyvauja 94-ajame Pasaulio esperantininkų kongrese Lenkijoje. Kongresas Balstogėje, istorinės jotvingių žemės sostinėje, baigsis rugpjūčio 1 d. Jo pagrindinė tema – „Kurti taikos tiltą tarp tautų: Zamenhofas šiandien“. Tema siejama su šiame mieste gimusio tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo, Lietuvą savo tėvyne vadinusio, Lazerio Liudviko Zamenhofo 150-siomis gimimo metinėmis.

Lietuvos žurnalistų sąjunga raštu kreipėsi į savo narį Albiną Čapliką, kurio nederamas elgesys kolegų atžvilgiu jau buvo svarstytas LŽS etikos komisijoje ir LŽS valdybos posėdyje, ir įspėjo, jog Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą pažeidęs asmuo gali būti šalinamas iš LŽS narių.

Šių metų liepos 13 dieną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija priėmė svarbų sprendimą dėl to, ar etiška žurnalistui turėti ir kitus įsipareigojimus, susijusius su jo politine veikla ir politinėmis pareigomis. Minėtoji komisija svarstė jurbarkietės žurnalistės Daivos Bartkienės prašymą įvertinti publikacijas laikraštyje “Mūsų laikas”, taip pat išaiškinti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 str. nuostatas.

Rugpjūčio 7-9 d. Biržuose vyks tradicinis žurnalistų sąskrydis “Žurnalistai už taiką-2009”, kurį kasmet rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga. Šiemet renginys skirtas Lietuvos žurnalistų sąjungos 80-mečiui.

Praėjusią savaitę apie savo atsistatydinimą iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pareiškė jos narys Romas Sakadolskis.

Šiandien, liepos 27 d., Lietuvos žurnalistų sąjunga gavo atsakymą iš Šiaulių miesto savivaldybės. LŽS buvo oficialiai kreipusis į Šiaulių miesto savivaldybės merą G.Mikšį po to, kai gavo kolegų iš “Šiaulių naujienų” redakcijos nusiskundimų dėl galimo žurnalistų teisių suvaržymo renkant informaciją.

Atsiradus techninėms galimybėms, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė konkursą dar vienai televizijos programai retransliuoti per 53 TV kanalo skaitmeninę antžeminę televizijos stotį Vilniuje.

Šį antradienį (liepos 28 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Seimo, kitų centrinių valdžios institucijų ir žiniasklaidos pradėtą atostogų sezoną ir jo įtaką visuomeniniam gyvenimui.

Lzs.lt jau informavo, kad liepos 22 d. Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo sugriauta iki šiol kūrybiniams darbuotojams galiojusi socialinių garantijų sistema.

Žurnalistų bendruomenei gerai žinoma radijo laida “Žiniasklaidos anatomija”, kurioje daug kalbama apie aktualijas žiniasklaidos rinkoje, žurnalistiką ir pačią žurnalisto profesiją. Laidos mielai klauso, apie ją diskutuoja ir kitų profesijų atstovai, o pakviesti į radijo studiją neatsisako tapti laidos dalyviais.

Seime skubos tvarka priimti įstatymų projektai tapo tikra staigmena kūrybiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis. Jie neteko socialinių garantijų, kurias iki šiol turėjo.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus komentaras: Šiandien labai liūdna diena sportininkams, žurnalistams, atlikėjams ir visiems kitiems žmonėms, kurie gauna pajamas iš kūrybinės veiklos. Tiems, kas gauna atlygį už autorinius kūrinius. Seimas nusprendė, kad šie žmonės neverti normalių pensijų, ligos ir motinystės išmokų, kitų socialinių garantijų. Tokias turi visi kiti dirbantieji. Ir seimūnai.

Lietuvos žurnalistų sąjunga, vienijanti apie 1000 narių bei aktyviai ginanti visos žurnalistų bendruomenės interesus kritiškai vertina politikų ketinimus suvaržyti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas.