Žiniasklaida Lietuvoje

Už padarytus Visuomenės informavimo įstatymo ir Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatų prekių rodymui bei pranešimams apie rėmimą pažeidimus televizijos programos „TV3“ laidoje „Iššūkis kaime“, transliuotoje 2016 m. lapkričio 12 d., Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) UAB „TV3“ skyrė įspėjimą.

Kaišiadorių rajone jau daug metų eina laikraštis „Kaišiadorių aidai“. Jo egzistavimo kelią primena neseniai išleista knyga „Kaišiadorių aidams“ –70“. Jos autorius – 25 metus laikraščiui vadovavęs žurnalistas, rašytojas ir poetas Jonas Laurinavičius.

Druskininkų autobusų stoties antrajame aukšte kukliai, tačiau erdviai įsikūrę net dvi žiniasklaidos priemonės – Kurorto radijas ir laikraštis „Druskininkų naujienos“. Artėjant 2016-ųjų metų pabaigai, vieną pirmadienio rytą su abiejų žiniasklaidos priemonių vyriausiuoju redaktoriumi Romu Sadausku-Kvietkevičiumi kalbamės apie tai, kas svarbiausia bet kuriam žurnalistui – galimybę sąžiningai dirbti savo darbą ir gauti sąžiningą atlygį už tą veiklą.

Sparčiai plintant Lietuvoje internetinei žiniasklaidai, kasmet mažėja popierinių periodinių leidinių, ypač laikraščių. Atgimimo sąjūdžio metais ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigtų laikraščių skaičius labai sparčiai augęs, ėmė mažėti nuo 1995 m. Kaip rodo „Lietuvos spaudos statistika“, 1990 m. Lietuvoje ėjo 324 laikraščiai, o 1995 m. – net 477. Tačiau 2000 m. jau buvo leidžiamas 361 laikraštis, 2005 m. – 325, 2010 – 276, o 2015 – tik 222 įvairių tipų laikraščiai. Jų skaičius bei tiražai ir toliau nuolat mažėja. Tuo tarpu žurnalinių leidinių skaičius per visą 25 metų laikotarpį tik didėjo.

Renata Dantė vadovaus bendrovės Komunikacijos skyriui ir bus atsakinga už prekybos tinklo „Maxima“ ir jį valdančios bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos planavimą ir įgyvendinimą.

Labai svarbu žurnalistų profesionalumo lygis. Geram laikraščiui reikia įvairių specialybių žmonių, mokančių rašyti. Reikia išmanančių žemės ūkį, ekonomiką, teisę, kitką. O kur tokių žmonių rasi rajone? Todėl ir tenka regionuose dirbantiems žurnalistams rašyti apie viską, o čia, suprantama, atsiranda ir paviršutiniškumas, net klaidos.

“Tai naujas iššūkis mano profesinėje veikloje, kurio tikrai negalėjau atsisakyti. Noriu tikėti, kad sukaupta patirtis bus naudinga vienai prestižiškiausių sporto organizacijų Lietuvoje”, - sako Ieva Kutkaitė. Pastaruosius kelerius metus naujoji LTOK ryšių su visuomene vadovė I. Kutkaitė buvo atsakinga už Lietuvos tinklinio federacijos komunikaciją, šios sporto šakos populiarinimą, darbą su rėmėjais bei ėjo direktorės pareigas tarptautinėje rinkos tyrimų bendrovėje “Retail Zoom Baltic”.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, už pakartotinus Visuomenės informavimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų rėmimo pranešimams pažeidimus, padarytus televizijos programos „LRT TELEVIZIJA“ laidose „Auksinis balsas“ Lietuvos radijo ir televizijos komisija š. m. gruodžio 7 d. posėdyje nusprendė VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. LRTK nustatė, kad minėtos programos laidose „Auksinis balsas“ kavos „Aroma Gold“ rėmimo pranešimai ne kartą ženkliai viršijo teisės aktuose nustatytą leistiną jų transliavimo laiką. Administracinio teisės pažeidimo bylą LRTK numato svarstyti š. m. gruodžio 21 d.

Lapkričio 16 d. posėdyje Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą 3 mėn. sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl šioje programoje besikartojančių Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų.

„XXI amžiaus“ redaktorius Romas Bacevičius šiemet išleido jau trečiąją knygą apie išskirtinio luomo žmones – kunigus. Kalbėjomės apie ją ir katalikišką spaudą," - sako kolegė Daiva Červokienė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) teisėjų kolegija 2016 m. spalio 20 d. tenkino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) sprendimo ir išaiškino, jog viešo asmens parašo paviešinimas nėra pažeidimas. LVAT konstatavo, jog pareiškėja yra valstybės tarnautoja ir ginčui aktualiu metu atitiko viešojo asmens kriterijus, todėl negalėjo tikėtis tokio privatumo savo atžvilgiu, kaip privatus asmuo, taigi ir jos parašui taikytinas žemesnis apsaugos laipsnis.

Kultūros ministerijos garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Jolanta Kryževičienė. Aukščiausią ministerijos apdovanojimą lapkričio 2 dieną J. Kryževičienei įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kultūros ministerija inicijavo tyrimą, kokį poveikį šalies finansams turi šiuo metu taikomas lengvatinis PVM tarifas žiniasklaidai. Marius Gurskas, Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas, “Verslo žinioms” aiškina, kad šio tyrimo ėmėsi atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas ir finansų ministro pavedimą, kuriuo skatinamas atidesnis tokių išimčių stebėjimas.

Informuojame, kad dėl Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ Nr. 81 išspausdintame LR Seimo narės, švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės tekste padarytos korektūros klaidos – neteisingai užrašyto Audronės Pitrėnienės vardo, buvo gautas oficialus valdybos pirmininkės-redaktorės Dalios Zabitienės atsiprašymas.

Dabar, tobulėjant komunikacijos priemonėms, žmogus informaciją gali gauti iš įvairių kanalų: televizijos, radijo, interneto, kompiuterio, mobilaus telefono ir panašiai. Deja, tokiu prieinamumu naudojasi ne tik teisingą ir objektyvią informaciją teikiantys kanalai. Pastaruoju metu tokia negatyvia veikla aktyviai naudojasi kai kurie Rusijos informaciniai kanalai. Mūsų šalies gyventojai atakuojami gyvenimo būdo, mistikos, politikos, juokų laidomis ir kartais neviltį varančiomis, melagingomis naujienomis. Neretai skleidžiama propaganda žmogų paveikia taip, kad jis nebesugeba atskirti balto nuo juodo.