Žiniasklaida Lietuvoje

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2017 metų 2 programos (Nacionalinė periodinė spauda) REZULTATAI. *** Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2017 metų 3 programos (Regioninė spauda) REZULTATAI.

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2017 metų 1 programos (Kultūros ir meno leidinių) REZULTATAI

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2017 metų 6 programos (Internetinė žiniasklaida) REZULTATAI

Atsižvelgiant į televizijos programos „LRT TELEVIZIJA“ laidos „Auksinis balsas“, transliuotos 2016 m. gruodžio 3 d. patikrinimo rezultatus, LRTK nustatė, kad laidoje paskleista informacija apie gruodžio mėnesį vyksiančius atlikėjos Ingos Valinskienės penkiasdešimtmečio jubiliejaus koncertus, nurodant jų datas, miestus, kuriuose jie vyks bei atlikėjus, koncertuosiančius kartu su Inga Valinskiene, laikytina komerciniu audiovizualiniu pranešimu, nes atitinka Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžtą komercinio audiovizualinio pranešimo sąvoką. Kadangi paskleista informacija buvo pateikta taip, kad vartotojas galėjo nesuprasti, jog transliuota informacija laikytina komerciniu audiovizualiniu pranešimu, daroma išvada, kad televizijos laidos „Auksinis balsas“ metu buvo transliuotas paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas, kuris pagal minėto statymo 39 straipsnio 5 dalį yra draudžiamas. Sausio 18 d. posėdyje apsvarsčiusi minėtą pažeidimą, LRTK nusprendė VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ taikyti administracinę atsakomybę.

Už padarytus Visuomenės informavimo įstatymo ir Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatų prekių rodymui bei pranešimams apie rėmimą pažeidimus televizijos programos „TV3“ laidoje „Iššūkis kaime“, transliuotoje 2016 m. lapkričio 12 d., Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) UAB „TV3“ skyrė įspėjimą.

Kaišiadorių rajone jau daug metų eina laikraštis „Kaišiadorių aidai“. Jo egzistavimo kelią primena neseniai išleista knyga „Kaišiadorių aidams“ –70“. Jos autorius – 25 metus laikraščiui vadovavęs žurnalistas, rašytojas ir poetas Jonas Laurinavičius.

Druskininkų autobusų stoties antrajame aukšte kukliai, tačiau erdviai įsikūrę net dvi žiniasklaidos priemonės – Kurorto radijas ir laikraštis „Druskininkų naujienos“. Artėjant 2016-ųjų metų pabaigai, vieną pirmadienio rytą su abiejų žiniasklaidos priemonių vyriausiuoju redaktoriumi Romu Sadausku-Kvietkevičiumi kalbamės apie tai, kas svarbiausia bet kuriam žurnalistui – galimybę sąžiningai dirbti savo darbą ir gauti sąžiningą atlygį už tą veiklą.

Sparčiai plintant Lietuvoje internetinei žiniasklaidai, kasmet mažėja popierinių periodinių leidinių, ypač laikraščių. Atgimimo sąjūdžio metais ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigtų laikraščių skaičius labai sparčiai augęs, ėmė mažėti nuo 1995 m. Kaip rodo „Lietuvos spaudos statistika“, 1990 m. Lietuvoje ėjo 324 laikraščiai, o 1995 m. – net 477. Tačiau 2000 m. jau buvo leidžiamas 361 laikraštis, 2005 m. – 325, 2010 – 276, o 2015 – tik 222 įvairių tipų laikraščiai. Jų skaičius bei tiražai ir toliau nuolat mažėja. Tuo tarpu žurnalinių leidinių skaičius per visą 25 metų laikotarpį tik didėjo.

Renata Dantė vadovaus bendrovės Komunikacijos skyriui ir bus atsakinga už prekybos tinklo „Maxima“ ir jį valdančios bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos planavimą ir įgyvendinimą.

Labai svarbu žurnalistų profesionalumo lygis. Geram laikraščiui reikia įvairių specialybių žmonių, mokančių rašyti. Reikia išmanančių žemės ūkį, ekonomiką, teisę, kitką. O kur tokių žmonių rasi rajone? Todėl ir tenka regionuose dirbantiems žurnalistams rašyti apie viską, o čia, suprantama, atsiranda ir paviršutiniškumas, net klaidos.

“Tai naujas iššūkis mano profesinėje veikloje, kurio tikrai negalėjau atsisakyti. Noriu tikėti, kad sukaupta patirtis bus naudinga vienai prestižiškiausių sporto organizacijų Lietuvoje”, - sako Ieva Kutkaitė. Pastaruosius kelerius metus naujoji LTOK ryšių su visuomene vadovė I. Kutkaitė buvo atsakinga už Lietuvos tinklinio federacijos komunikaciją, šios sporto šakos populiarinimą, darbą su rėmėjais bei ėjo direktorės pareigas tarptautinėje rinkos tyrimų bendrovėje “Retail Zoom Baltic”.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, už pakartotinus Visuomenės informavimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų rėmimo pranešimams pažeidimus, padarytus televizijos programos „LRT TELEVIZIJA“ laidose „Auksinis balsas“ Lietuvos radijo ir televizijos komisija š. m. gruodžio 7 d. posėdyje nusprendė VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. LRTK nustatė, kad minėtos programos laidose „Auksinis balsas“ kavos „Aroma Gold“ rėmimo pranešimai ne kartą ženkliai viršijo teisės aktuose nustatytą leistiną jų transliavimo laiką. Administracinio teisės pažeidimo bylą LRTK numato svarstyti š. m. gruodžio 21 d.

Lapkričio 16 d. posėdyje Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą 3 mėn. sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl šioje programoje besikartojančių Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų.

„XXI amžiaus“ redaktorius Romas Bacevičius šiemet išleido jau trečiąją knygą apie išskirtinio luomo žmones – kunigus. Kalbėjomės apie ją ir katalikišką spaudą," - sako kolegė Daiva Červokienė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) teisėjų kolegija 2016 m. spalio 20 d. tenkino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) sprendimo ir išaiškino, jog viešo asmens parašo paviešinimas nėra pažeidimas. LVAT konstatavo, jog pareiškėja yra valstybės tarnautoja ir ginčui aktualiu metu atitiko viešojo asmens kriterijus, todėl negalėjo tikėtis tokio privatumo savo atžvilgiu, kaip privatus asmuo, taigi ir jos parašui taikytinas žemesnis apsaugos laipsnis.