Žiniasklaida Lietuvoje

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos praneša, kad rugsėjo 11 d. LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ paskleista tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija.

Kaunietis kolega Romas Bacevičius tęsia savo interviu seriją "Bendrakursiai – Sausio 13-osios įvykių herojai". Šį kartą - pokalbis su Vytautu Makausku, 1991 metais dirbusiu Lietuvos televizijoje.

Ir šalies elitas, ir visuomenė vieningai sutarė dėl įtakingiausių žurnalistų. Sąrašo viršūnėje įsitvirtino Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Rimvydas Valatka. Tokius rezultatus atskleidė DELFI projektas „Lietuvos įtakingiausieji 2017”, paskelbęs įtakingiausių žiniasklaidos atstovų sąrašą.

Ir šalies elitas, ir visuomenė vieningai sutaria dėl įtakingiausių žurnalistų. Sąrašo viršūnėje įsitvirtinę Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Rimvydas Valatka. Tokius rezultatus atskleidžia DELFI projektas „Lietuvos įtakingiausieji 2017”. Penktadienį skelbiame žiniasklaidos atstovų sąrašą.

“Valdantieji savo laikraštį perskaitys ir daugiau jokių kvailysčių nebedarys?” – tokiu pavadinimu “Biržiečių žodžio” redakcijai priklausanti internetinė svetainė biržietis.lt 2017 m. liepos 25 dieną paskebė Felikso Grunskio komentarą. Skelbiame jo tik tą dalį, kuri tiesiogiai skirta žiniasklaidai.

Per mėnesį - 160 kreipimųsi panaikinti nesantaiką kurstančius komentarus Facebook‘e. 98 proc. atvejų nesantaika buvo kurstoma dėl seksualinės orientacijos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba per pastarąjį mėnesį (nuo birželio 20 iki liepos 25 d.) 160 kartų kreipėsi į Facebook‘ą, ragindama panaikinti nesantaiką kurstančius komentarus. 95 proc. komentarų pašalinti per 24 valandas. 8 komentarai (5 proc.) dar nepašalinti.

Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Laurynas Ragelskis, valdantis portalą Ldiena.lt ir Facebook paskyrą „Laurynas Ragelskis“, šiemet antrą kartą įspėtas dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir valstybingumo atkūrimą gerokai apkartino postmodernizmo ir reliatyvizmo, gaubiamo politiniu liberalizmo šydu, dvasinės negalios, kaip epidemija plintančios visame pasaulyje. Neaplenkė jos ir jaunos mūsų atsikuriančios jaunos valstybės, kai trinamos ribos tarp gėrio ir blogio, tarp tamsos ir šviesos, tarp informacijos ir dezinformacijos, kai meilės (gyvybės) kultūra neatlaiko šėtonišku tempu plintančios mirties kultūros. Tai antipodai – priešingų sąvokų poros, šiuo atveju puikiai atspindinčios mūsų žiniasklaidą, jos įtaką mūsų visuomenei ir pastarosios vertybinių orientacijų ugdymui, bet žymiai dažniau jų griovimui bei paties individo dvasiniam degradavimui.

Kaunietis kolega Romas Bacevičius tęsia savo interviu seriją "Bendrakursiai – Sausio 13-osios įvykių herojai". Šį kartą - pokalbis su Valdu Valiukevičiumi, 1991 metais buvusiu „Lietuvos ryto“ apžvalgininku. Dabar jis - televizijos laidų prodiuseris, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas.

Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tai, kad žmogaus viešai paskelbta informacija asmeninėje paskyroje prieinama visiems, nereiškia, kad toks asmuo praranda privatumo apsaugos galimybes. Paskelbimas viešai savo paskyroje automatiškai nesuteikia leidimo tokią informaciją platinti žiniasklaidos kanaluose.

Fotografavimas viešoje vietoje savaime nereiškia, kad negali būti pažeista asmens teisė į atvaizdą ir nesudaro pagrindo manyti, jog galima fotografuoti bet ką, bet kaip ir bet kada, ignoruojant fotografuojamą asmenį ir jo valią. Teisės normos, leidžiančios asmenį fotografuoti be jo sutikimo, negali būti taikomos tik formaliai, pavyzdžiui, remiantis tuo, jog buvo fotografuota ne privačioje, o viešoje vietoje.

Apie sausio 13-osios įvykius ir žurnalisto duoną kalba Loreta JASTRAMSKIENĖ, 1991 metais buvusi Ukmergės rajono laikraščio „Gimtoji žemė“ korespondentė.

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – aforizmų, satyrinių kūrinių autorius, išleidęs 9 knygas. Taip pat jis – žinomas žurnalistas, daugelį metų dirbantis spaudoje, pastaruosius dešimtmečius vadovaujantis Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas“ redakcijai. Kūrėjas, gimęs ir užaugęs Raseinių rajone, baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, iš pradžių mokytojavo, 1972 metais atvyko dirbti į tuomečio Varėnos rajono laikraščio „Raudonoji vėliava“ redakciją. Vėliau tapo jos vadovu, Nepriklausomybės metais kėlė žurnalistikos problemas respublikinėje spaudoje.

Apie sausio 13-osios įvykius ir žurnalisto duoną kalba Tautvydas Meškonis,tuomet dirbęs Lietuvos televizijoje.

Įžvalgos autorė – Lina Jakučionienė, Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė ir draudimo bendrovės „Ergo“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse.