2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas

 

2018-02-05Lietuvos Respublikos šimtmečiui. 1918 metų “Lietuvos aidas”: „NAUJOS GADYNĖS PRADŽIA“

Šiandien, po 100 metų, įdomu pavartyti 1918 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ 22 numerį, kurio pirmajame puslapyje stambiomis raidėmis pranešama: „LIETUVOS TARYBA SKELBIA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ...“

2018-01-07Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (1)

Julius Navikas tapo laikraščio „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi. Laikraštis išėjo sujungus „Kelią“, „Vilniaus aidą“ ir „Dirvą“. Iš pradžių „Viln. rytojus“ buvo savaitraštis, o vėliau ėjo du kartus per savaitę. J. Navikas jo ats. redaktoriumi buvo visą laiką – nuo 1928 m. gruodžio 1 d. iki 1937 m. spalio 26 d., kai dėl lenkų valdžios sulaikymo išėjo paskutinis numeris („Viln. rytojaus“ faktiškasis redaktorius buvo Vincas Budrevičius). 1932–1937 m. su „Viln. rytojumi“ ėjo priedas vaikams „Aušrelė“ (išleisti 172 numeriai). Jos redaktoriumi taip pat pasirašinėjo J. Navikas. „Aušrelė“ atskirai nebuvo prenumeruojama, o siuntinėjama tik su „Viln. rytojumi“.

2017-12-31Gerardas Bagdonavičius: pedagogas, dailininkas, fotografas

Šį tekstą apie šiaulietį fotografą, dailininką ir pedagogą Gerardą Bagdonavičių LŽS svetainei atsiuntė mūsų kolega Dainius Ručinskas.

2017-12-10Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. Nekrologe, išspausdintame vienkartiniame leidinyje „Kelias“ 1938 m. vasario 24 d., rašoma: „1925 metais velionis buvo įtrauktas lietuviškos spaudos talkon. Tais metais jis tapo Vilniuje leidžiamo savaitraščio „Kelias“ atsakinguoju redaktoriumi.

2017-12-05Pasitinkant Lietuvos Respublikos 100-metį. Iš Lietuvos radijo laidų: „Pasaulis ir Lietuva“  (1)

"Prieš 26 metus, 1991 m. gruodžio 20 dieną, po vienuolikos mėnesių laida „Pasaulis ir Lietuva“ vėl buvo pradėta transliuoti iš senosios radijo studijos Konarskio gatvėje, iš pastato, paženklinto desantininkų kulkomis. Kol šis pastatas buvo desantininkų užgrobtas, šią laidą slapta transliavome iš Naugarduko gatvės. Šalia manęs studijoje poetas Marcelijus Martinaitis. Su juo mes ir 1990 metų sausio 11 dieną taip pat sėdėjome šioje studijoje, įrašinėjome laidą „Pasaulis ir Lietuva“, - rašo radijo žurnalistas Antanas Šimkūnas.

2017-11-28Klasikė Ieva Simonaitytė irgi džiaugėsi grafiko Edmundo Žiauberio iliustracijomis (2)

I. Simonaitytė ne metus, ne dvejus, bet ištisus dešimtmečius laukė, kad jos buto duris Vilniuje pravertų šitoks talentingas grafikas, žinomas knygų ir periodinių leidinių iliustratorius Edmundas Žiauberis, buvęs Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys. Edmundas Žiauberis savo širdimi išaukštino ir I. Simonaitytės romaną ir, žinoma, sukūrė paminklą unikaliam savo talentui.

2017-11-26Lietuvos valstybės šimtmečio sukakčiai: „Aušros“ leidimas ir platinimas (1)

Iš pradžių Aušros tiražas buvo 1000 egzempliorių. J. Basanavičius pabrėžia, kad tai buvo sunkus darbas, nes leidinio aktyvistai asmeniškai vienas su kitu mažai buvo susipažinę, susirašinėjo laiškais. J. Basanavičius tuomet gyveno Prahoje, A. Vištelis – Poznanės provincijoje, Orliniece (Lenkija), J. Šliūpas – Maskvoje, J. Mikšas – Ragainėje, M. Šernius – Klaipėdoje.

2017-11-23Pasitinkant Lietuvos Respublikos 100-metį. Iš Lietuvos radijo laidų. Vincas Trumpa: istorijos iššūkius įveikėme neblogai (1)

1999 m.minėjome 60-metį, kai du baisiausi XX amžiaus diktatoriai Hitleris ir Stalinas karpė Europos žemėlapį, dalijosi tarpusavyje tautas ir valstybes, paskui okupavo jas ir rengė jose genocidą. Tos kruvinos diktatorių peštynės nusinešė daugiau kaip 50 milijonų gyvybių. Kodėl taip atsitiko? Šį klausimą aptariame su žinomu istoriku, žurnalistu Vincu Trumpa. Pokalbis buvo transliuotas per Lietuvos radiją 1999 07 23 laidoje „Pasaulis ir Lietuva“.

2017-11-12Algimantas Zolubas: susitikimai su Pauliu Širviu (4)

"Varpo" žurnalo redaktorius Algimantas Zolubas atsiuntė žiupsnelį prisiminimų apie jo susitikimą su poetų Paulium Širviu.

2017-10-14Pasitinkant Lietuvos Respublikos 100-metį. Iš Lietuvos radijo laidų. Vincas Trumpa: istorijos iššūkius įveikėme neblogai (1)

Žurnalisto Antano Šimkūno pokalbis su buvusiu „Lietuvos aido“ korespondentu, žinomu istoriku Vincu Trumpa, transliuotas per Lietuvos radiją 1997 12 26

2017-09-26Palangiškiai – idealistai visaip rėmė, stiprino ir mūsų laikraštį „Palanga“

Leidybą įvairiais būdais parėmė ne tik miesto tarybos nariai, bet kultūrinę šviesą, ryškią ir dabar, blaivybės idėjas spinduliavo „Palangos“ laikraščio neetatiniai autoriai – palangiškiai, daugumos „idėjų generatoriai“.

2017-09-26Emilis Jokūbas Trečiokas: žurnalistas, istorikas, politikas

Šiuos Emiliui Jokūbui Trečiokui skiriamus titulus galėčiau tęsti toliau: pedagogas, literatas ir poetas, vertėjas, fotografas, kraštotyrininkas, bibliografas, kalbininkas ir pan

2017-08-21Vaidilutė Volskytė: Egzaminas atminčiai ar keli žodžiai apie “Nemuno” žurnalą (1)

1967 metų pavasarį Kaune savo kelią pradėjo „Nemuno" žurnalas. Miesto humanitarams tai buvo tikra šventė, o ir pragmatiškoji bendruomenės dalis nebuvo abejinga literatūrai ir menui apskritai. Dar daugiau: „Nemunas" žadino kūrybines ambicijas, pasididžiavimą Kaunui (to mums niekada netrūksta), patriotizmą.

2017-08-08Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952  (1)

Žurnalistus ir visus, besidominčius Lietuvos ir lietuvių diasporos pasaulyje istorija, kviečiame apsilankyti unikalioje parodoje “Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952”, kuri veikia Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Atrijus, III a., ant laiptų prieš pagrindinį įėjimą).

2017-07-15Algirdas Butkevičius: Biržuose spausdino laikraščius ir knygas

I912 metais įsteigtos spaustuvės steigėjai buvo žinomi Biržų krašto žmonės: Rusijos valstybės Dūmos deputatas, advokatas Martynas Yčas, reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, poetas ir vertėjas Stanislovas Dagilis, Biržų ligoninės vedėjas gydytojas Mykolas Kuprevičius, Maskvos provizorius Baltrus Čepulis, prekybininkas ir išradėjas Jurgis Trečiokas, ūkininkas K. Prunskas. Spaustuvės savininku užsiregistravo M. Yčas. Oficialus jos pavadinimas buvo „M. Yčo ir bendrovės spaustuvė.

2017-07-14Antanas Šimkūnas: Susitiksime prie ąžuolo - darbas Lietuvos radijuje

Kolega Antanas Šimkūnas, išleidęs prisiminimų knygą "Susitiksime prie ąžuolo", pateikė žiūpsnelį žurnalistinių istorijų ir LŽS svetainei.

2017-07-05Žurnalistas, redaktorius Juozas Keliuotis

Pirmasis lietuvis, įsigijęs specialybę Paryžiaus Sorbonos universitete ir žurnalistu dirbęs, buvo Juozas Keliuotis (1902-1983). Grįžęs iš užsienio, J. Keliuotis kurį laiką redagavo krikščionių demokratų partijos organą „Rytas". Paskui įkūrė ir redagavo savaitinį iliustruotą katalikišką kultūros žurnalą „Naujoji romuva". Žurnalas buvo sumaniai redaguojamas, įdomus.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media