Žurnalistikos istorija

"Dažnas savo bibliotekoje, matyt, turi kelionių knygų. Manojoje, be kitų, yra kelios tokios, kuriose minimas žodis „aplink“. Tai, aišku, garsioji Ž. Verno „Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų“, tai Amerikos lietuvių Vlado Rasko „Trylika kartų aplink Žemę“ ir Juozo Kaributo „Kelionė aplink pasaulį“. Apie pastarąją (manau, mažai girdėtą) ir jos autorių noriu šiek tiek papasakoti", - rašo kolega Algis Kusta.

Pirmasis pedagogus jiems skirtas žurnalas „Lietuvos mokykla“, išleistas Kaune, pasiekė 1918 metų pradžioje. Šią dovaną parengė žinomas kultūrininkas, visuomenininkas Pranas Dovydaitis, kuris ne vienerius metus redagavo šį leidinį. Po metų žurnalo leidimo rūpesčius prisiėmė Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga.

Šiandien, po 100 metų, įdomu pavartyti 1918 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ 22 numerį, kurio pirmajame puslapyje stambiomis raidėmis pranešama: „LIETUVOS TARYBA SKELBIA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ...“

Julius Navikas tapo laikraščio „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi. Laikraštis išėjo sujungus „Kelią“, „Vilniaus aidą“ ir „Dirvą“. Iš pradžių „Viln. rytojus“ buvo savaitraštis, o vėliau ėjo du kartus per savaitę. J. Navikas jo ats. redaktoriumi buvo visą laiką – nuo 1928 m. gruodžio 1 d. iki 1937 m. spalio 26 d., kai dėl lenkų valdžios sulaikymo išėjo paskutinis numeris („Viln. rytojaus“ faktiškasis redaktorius buvo Vincas Budrevičius). 1932–1937 m. su „Viln. rytojumi“ ėjo priedas vaikams „Aušrelė“ (išleisti 172 numeriai). Jos redaktoriumi taip pat pasirašinėjo J. Navikas. „Aušrelė“ atskirai nebuvo prenumeruojama, o siuntinėjama tik su „Viln. rytojumi“.

Šį tekstą apie šiaulietį fotografą, dailininką ir pedagogą Gerardą Bagdonavičių LŽS svetainei atsiuntė mūsų kolega Dainius Ručinskas.

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. Nekrologe, išspausdintame vienkartiniame leidinyje „Kelias“ 1938 m. vasario 24 d., rašoma: „1925 metais velionis buvo įtrauktas lietuviškos spaudos talkon. Tais metais jis tapo Vilniuje leidžiamo savaitraščio „Kelias“ atsakinguoju redaktoriumi.

"Prieš 26 metus, 1991 m. gruodžio 20 dieną, po vienuolikos mėnesių laida „Pasaulis ir Lietuva“ vėl buvo pradėta transliuoti iš senosios radijo studijos Konarskio gatvėje, iš pastato, paženklinto desantininkų kulkomis. Kol šis pastatas buvo desantininkų užgrobtas, šią laidą slapta transliavome iš Naugarduko gatvės. Šalia manęs studijoje poetas Marcelijus Martinaitis. Su juo mes ir 1990 metų sausio 11 dieną taip pat sėdėjome šioje studijoje, įrašinėjome laidą „Pasaulis ir Lietuva“, - rašo radijo žurnalistas Antanas Šimkūnas.

I. Simonaitytė ne metus, ne dvejus, bet ištisus dešimtmečius laukė, kad jos buto duris Vilniuje pravertų šitoks talentingas grafikas, žinomas knygų ir periodinių leidinių iliustratorius Edmundas Žiauberis, buvęs Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys. Edmundas Žiauberis savo širdimi išaukštino ir I. Simonaitytės romaną ir, žinoma, sukūrė paminklą unikaliam savo talentui.

Iš pradžių Aušros tiražas buvo 1000 egzempliorių. J. Basanavičius pabrėžia, kad tai buvo sunkus darbas, nes leidinio aktyvistai asmeniškai vienas su kitu mažai buvo susipažinę, susirašinėjo laiškais. J. Basanavičius tuomet gyveno Prahoje, A. Vištelis – Poznanės provincijoje, Orliniece (Lenkija), J. Šliūpas – Maskvoje, J. Mikšas – Ragainėje, M. Šernius – Klaipėdoje.

1999 m.minėjome 60-metį, kai du baisiausi XX amžiaus diktatoriai Hitleris ir Stalinas karpė Europos žemėlapį, dalijosi tarpusavyje tautas ir valstybes, paskui okupavo jas ir rengė jose genocidą. Tos kruvinos diktatorių peštynės nusinešė daugiau kaip 50 milijonų gyvybių. Kodėl taip atsitiko? Šį klausimą aptariame su žinomu istoriku, žurnalistu Vincu Trumpa. Pokalbis buvo transliuotas per Lietuvos radiją 1999 07 23 laidoje „Pasaulis ir Lietuva“.

"Varpo" žurnalo redaktorius Algimantas Zolubas atsiuntė žiupsnelį prisiminimų apie jo susitikimą su poetų Paulium Širviu.

Žurnalisto Antano Šimkūno pokalbis su buvusiu „Lietuvos aido“ korespondentu, žinomu istoriku Vincu Trumpa, transliuotas per Lietuvos radiją 1997 12 26

Leidybą įvairiais būdais parėmė ne tik miesto tarybos nariai, bet kultūrinę šviesą, ryškią ir dabar, blaivybės idėjas spinduliavo „Palangos“ laikraščio neetatiniai autoriai – palangiškiai, daugumos „idėjų generatoriai“.

Šiuos Emiliui Jokūbui Trečiokui skiriamus titulus galėčiau tęsti toliau: pedagogas, literatas ir poetas, vertėjas, fotografas, kraštotyrininkas, bibliografas, kalbininkas ir pan

1967 metų pavasarį Kaune savo kelią pradėjo „Nemuno" žurnalas. Miesto humanitarams tai buvo tikra šventė, o ir pragmatiškoji bendruomenės dalis nebuvo abejinga literatūrai ir menui apskritai. Dar daugiau: „Nemunas" žadino kūrybines ambicijas, pasididžiavimą Kaunui (to mums niekada netrūksta), patriotizmą.

Žurnalistus ir visus, besidominčius Lietuvos ir lietuvių diasporos pasaulyje istorija, kviečiame apsilankyti unikalioje parodoje “Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952”, kuri veikia Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Atrijus, III a., ant laiptų prieš pagrindinį įėjimą).

I912 metais įsteigtos spaustuvės steigėjai buvo žinomi Biržų krašto žmonės: Rusijos valstybės Dūmos deputatas, advokatas Martynas Yčas, reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, poetas ir vertėjas Stanislovas Dagilis, Biržų ligoninės vedėjas gydytojas Mykolas Kuprevičius, Maskvos provizorius Baltrus Čepulis, prekybininkas ir išradėjas Jurgis Trečiokas, ūkininkas K. Prunskas. Spaustuvės savininku užsiregistravo M. Yčas. Oficialus jos pavadinimas buvo „M. Yčo ir bendrovės spaustuvė.