Naujos knygos, leidiniai

Prieš kelias dienas pasaulį išvydo žurnalisto, poeto, dailininko Jono Jackevičiaus poezijos ir abstrakčios tapybos knyga „Kokteilis iš spinduliuotės“. Beje, šią puikaus dizaino knygą išleido „Trijų žvaigždučių“ leidykla, kurios direktorius taip pat mūsų kolega, žinomas žurnalistas ir poetas Jeronimas Laucius. Jonas Jackevičius žinomas kūrėjas Lietuvos meno padangėje - dailininkas, rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, turintis valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą. Meno bendruomenei bene labiausiai žinomas kaip šiuolaikiškos modernios poezijos atstovas, išleidęs jau devintąją poezijos knygą, o taip pat surengęs dailės darbų parodų, kuriose vyrauja abstrakti tapyba.

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, „Tremtinio“ ir kitų laikraščių bendradarbė, buvusi ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo tarybos pirmininkė Zita Buržaitė-Vėžienė savo knygos „Saulėlydžio aura“ (2020) įvade taip rašo: „Žmogaus gyvenimo saulėlydis, kaip ir gamtoje vykstantis, turi įvairių nuostabiausių spalvų ir atspalvių. Kuo saulelė arčiau horizonto, tuo daugiau šešėlių, pagaliau ir jie išnyksta. Taip ir su žmogaus gyvenimu [...] Tokios nuotaikos vyrauja ir šios knygos eilėraščiuose. Pasidžiaugiama gyvenimo darna ir grožiu, šiek tiek pasišaipoma iš savęs, paliūdima dėl palaipsniui nykstančio kelio bei vis mažėjančio draugų rato...“

Leidykla „Kamonada“ išleido naują knygą – poezijos rinktinę „Skirtingi“. Knygos rengėjas – 2019 m. geriausios poezijos knygos („Alyvmedžiai“, leidykla „Kauko laiptai“) laureatas, poetas ir publicistas Vytautas Kaziela.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras ką tik išleido žinomo istoriko Alfonso Eidinto knygą „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“. Knygą gražiai apipavidalino dailininkas Albertas Broga.

Neseniai iš spaudos išėjo žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga „Ąžuolai žalieji“. Ne romanas ir ne kokia beletristika. Paantraštė byloja: „Žmonės. Knygos. Atsiminimai“. Taigi vyrauja fakto dimensija, o dėmesys nukreiptas į iškilias, plačiai žinomas asmenybes - Juozą Tumą Vaižgantą, Antaną Vienažindį, Salomėją Nėrį, Joną Aistį, Paulių Širvį, Sigitą Gedą, Joną Laucę, kitus. Tūlas skaitytojas gali ir skeptiškai šyptelti: juk rašyta, išrašyta ir perrašyta! Tai ką dar?.. Ir vis dėlto - skaityti įdomu.

Datos ir įvykiai kartais sutampa visiškai atsitiktinai. Taip ir šį kartą. Kovo 5 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengė naujos dviejų tomų knygos „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas“ nuotolinį pristatymą. O prieš trejus metus kovo 5–9 d. Lietuvoje viešėjo Europos Tarybos Patariamojo komiteto ekspertų grupė. Kovo 7 d. Trakuose ekspertai buvo susitikę su įvairaus amžiaus karaimų bendruomenės atstovais, domėjosi, kaip vykdoma prieš 20 metų įsigaliojusi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis.

Žinomas Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Vilniaus skyriaus pirmininkas Tomas Tomilinas išleido savo pirmą autorinę knygą – „Knyga ne vaikams. 9 mitai apie gyvenimą tarp karnavalo ir pasninko“. Kaip teigia knygos autorius, „tai kuklus indėlis į Lietuvos suaugusiųjų politinį švietimą, šiuolaikinės Lietuvos politikos mitų, stereotipų analizę, kurie mums trukdo kurti tikrąją gerovės valstybę“.

„Baltų lankų“ leidykla išleido politikos mokslų daktaro Mažvydo Jastramskio knygą „Mums reikia vado?“. Joje 304 puslapiuose aprašoma Prezidento institucija, jos kaita nuo Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos. „Matau ženklų, kad ir patys lietuviai gal tiksliai nežino, kokių vis dėlto galių iš to prezidento nori. Kartais, kai prezidentai elgiasi ryžtingai, pasitikėjimas jais apskritai smunka. Todėl knygos pavadinime – ne teiginys, o klausimas“, – sako knygos autorius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena.

Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko iliustracijomis.

Leidykla „Žuvėdra“ išleido Česlovo Skaržinsko publicistikos knygą „Stasys Vainalavičius – tarpukario Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas“. Knygos parašymą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Skelbiame knygos ištrauką.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido Merkio rinktinės štabo dienoraštį – unikalų partizanų laisvės kovų dokumentą, kurį rašė garsus Dzūkijos partizanų vadas, vėliau – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Algirdo M. Budreckio 400 puslapių knygą „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“.

Leidybos įmonė „Kriventa“ išleido Norberto Vidrinsko knygą „Pradžia. prisiminimai apie krašto apsaugos kūrimą“.

Visą rudenį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka drauge su rašytoju Vytautu Račicku keliavo po Vilniaus bei Alytaus regiono bibliotekas. Aplankyta daug vaikų, atsakyta į daug jų klausimų. Šia proga nusprendėme pakalbinti rašytoją apie pačią naujausią jo knygą – „Juzulio istorijos“.