Sukaktys, jubiliejai

Gerai prisimenu Sąjūdžio laikus, kai bendraujant su kolegomis estais iš jų Liaudies fronto, aiškiai buvo juntamas skirtumas. Estų sąjūdis buvo giliai subrendęs iš apačios, kiekvienas eilinis estas buvo sąmoningas, apsisprendęs ir apdairus to „fronto karys“, motyvuotas vertybių, pranokstančių formalios organizacijos lyderių charizmą ar pakilią retoriką. Tuo tarpu lietuviškasis išsivadavimo judėjimas rėmėsi ne tiek „mažųjų brolių“ pilietiniu sąmoningumu ir valstybiniu subrendimu, kiek jų neapeliaciniu pasitikėjimu – tegu ir estų pavyzdžiu pradėto, tačiau vis dėlto “iš viršaus” nuleisto Sąjūdžio – vadovų autoritetu.

Mūsų kolegai, LŽS ir NŽKA nariui Juozui Elekšiui už nuopelnus Lietuvai, lietuvių literatūrai ir kultūrai Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga suteikė nusipelniusio rašytojo vardą. Apdovanojimas paskelbtas artėjant garbingam jubiliejui.

2021 metų vasario 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka mini žymiausio XIX a. indoeuropeisto Augusto Šleicherio (August Schleicher, 1821–1868) 200-ąsias gimimo metines. Šios sukakties proga parengta virtuali mažoji paroda ,,Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“.

1951 m. vasario 17 d. pasirodė pirmasis tuometinio Akmenės rajono laikraštis „Pergalės vėliava“ (tokia buvo šiandieninės jubiliatės „Vienybės“... mergautinė pavardė). Aš tada buvau Viekšnių vidurinės mokyklos devintokas ir nė nesvajojau, kad po penkerių metų būsiu įrašytas į dar labai jauno ir kokybės prasme žalio laikraščio darbuotojų tarpą. Tarp jų, borods, tik du ar trys buvo baigę vidurinę mokyklą, žurnalistikoje ir poligrafijoje niekas neturėjo menkiausio supratimo, o pirmoji redaktorė Cipa Racinaitė net vidurinio išsilavinimo neturėjo, be to, dar ir ne lietuvė.

Minint sausio 27-ąją – Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Lenkijos institutas Vilniuje pristato trumpą videofilmą pagal Wisławos Szymborskos eilėraštį Dar (Jeszcze), skaitomą Jovitos Jankelaitytės Paneriuose, prie paminklo nacių aukoms atminti. Filmas sukurtas Lenkijos institutui Vilniuje bendradarbiaujant su Wisławos Szymborskos fondu.

1991-ųjų pradžioje Baltijos šalių vardai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos priemonių dėmesio centre. Būtent po tais metais mūsų šalyje įvykusių sausio įvykių į Lietuvą dėmesį atkreipė pasaulio bendruomenė, kuriai karščiausią informaciją perduodavo dešimtys Vilniuje buvusių užsienio žurnalistų. Keletas jų nukentėjo nuo sovietų desantininkų ir prarado vaizdo kameras, tačiau žinios iš Lietuvos pasiekė pasaulį.

N. Kitkauskas buvo Kristijono Donelaičio draugijos įkūrimo 1992 metais iniciatorius ir jos pirmininkas (iki 2015 metų). Draugija rūpinosi Poeto vardo įamžinimo reikalais, rūpinosi Memorialinio muziejaus Tolminkiemyje pastatų aplinkos priežiūra, 1992 m. ėmė leisti laikraštį „Donelaičio žemė“ (nuo 2016 m. žurnalas). Apie visą tai N. Kitkauskas yra pasakęs: „Mes dirbome, o K. Donelaitis stovėjo mums už nugarų ir drąsino mus“.

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, nuotraukos, autentiški garso įrašai ir kita išsami informacija. Seimo interneto svetainėje pristatomos parodos primins 1991 metų Lietuvos žmonių ryžtą apginti savo valstybę. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis.

Gavęs kelis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos leidžiamo žurnalo „Mūsų žodis“ numerių pasiunčiau B. Buivydaitei, pridėjęs laiškutį su pasiūlymu rašytojai tame leidinyje bendradarbiauti, spausdinti savo kūrinius. Mat, jau buvau susipažinęs su kai kuriais šio žurnalo redakcijos darbuotojais, papasakojęs jiems apie Anykščiuose gyvenančią rašytoją, turinčią problemų dėl regėjimo. Redakcija labai norėjo spausdinti jos kūrybą, tad paprašė tuo reikalu su rašytoja pasikalbėti. Planavau žurnale „Mūsų žodis“ spausdinti apybraižą ir apie B. Buivydaitę. Savo planais pasidalijau ir rašytojai siųstame savo laiške…

Žodis sprendžia viską. O jį skelbia įvairios žiniasklaidos priemonės. Pirmiausiai - spauda. Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie tai žinota, žinota, kad ir daugelyje Rytų Lietuvos ugdymo įstaigų leidžiami laikraščiai ir pagalvota, kaip paskatinti jaunuosius žurnalistus ir jiems vadovaujančius mokytojus.

Taip, sausio 1 dieną mūsų geram kolegai Jeronimui Lauciui sukanka 75-eri metai. Tai graži proga plačiau pažvelgti į kolegos Jeronimo gyvenimą, jo darbus, kūrybą.

Poezijos konkurso „Biblioteka - minties šventykla“, skirto Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimo 450-osioms metinėms paminėti, kūrinius vertinanti komisija Gerb. Jonui Laurinavičiui skyrė I-ąją vietą.

"Muziejininkai, bibliotekų darbuotojai, kolegos žurnalistai vis paprašo pasidalinti prisiminimais apie mano susitikimus su rašytoja, poete, dramaturge Brone Buivydaite (1895 12 08–1984 01 29), ką nors apie ją parašyti. Ta tema jau ne kartą esu rašęs žiniasklaidoje, pateikiau nemažai prisiminimų B. Buivydaitės kūrybinio palikimo tyrinėtojams, jubiliejinių rašytojos atminimui skirtų renginių organizatoriams. Šiais metais susidomėjimas B. Buivydaite vėl „ant bangos“ – juk minime šios kūrėjos 125-ąsias gimimo metines," - rašo kolega Vytautas Bagdonas.

Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines.

Naujas paauksuotas atminimo medalis yra dedikuotas ypatingai progai – 30-osioms Baltijos kelio metinėms.

1520 m. lapkričio 17 d. Laukstėnuose (netoli Gardamo, dabartiniame Šilutės r.) gimė Martynas Mažvydas, evangelikų liuteronų kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.

Juozo Dapkevičiaus – žygeivių judėjimo pradininko – veikla prasidėjo dar vidurinės mokyklos suole, vėliau tęsėsi buvusiame Kauno Politechnikos instituto Žygeivių klube, kur tapo šio klubo pirmininku ir iki dabar bendradarbiauja su jo nariais. Lapkričio mėnesį Juozas švenčia 80 metų jubiliejų. Draugai, bičiuliai – buvę ir esami žygeiviai sveikina bendražygį ir linki dar daug gražių kelionių, prisimindami, kaip jų metu vadovo dėka plėtėsi žvilgsnis į Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, etnokultūrą, gamtą, gilėjo meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, stiprėjo patriotiniai jausmai.