Sukaktys, jubiliejai

Neseniai mes paminėjome kunigo, literato, vertėjo, aktyvaus lietuvybės žadintojo Vincento Dargio 150-asias gimimo metines.

Aną dieną paskambinau Kazimierui Pūrui, klausiu: kaip gyveni, Kazimierai, niekur nebesirodai, nebeateini į pasvaliečių, žurnalistų senjorų susitikimus... Išgirdau minorišką, liūdnoką atsakymą; et, aš jau nurašytas, kur čia besirodysi... Ne, Kazimierai, žurnalisto nurašyti negalima, juk tau rytoj, kovo 28 dieną, sukaks tik 95-eri! Juk tokius pėdsakus palikai, tiek prirašei knygų, knygelių, tiek vertimų palikai iš rusų, anglų kalbų...

Kovo 25 dieną mūsų kolega, aktyvus LŽS Senjorų klubo narys, žinomas enciklopedininkas ir vertėjas Antanas Račis pažymi gražią sukaktį – 85-metį. Sveikiname!

Šiemet sukanka 10 metu, kai išėjo žurnalistė, poetė Nijolė Blaževičiūtė. Palikusi daug publikacijų laikraščiuose "Dialogas", "Gimtasis kraštas", žurnale "Apžvalga", kitur. Palikusi ir nemažą pluoštą eilėraščių. Pagal jos tekstus kompozitoriai A. Lapinskas, A. Raudonikis, V. Bagdonas sukūrė dainų. Ji buvo aktyvi LŽS ir E. Pliaterytės atminimo draugijos narė. Liudo Gustainio recenziją mums atsiuntė Nijolės sesuo Gražina, dabar besirūpinanti sesers literatūriniu palikimu.

Sukako 100 metų, kai Patolupio k., Šimkaičių vlsč., Raseinių aps. gimė Jonas Stašaitis. 1967–1973 metais J. Stašaitis ir jo bendradarbiai atspausdino apie 50–60 tūkst. maldaknygių „Jėzus ir Aš“ ir „Aukštyn širdis“ su katekizmo priedu vaikams, 4000 maldaknygių „Marija, gelbėk mus“ suaugusiems. Paprašytas kun. Sigito Tamkevičiaus, J. Stašaitis atspausdino ne mažiau kaip 500 „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 6-ojo numerio egzempliorių, parašė populiarią „Katalikiškąją pedagogiką“ bei atsiminimus „Lietuvos saleziečiai. Vytėnai ir kun. Antanas Skeltys“.

LMA Vrublevskių bibliotekos virtualiųjų pasakojimų puslapyje – nauja paroda, skirta Šventojo Rašto žinovo, redaktoriaus, liturginių tekstų vertėjo, leidėjo, Pogrindžio moterų vienuolių teologijos ir katechetikos kursų organizatoriaus ir dėstytojo, Pogrindžio kunigų seminarijos dėstytojo, teologijos licenciato, kunigo VACLOVO ALIULIO 100-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga.

Prasidedant Seimo pavasario sesijai nuo 2021 m. kovo 10 d. sostinės gyventojams ir svečiams atveriamas Seimo Didysis kiemas (įėjimas nuo Gedimino pr. pusės), kur įrengta lauko paroda „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas), pradėjo veikti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno technologijos universiteto paroda „3 x 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“. Paroda veiks iki 2021-09-01.

Šiandien mūsų kolegai, legendiniam sporto komentatoriui, LŽS Senjorų klubo nariui Virgilijui Mundriui sukanka 85 metai. „Nuoširdžiai sveikiname kolegą Virgilijų su tokia gražia sukaktimi. Lietuvos žmonės gerai prisimena tavo sodrų balsą ir karštus komentarus iš įvairių sporto salių ir stadionų. Miela su tavimi bendrauti ir Lietuvos žurnalistų sąjungoje. Linkiu tvirtos sveikatos, sėkmės ir laimės gyvenime,“ – sako LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.

Gerai prisimenu Sąjūdžio laikus, kai bendraujant su kolegomis estais iš jų Liaudies fronto, aiškiai buvo juntamas skirtumas. Estų sąjūdis buvo giliai subrendęs iš apačios, kiekvienas eilinis estas buvo sąmoningas, apsisprendęs ir apdairus to „fronto karys“, motyvuotas vertybių, pranokstančių formalios organizacijos lyderių charizmą ar pakilią retoriką. Tuo tarpu lietuviškasis išsivadavimo judėjimas rėmėsi ne tiek „mažųjų brolių“ pilietiniu sąmoningumu ir valstybiniu subrendimu, kiek jų neapeliaciniu pasitikėjimu – tegu ir estų pavyzdžiu pradėto, tačiau vis dėlto “iš viršaus” nuleisto Sąjūdžio – vadovų autoritetu.

Mūsų kolegai, LŽS ir NŽKA nariui Juozui Elekšiui už nuopelnus Lietuvai, lietuvių literatūrai ir kultūrai Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga suteikė nusipelniusio rašytojo vardą. Apdovanojimas paskelbtas artėjant garbingam jubiliejui.

2021 metų vasario 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka mini žymiausio XIX a. indoeuropeisto Augusto Šleicherio (August Schleicher, 1821–1868) 200-ąsias gimimo metines. Šios sukakties proga parengta virtuali mažoji paroda ,,Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“.

1951 m. vasario 17 d. pasirodė pirmasis tuometinio Akmenės rajono laikraštis „Pergalės vėliava“ (tokia buvo šiandieninės jubiliatės „Vienybės“... mergautinė pavardė). Aš tada buvau Viekšnių vidurinės mokyklos devintokas ir nė nesvajojau, kad po penkerių metų būsiu įrašytas į dar labai jauno ir kokybės prasme žalio laikraščio darbuotojų tarpą. Tarp jų, borods, tik du ar trys buvo baigę vidurinę mokyklą, žurnalistikoje ir poligrafijoje niekas neturėjo menkiausio supratimo, o pirmoji redaktorė Cipa Racinaitė net vidurinio išsilavinimo neturėjo, be to, dar ir ne lietuvė.

Minint sausio 27-ąją – Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Lenkijos institutas Vilniuje pristato trumpą videofilmą pagal Wisławos Szymborskos eilėraštį Dar (Jeszcze), skaitomą Jovitos Jankelaitytės Paneriuose, prie paminklo nacių aukoms atminti. Filmas sukurtas Lenkijos institutui Vilniuje bendradarbiaujant su Wisławos Szymborskos fondu.

1991-ųjų pradžioje Baltijos šalių vardai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos priemonių dėmesio centre. Būtent po tais metais mūsų šalyje įvykusių sausio įvykių į Lietuvą dėmesį atkreipė pasaulio bendruomenė, kuriai karščiausią informaciją perduodavo dešimtys Vilniuje buvusių užsienio žurnalistų. Keletas jų nukentėjo nuo sovietų desantininkų ir prarado vaizdo kameras, tačiau žinios iš Lietuvos pasiekė pasaulį.

N. Kitkauskas buvo Kristijono Donelaičio draugijos įkūrimo 1992 metais iniciatorius ir jos pirmininkas (iki 2015 metų). Draugija rūpinosi Poeto vardo įamžinimo reikalais, rūpinosi Memorialinio muziejaus Tolminkiemyje pastatų aplinkos priežiūra, 1992 m. ėmė leisti laikraštį „Donelaičio žemė“ (nuo 2016 m. žurnalas). Apie visą tai N. Kitkauskas yra pasakęs: „Mes dirbome, o K. Donelaitis stovėjo mums už nugarų ir drąsino mus“.

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, nuotraukos, autentiški garso įrašai ir kita išsami informacija. Seimo interneto svetainėje pristatomos parodos primins 1991 metų Lietuvos žmonių ryžtą apginti savo valstybę. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis.