Sukaktys, jubiliejai

Gavęs kelis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos leidžiamo žurnalo „Mūsų žodis“ numerių pasiunčiau B. Buivydaitei, pridėjęs laiškutį su pasiūlymu rašytojai tame leidinyje bendradarbiauti, spausdinti savo kūrinius. Mat, jau buvau susipažinęs su kai kuriais šio žurnalo redakcijos darbuotojais, papasakojęs jiems apie Anykščiuose gyvenančią rašytoją, turinčią problemų dėl regėjimo. Redakcija labai norėjo spausdinti jos kūrybą, tad paprašė tuo reikalu su rašytoja pasikalbėti. Planavau žurnale „Mūsų žodis“ spausdinti apybraižą ir apie B. Buivydaitę. Savo planais pasidalijau ir rašytojai siųstame savo laiške…

Žodis sprendžia viską. O jį skelbia įvairios žiniasklaidos priemonės. Pirmiausiai - spauda. Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie tai žinota, žinota, kad ir daugelyje Rytų Lietuvos ugdymo įstaigų leidžiami laikraščiai ir pagalvota, kaip paskatinti jaunuosius žurnalistus ir jiems vadovaujančius mokytojus.

Taip, sausio 1 dieną mūsų geram kolegai Jeronimui Lauciui sukanka 75-eri metai. Tai graži proga plačiau pažvelgti į kolegos Jeronimo gyvenimą, jo darbus, kūrybą.

Poezijos konkurso „Biblioteka - minties šventykla“, skirto Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimo 450-osioms metinėms paminėti, kūrinius vertinanti komisija Gerb. Jonui Laurinavičiui skyrė I-ąją vietą.

"Muziejininkai, bibliotekų darbuotojai, kolegos žurnalistai vis paprašo pasidalinti prisiminimais apie mano susitikimus su rašytoja, poete, dramaturge Brone Buivydaite (1895 12 08–1984 01 29), ką nors apie ją parašyti. Ta tema jau ne kartą esu rašęs žiniasklaidoje, pateikiau nemažai prisiminimų B. Buivydaitės kūrybinio palikimo tyrinėtojams, jubiliejinių rašytojos atminimui skirtų renginių organizatoriams. Šiais metais susidomėjimas B. Buivydaite vėl „ant bangos“ – juk minime šios kūrėjos 125-ąsias gimimo metines," - rašo kolega Vytautas Bagdonas.

Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines.

Naujas paauksuotas atminimo medalis yra dedikuotas ypatingai progai – 30-osioms Baltijos kelio metinėms.

1520 m. lapkričio 17 d. Laukstėnuose (netoli Gardamo, dabartiniame Šilutės r.) gimė Martynas Mažvydas, evangelikų liuteronų kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.

Juozo Dapkevičiaus – žygeivių judėjimo pradininko – veikla prasidėjo dar vidurinės mokyklos suole, vėliau tęsėsi buvusiame Kauno Politechnikos instituto Žygeivių klube, kur tapo šio klubo pirmininku ir iki dabar bendradarbiauja su jo nariais. Lapkričio mėnesį Juozas švenčia 80 metų jubiliejų. Draugai, bičiuliai – buvę ir esami žygeiviai sveikina bendražygį ir linki dar daug gražių kelionių, prisimindami, kaip jų metu vadovo dėka plėtėsi žvilgsnis į Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, etnokultūrą, gamtą, gilėjo meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, stiprėjo patriotiniai jausmai.

Šimtųjų šv. Jono Pauliaus II gimimo metinių proga, minint jo išrinkimo popiežiumi metines, Trečiojo amžiaus akademija, Lenkijos institutas Vilniuje bei Kultūros ir dvasingumo centras kviečia į muzikos ir poezijos vakarą JONAS PAULIUS II – LAISVĖS POPIEŽIUS spalio 18 d. 17 val. Pranciškonų vienuolyne.

Spalio 25 d. sukanka 27 metai, kai buvo priima Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šiai sukakčiai paminėti spalio 23 d. 9 val. Seime rengiama kasmetinė tarptautinė konferencija.

Šiais metais vėl jubiliejus – Martynui Mažvydui – 500 metų – lietuvių raštijos pradžia. XVI a. – humanizmo epocha Prūsijos kunigaikštystei buvo taikus, labai gausus knygų gimtosiomis kalbomis laikotarpis. Tuo tarpu Didžiajai Lietuvai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) – kovų su agresyvėjančia Maskvos kunigaikštyste (ypač Livonijos karas) laikai, maskvėnų atplėštos jos rytinės žemės. Išeitis – sudaryti su taip pat katalikiška šalimi Lenkija nenaudingą, netgi žalingą 1569 m. uniją (Liubline). Didžiojoje Lietuvoje ėmė lenkėti didikai, dalis įtakingų bajorų – polonizacija vis labiau plėtėsi. Atvirkščiai buvo Prūsijos dalyje Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje, o ir visoje Prūsijoje (senojoje Prūsoje nuo Vyslos iki Klaipėdos gyveno vakariniai baltai.

Rašytojų klube 2020 m. spalio 8 d., ketvirtadienį 18 val. įvyks rašytojos Renatos Šerelytės sukaktuvinis kūrybos vakaras su nauja knyga „Pro rūdijančią naktį“. Kartu su autore dalyvaus literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, rašytojas Alvydas Šlepikas.

Viena didžiausių man tekusių likimo dovanų – ilgametė pažintis su Salomėja Narkėliūnaite. (1920 10 07 – 2000 06 01). Prasidėjo toji pažintis neįprastai – šešiasdešimt pirmųjų vasarą Maskvoje, o atsisveikinome, atkeliavus Saliutės urnai iš Amerikos, Mielagėnų kapinėse netoli jos gimtosios Salomenkos. Išėjus Amžinybėn brangiam žmogui, sunku susitaikyti su fiziniu išnykimu. Lieka gyva atmintis ir noras toliau bendrauti bent mintyse. Todėl tiesiasi ranka parašyti laišką lyg gyvam tolimam keliauninkui. Tokį rašinį, skirtą nepamirštamai bičiulei Salomėjai Narkėliūnaitei, panūdau paskelbti knygoje „Šviesoraščio takais“ (LFS Fotografijos fondas, 2010). Jis pakartojamas čia Jos gimimo šimtmečio jubiliejaus proga.

Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) 2020 m. spalio 6 d. 17.30 val. įvyks susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, literatūrologe profesore Viktorija Daujotyte.

Pasak leidyklos vadovo S. Lipskio, pirmą kartą šią faksimilinę Pauliaus Širvio knygą išleido 1997 metais, ir ji iš karto tapo bibliografine retenybe... Po dešimties metų pakartojome tiražą ir rinkinys vėl labai greitai išnyko iš knygynų. Dabar Pauliaus šimtmečio proga skaitytojams siūloma trečiąjį unikalaus faksimilinio poezijos rinkinio leidimą.

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Oficina, Žirmūnų 1F) atidaroma fotomenininkų Rimanto Dichavičiaus ir Juozo Valiušaičio meninių fotografijų paroda „Istorijos arimai“.Paroda veiks iki spalio 23 dienos.