Sukaktys, jubiliejai

Minint sausio 27-ąją – Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Lenkijos institutas Vilniuje pristato trumpą videofilmą pagal Wisławos Szymborskos eilėraštį Dar (Jeszcze), skaitomą Jovitos Jankelaitytės Paneriuose, prie paminklo nacių aukoms atminti. Filmas sukurtas Lenkijos institutui Vilniuje bendradarbiaujant su Wisławos Szymborskos fondu.

1991-ųjų pradžioje Baltijos šalių vardai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos priemonių dėmesio centre. Būtent po tais metais mūsų šalyje įvykusių sausio įvykių į Lietuvą dėmesį atkreipė pasaulio bendruomenė, kuriai karščiausią informaciją perduodavo dešimtys Vilniuje buvusių užsienio žurnalistų. Keletas jų nukentėjo nuo sovietų desantininkų ir prarado vaizdo kameras, tačiau žinios iš Lietuvos pasiekė pasaulį.

N. Kitkauskas buvo Kristijono Donelaičio draugijos įkūrimo 1992 metais iniciatorius ir jos pirmininkas (iki 2015 metų). Draugija rūpinosi Poeto vardo įamžinimo reikalais, rūpinosi Memorialinio muziejaus Tolminkiemyje pastatų aplinkos priežiūra, 1992 m. ėmė leisti laikraštį „Donelaičio žemė“ (nuo 2016 m. žurnalas). Apie visą tai N. Kitkauskas yra pasakęs: „Mes dirbome, o K. Donelaitis stovėjo mums už nugarų ir drąsino mus“.

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, nuotraukos, autentiški garso įrašai ir kita išsami informacija. Seimo interneto svetainėje pristatomos parodos primins 1991 metų Lietuvos žmonių ryžtą apginti savo valstybę. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis.

Gavęs kelis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos leidžiamo žurnalo „Mūsų žodis“ numerių pasiunčiau B. Buivydaitei, pridėjęs laiškutį su pasiūlymu rašytojai tame leidinyje bendradarbiauti, spausdinti savo kūrinius. Mat, jau buvau susipažinęs su kai kuriais šio žurnalo redakcijos darbuotojais, papasakojęs jiems apie Anykščiuose gyvenančią rašytoją, turinčią problemų dėl regėjimo. Redakcija labai norėjo spausdinti jos kūrybą, tad paprašė tuo reikalu su rašytoja pasikalbėti. Planavau žurnale „Mūsų žodis“ spausdinti apybraižą ir apie B. Buivydaitę. Savo planais pasidalijau ir rašytojai siųstame savo laiške…

Žodis sprendžia viską. O jį skelbia įvairios žiniasklaidos priemonės. Pirmiausiai - spauda. Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie tai žinota, žinota, kad ir daugelyje Rytų Lietuvos ugdymo įstaigų leidžiami laikraščiai ir pagalvota, kaip paskatinti jaunuosius žurnalistus ir jiems vadovaujančius mokytojus.

Taip, sausio 1 dieną mūsų geram kolegai Jeronimui Lauciui sukanka 75-eri metai. Tai graži proga plačiau pažvelgti į kolegos Jeronimo gyvenimą, jo darbus, kūrybą.

Poezijos konkurso „Biblioteka - minties šventykla“, skirto Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimo 450-osioms metinėms paminėti, kūrinius vertinanti komisija Gerb. Jonui Laurinavičiui skyrė I-ąją vietą.

"Muziejininkai, bibliotekų darbuotojai, kolegos žurnalistai vis paprašo pasidalinti prisiminimais apie mano susitikimus su rašytoja, poete, dramaturge Brone Buivydaite (1895 12 08–1984 01 29), ką nors apie ją parašyti. Ta tema jau ne kartą esu rašęs žiniasklaidoje, pateikiau nemažai prisiminimų B. Buivydaitės kūrybinio palikimo tyrinėtojams, jubiliejinių rašytojos atminimui skirtų renginių organizatoriams. Šiais metais susidomėjimas B. Buivydaite vėl „ant bangos“ – juk minime šios kūrėjos 125-ąsias gimimo metines," - rašo kolega Vytautas Bagdonas.

Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines.

Naujas paauksuotas atminimo medalis yra dedikuotas ypatingai progai – 30-osioms Baltijos kelio metinėms.

1520 m. lapkričio 17 d. Laukstėnuose (netoli Gardamo, dabartiniame Šilutės r.) gimė Martynas Mažvydas, evangelikų liuteronų kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.

Juozo Dapkevičiaus – žygeivių judėjimo pradininko – veikla prasidėjo dar vidurinės mokyklos suole, vėliau tęsėsi buvusiame Kauno Politechnikos instituto Žygeivių klube, kur tapo šio klubo pirmininku ir iki dabar bendradarbiauja su jo nariais. Lapkričio mėnesį Juozas švenčia 80 metų jubiliejų. Draugai, bičiuliai – buvę ir esami žygeiviai sveikina bendražygį ir linki dar daug gražių kelionių, prisimindami, kaip jų metu vadovo dėka plėtėsi žvilgsnis į Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, etnokultūrą, gamtą, gilėjo meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, stiprėjo patriotiniai jausmai.

Šimtųjų šv. Jono Pauliaus II gimimo metinių proga, minint jo išrinkimo popiežiumi metines, Trečiojo amžiaus akademija, Lenkijos institutas Vilniuje bei Kultūros ir dvasingumo centras kviečia į muzikos ir poezijos vakarą JONAS PAULIUS II – LAISVĖS POPIEŽIUS spalio 18 d. 17 val. Pranciškonų vienuolyne.

Spalio 25 d. sukanka 27 metai, kai buvo priima Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šiai sukakčiai paminėti spalio 23 d. 9 val. Seime rengiama kasmetinė tarptautinė konferencija.

Šiais metais vėl jubiliejus – Martynui Mažvydui – 500 metų – lietuvių raštijos pradžia. XVI a. – humanizmo epocha Prūsijos kunigaikštystei buvo taikus, labai gausus knygų gimtosiomis kalbomis laikotarpis. Tuo tarpu Didžiajai Lietuvai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) – kovų su agresyvėjančia Maskvos kunigaikštyste (ypač Livonijos karas) laikai, maskvėnų atplėštos jos rytinės žemės. Išeitis – sudaryti su taip pat katalikiška šalimi Lenkija nenaudingą, netgi žalingą 1569 m. uniją (Liubline). Didžiojoje Lietuvoje ėmė lenkėti didikai, dalis įtakingų bajorų – polonizacija vis labiau plėtėsi. Atvirkščiai buvo Prūsijos dalyje Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje, o ir visoje Prūsijoje (senojoje Prūsoje nuo Vyslos iki Klaipėdos gyveno vakariniai baltai.

Rašytojų klube 2020 m. spalio 8 d., ketvirtadienį 18 val. įvyks rašytojos Renatos Šerelytės sukaktuvinis kūrybos vakaras su nauja knyga „Pro rūdijančią naktį“. Kartu su autore dalyvaus literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, rašytojas Alvydas Šlepikas.