Sukaktys, jubiliejai

Šiemet mes minime kolegos Broniaus Slavinsko (1940-2014) 80-asias gimimo metines. Maniau, kad kolegą Bronių gerai pažinojau. Buvome panašaus amžiaus. Daug metų vaikščiojome tais pačias žurnalistikos keliais, bendravome Lietuvos žurnalistų sąjungoje, Nacionalinėje žurnalistų kūrėjų asociacijoje, abu panašiu laiku tapome valstybės pripažintais meno kūrėjais, rankose laikėme tai patvirtinančius dokumentus – Lietuvos kultūros ministro įsakymus… Bet, štai jo žmona Danutė, po mirties nutarusi išleisti jo kūrybos rinktinę, surinko skelbtus ir neskelbtus eilėraščius, ir kolega Bronius atsivėre vėl naujomis spalvomis, kaip subtilus lyrikas, gimtinę, Tėvynę mylintys žmogus.

Buvo miela vėl sutikti savo kolegę, savaitinės Niujorko lietuvių radijo programos vedėją Giedrę Kumpikaitę. Ji taip pat yra profesorė, filosofijos mokslų daktarė. Giedrė jau beveik dvidešimt metų rengia ir veda per multikultūrinę stotį Paterson, NJ, lietuvišką radijo programą tautiečiams. Ši programa eteryje transliuojama Niujorko apylinkėse ir per internetą kiekvieno antradienio vakarą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iki 2020 m. rugsėjo 9 d. veiks paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, skirta 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.

Artėjant Pasieniečių dienai, birželio 29-ajai, bei šiemet minint sienos apsaugos sistemos 100-metį antradienį buvo pagerbti buvę tarnybos vadai ir kiti tarnybai nusipelnę asmenys. Tarp jų ir žurnalistas Juozas Šalkauskas.

Habil. biologijos mokslų daktarei, farmacininkei, žolininkei, daźnai Lietuvos Źiniuone, Źolių karaliene, artimiausių draugų - Lietuvos Ragana vadintai Eugenijai Šimkūnaitei sukanka 100 metų. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbų svarbą ir nuopelnus visuomenei, Jos 100-ųjų gimimo metinių proga 2020 paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Vilniuje sėkminga veikianti rašytojo, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla “Žuvėdra” išleido knygą „Eugenija Šimkūnaitė - Lietuvos legenda“.

Lietuvos Respublikos Seimui nutarus, 2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Šį mąstytoją prisimena ne tik žydai litvakai, bet ir kitų tautybių iš istorinės ir dabartinės Lietuvos kilę žmonės. Vilniaus Gaonas (1720 – 1797) atgyja edukaciniame spektaklyje apie Martyną Počobutą (1728-1810) „Hinc Itur Ad Astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“). Šią pjesę pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos premijos laureato Povilo Sigito Krivicko kūrinį Vilniaus universiteto dramos teatre pastatė režisierius Rimantas Venckus, kartu ir kaip sceninės kūrinio redakcijos autorius. (Dailininkė – Dalia Kiaupaitė. Muzikos autorė – Karolina Adelbergytė. Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė. Vaidmenų atlikėjai – universiteto studentai ir absolventai).

Tai netikėta knyga apie Paulių Širvį (1920-1979) pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines. Knygos autorius – žurnalistas, buvęs ilgametis „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius, Kaišiadorių rajono garbės pilietis. Knyga netikėta tuo, kad P. Širvys savo autobiografijose nė žodžiu neužsimena apie Kaišiadoris, jokiu epizodu apie tai nerašoma knygose apie jį, netgi Valdemaro Kukulo monografijoje „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ (2013). O štai dabar visa 148 p. knyga – su nuotraukomis, rankraščių faksimilėmis, kita dokumentika. Ir visa tai – tik iš autoriaus stalčių, iš jo surinktos platesniam skaitytojų ratui nežinomos medžiagos. Toji medžiaga papildo P. Širvio biografiją, jo kūrybinę virtuvę naujais reikšmingais faktais, kurie, be abejo, sudomins literatūrologus, jo palikimo tyrinėtojus, poezijos mylėtojus.

Justinas Marcinkevičius trumpuose sveikinimo laiškučiuose ir naujų knygų dedikacijose ją vadindavo Maryte. Paulius Širvys, su kuriuo kartu dirbo „Nemune“, ją šaukė Maryčėla. Man ji nuo pirmųjų pažinties dienų buvo Marija. Tai – biblinis, senas, šventas vardas. Graži, šviesi, turtinga savo dvasia ir kultūrine veikla pati asmenybė, tėvų mylėta ir su rūpesčiu ruošta gyvenimui dukra.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo "Trimitas" pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šių metų kovo 20 dieną sukako 100 metų, kai Šilgalių kaime, Jankų valsčiuje gimė fotografas ir tautodailininkas Valentinas Ruzgys.

2020 m. gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė vaistinių augalų tyrinėtojos, žinomos visuomenės švietėjos vaistažolių panaudojimo sveikatos stiprinimui ir ligų gydymui klausimais, habilituotos biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Leisti pirmąjį numerį mums trukdė. 1991-ųjų sausio 11 d. desantininkai užėmė Krašto apsaugos departamentą, tuomet buvusį Vilniuje, Viršuliškių gatvėje. Ten du kambariai priklausė „Kario“ redakcijai. Dokumentų, nuotraukų kabinetuose nelaikiau, juos anksčiau išgabenau į saugią vietą, nes kalbos apie artėjantį puolimą sklandė nuo praėjusių Kalėdų. Desantininkai okupavo ir negausų redakcijos turtą – abi spausdinimo mašinėles, telefoną, stalus, spintas, kėdes, kavos servizą... Likome pliki kaip tilvikai.

Prieš trisdešimt metų, 1990-ųjų balandžio 25-ąją, Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas. Jo generaliniu direktoriumi paskirtas tada dar 30-ties neturėjęs Audrius Butkevičius. Departamento įsteigimas žymi mūsų šalies krašto apsaugos atkūrimo pradžią. Po kelių mėnesių A.Butkevičius nusprendė, kad reikia atkurti prieškaryje Lietuvos kariuomenės leistą „Kario“ žurnalą.

prieš 60 metų buvo paleistas paskutinis ketvirtasis Kauno hidroelektrinės blokas, pagalvojau, kaip greitai bėga laikas. Atrodo tik vakar, išlaikęs Šilutės darbos jaunimo vidurinėje mokykloje Brandos egzaminus, su bendraklasiais iškeliavome į Kauną. Norėjome mokyklos baigimo proga pabuvoti Kaune, aplankyti Karo muziejų, Tado ivanausko zoologijos sodą, pasivaikšioti Laisvės alėja. Be to mus visus labai traukė pasidairyti po Kauno hidroelektrinės darbų teritoriją.

Sukanka 155 metai kai gimė Fricas Ambrazaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, verslininkas, Klaipėdos krašto lietuviško laikraščio “Apžvalga”, kitos lietuviškos spaudos leidėjas.

Iš pradžių ELTA priklausė Užsienio reikalų ministerijai. Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra šalyje turėjo 20, užsienyje 15 korespondentų. Iki 1940 m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis.