Žurnalistikos istorija

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė reformuoti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų reorganizavimu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė mėnesinis Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas “Švietimo darbas”. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

Dubysos slėniuose užaugo mūsų tautos poetas, romantikas, klasikas, kunigas, prof. Jonas Mačiulis-Maironis. Jis turėjo tris seseris: Kotryną, Marcelę ir Prancišką. Amerikos Naujosios Anglijos lietuviai gali didžiuotis, kad savo bendruomenėje tuįėjo jauniausios poeto Maironio sesers Kotrynos Mačiulytės-Lipčienės dukrą - poetę Danutę Lipčiūtę-Augienę. 1914 m. balandžio 14 d. Bernotuose, Betygalos valsčiuje (Raseinių rajone) gimusi poetė, vaikų rašytoja, dramaturgė, visuomenės ir kultūros veikėja gyveno Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namuose Putname, Konektikuto valstijoje (JAV).

Tęsiame kolegos Vytauto Valentino Česnulio žurnalistinį tyrimą apie Vilniaus krašto lietuvių periodinės spaudos problemas, „Kelio" ir „Vilniaus rytojaus" konfiskavimą

Turime senų Lietuvos miestų, snačiuojančių šimtmečius, turime ir senų gamyklų, bet Naujoji Akmenė šiomis dienomis švenčia tik septyniasdešimtmetį, nesena ir Cemento gamykla. Miesto jubiliejaus proga „Vienybės“ redakcijai buvau atsiuntęs pluoštelį archyvinių nuotraukų. Kai kam galėjo kilti klausimų, kokiu būdu, kokiais keliais tos retos nuotraukos atsirado pas mane, kai aš cenentininkų mieste apsigyvenau tik 1960-aisiais? O buvo taip.

Tęsiame Majamio universiteto (JAV) Antropologijos katedros profesorės daktarės Neringos Klumbytės tyrimą "Laiškų institucija ir kritinis pilietiškumas satyros ir humoro žurnale "Šluota”.

Tęsiame Majamio universiteto (JAV) Antropologijos katedros profesorės daktarės Neringos Klumbytės tyrimą "Laiškų institucija ir kritinis pilietiškumas satyros ir humoro žurnale "Šluota”.

Dėkoju Albertui Lukšai ir Onai Banadienei, kurie suteikė svarbios informacijos apie ,,Šluotos” laiškų skyriaus darbą. Esu labai dėkinga Kęstui Šiaulyčiui, Andriui ir Birutei Cvirkoms, Stasei ir Albertui Lukšoms, be kurių bičiulystės ir pagalbos mano projekto apie ,,Šluotą” sėkmė būtų neįsivaizduojama. Nuoširdžiai dėkoju Vladimirui Beresniovui, Andriui Deltuvai, Godai Ferensienei, Šarūnui Jakštui, Romualdui Lankauskui, Romui Palčiauskui, Algirdui Radvilavičiui, Domui Šniukui, Jonui Varnui, Laimai Zurbienei ir Vytautei Žilinskaitei savo prisiminimais ir įžvalgomis daug prisidėjusiems prie mano projekto įgyvendinimo. Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo (KGB dokumentų skyriaus, VRM dokumentų skyriaus, LKP dokumentų skyriaus), Lietuvos centrinio valstybės archyvo darbuotojų patarimai ir suteikta galimybė susipažinti su saugomais archyviniais dokumentais buvo ypač svarbūs projekto sėkmei. Dėkoju Kristinai Šliavaitei, Vyčiui Čiubrinskui, Auksuolei Čepaitienei, Danguolei Svidinskaitei ir dviem anoniminiams recenzentams, pateikusiems labai svarbių komentarų ir pastabų šiam straipsniui.

J. Miklovas – vienas iš laikraščio „Palanga“ redakcinės kolegijos narių. Pačiame pirmame „Palangos“ numeryje, išėjusiame 1991 m. sausio 1 d., parapijos klebonas sveikino miestiečius laikraščio gimtadienio proga, poetiškai drąsino atgimstančios tautos laisvę, skatino keltis ir statyti gyvenimą iš naujo, primindamas biblijinę istoriją apie izraelitus, grįžusius iš nelaisvės ir radusius sugriautą savo Jeruzalės šventovę.

Tarp savo senų knygų, kurias nė nežinau kodėl iki šiol išsaugojau, radau 1927 metų „Lietuvos“ redakcijos Kaune leidinį – literatūros almanachą „GUBOS“, o jame Vaclovo Biržiškos, Liudo Giros, Vinco Krėvės, Salomėjos Nėries, Stasio Santvaro, Vaižganto ir kitų ano meto autorių kūrinių: prozos, poezijos, net dailės darbų reprodukcijų.

Tęsiame kolegos Vytauto Valentino Česnulio žurnalistinį tyrimą apie Vilniaus krašto lietuvių periodinės spaudos problemas, „Kelio" ir „Vilniaus rytojaus" konfiskavimą

Iki gegužės 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia mažoji trijų stendų paroda „Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“, skirta Spaudos atgavimo dienai. Parodos pristatymas vyks gegužės 7 d. 15 val.

Pažymint LŽS-90-metį, norisi prisiminti ir tuos kolegas, kurie dirbo Lietuvoje ir užsienyje, kuriems rūpėjo Lietuvos ir lietuvių žurnalistika. Vienas jų buvo Bronys Raila. Čia skelbiame jo 1994 metais Los Andžele parašytą įžangą prie leidyklos “Žurnalistika” išleistos jo knygos “Rašalo ašaros” (Vilnius, 1995 metai, atsakomasis redaktorius Domas Šniukas).

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) pristatoma Kauno IX forto muziejaus paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuviškoje spaudoje“.Paroda bibliotekoje veiks iki 2019 m. gegužės 31 d.

1993 metų vasario 14 dieną buvo renkamas ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Tuo metu dirbau Lietuvos radijuje, apie rinkimus teko daug šnekėti.

Artėjant spaudos atgavimo šimtmečiui, teko pakeliauti senais uždrausto lietuviško žodžio gynėjo, kilusio iš Pasvaliečių kaimo, Antano Macijausko keliais. Į Pabiržę, kur po ilgo ieškojimo buvo rastas A. Macijausko kapas, pakvietė kolega Danielius Mickevičius.

Tęsiame kolegos Juliaus Norkevičiaus studiją apie Telšių laikraščius, ėjusius prieš karą.

Ši archyvinė fotografija primena vieną itin džiugią 1977 m. liepos dieną, kai Vilniaus Universiteto šv. Jonų bažnyčios bokšto varpas mums, įvairiu laiku krimtusiems neakivaizdines žurnalistikos studijas, priminė apie Universiteto baigimo diplomų įteikimą. Esame lapkričio išvakarėse, ir noriu tarti keletą žodžių apie tuos kurso draugus ir gerbiamus Universiteto dėstytojus, kurių šiandien nebėra, bet prisimename su dėkingumu, pagarba bei šviesiomis mintimis apie Juos.