Žurnalistų kūryba

Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2017 m. pabaigoje išleido išeivijos lietuvio, Lietuvos savanorio, visuomenės veikėjo, žurnalisto Stasio Butkaus (1897 - 1961), kilusio iš Šiaulių rajono Kurtuvėnų kaimo, atsiminimų knygą “Vyrai Gedimino kalne”. Tie atsiminimai pirmiausiai buvo išleisti Memingene (Vakarų Vokietijoje), vėliau - Čikagoje. Lietuvoje ši knyga išleista pirmąkart.

Žurnalistas ir publicistas Raimondas Polis išleido savo Mamai, žinomai lietuvių kalbos ir literatūros pedagogei Eleonorai Danutei Polianinienei atminti skirtą knygą “Magister Magistrorum”. (Mokytojų mokytoja). Filologės ir istorikės mokiniai buvo kitakalbiai... Jiems, mokytojos dėka, Lietuva tapo savais namais, o jų vaikams ir vaikaičiams - Tėvyne.

Žurnalistas ir rašytojas, Kostas Kaukas gimė 1928 m. sausio 28 d. Duselninkuose, Alytaus apskrityje, o garbingą jubiliejų pasitinka, išleisdamas naują knygą „Džiaugsmai, sielvartas, viltys“, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui ir asmeniniam 90-mečiui. Kaip autorius rašo knygos dedikacijoje, „prieš 80 metų pradėjau domėtis „Lietuvos aidu“...

Stasio Vainiūno namuose įvyko įdomus ir turiningas vakaras. Skambant muzikai, dainuojant folkloro ansambliui "Vilniaus dzūkeliai", buvo paminėtas žinomas žurnalistas, rašytojas, daktaras Jonas Vėlyvis.

Dabar dėl Vilniaus Lukiškių aikštės verda įvairios aistros. O mūsų kolega, LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla ta proga sukūrė ir eilėraštį.

Juozas Elekšis, Jonas Endrijaitis, Jonas Laurinavičius, Leopoldas Stanevičius, dar keli žinomi žurnalistai, tarp jų ir turintys valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą, yra ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) nariai. Baigiantis 2017-iesiems LNRS išleido savo narių kūrybos almanachą „Mieloji mano, rudenio žemele...".

Kolega Ipolitas Skridla nauju eilėraščiu sveikina mus su artėjančiomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

Tapo tradicija, kad kasmet mūsų kraštietis žurnalistas ir tautotyrininkas Jonas Laurinavičius (vienas arba su istorinių romanų rašytoju Jonu Užurka), Dusmenų bibliotekos kviečiamas, atvažiuoja susitikti su vietos kaimo bendruomene ir supažindina, ką per ataskaitinį laikotarpį parašė ir išleido. Pastarasis laikotarpis – nuo 2016 metų rudens iki šiol jam buvo ypač produktyvus. Jis išėjo iš „Kaišiadorių aidų“ redakcijos, persikėlė į Vilnių ir atsidėjo vien kūrybiniam darbui ir visuomeninei veiklai. J. Laurinavičius tapo Tėvynės pažinimo draugijos pirmininku, o vėliau ir „Tautotyros metraščio“ sudarytoju bei vyriausiuoju redaktoriumi. Per tą laiką jis išleido net 6 knygas, taip pat suredagavo 8 įvairių autorių leidinius. Taigi kraštiečiams turėjo ką parodyti ir pasakyti.

Gruodžio 8 d. Babtų kultūros centre buvo pristatyta kolektyvinė monografija „Babtai“, kurios vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas, o taip pat 27 (iš 116) straipsnių autorius – žurnalistas Damijonas Šniukas. Tai 35-oji „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Lietuvo valsčiai“ monografija, pirmoji Kauno rajone, turinti 1572 puslapius, apie 1200 žemėlapių, planų, dokumentų kopijų. Ji pristato visas krašto, praeityje valsčiaus, gyvenimo sritis nuo seniausių laikų iki šiandienos, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Tiražas – 600 egzempliorių.

Leidykla “Tytoalba” išleido jau dvylika metų Čikagoje gyvenančios žurnalistės Vilmos Kava (Kavaliauskienė) pirmą jos romaną ”Aš tau sakau”.

Iš ko mokytasi? Mokyti padėjo kvalifikuotai parengtas V. Stumbrienės ir A. Kaškelevičienės vadovėlis „Nė dienos be lietuvių kalbos“ (deja, norintiems jį įsigyti, viltis prarasta, nes nei viename knygyne jo nėra, o, pasak Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojų, jų kreipimasis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl pakartotinio leidimo, neišgirstas), J. Pribušauskaitės - „Kaip seakasi“, M. Ramonienės, L. Vilkienės - „Po truputį“, lietuvių -rusų, rusų-lietuvių kalbų žodynai, A. Pakalkienės ir A. Kairio CD „Popietė su lietuvių kalba“, „Pakeliui į mokyklą“, medžiaga, parengta šių eilučių autoriaus. Be abejo, mokymui pasitelkta ne viena lietuvių autorių daina.

Kolega Ipolitas Skridla apsiuntė LŽS svetainei eiliuotas mintis apie dabar ašarojantį Gedimino kalną.

Gildija "Vingis" kasmet išleidžia savo narių kūrybos almanachą „Vingis“. Šiais metais išleista septintoji almanacho knyga (23 autoriai).Gildijos veikloje aktyviai dalyvauja ir du žurnalistai, Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai. Tai Juozas Elekšis ir Jonas Laurinavičius, abu turintys valstybės pripažintus meno kūrėjų statusus. Jie abu ir almanacho „Vingis“ septintosios knygos bendraautoriai.

Į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salę rinkosi svečiai, neabejingi didžiam lietuvių humanistui, rašytojui, žymiausiam Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui Vydūnui ir jo kūrybai. Aukščiausia vertybe laikęs žmoniškumą, Vydūnas buvo tvirtai įsitikinęs, kad tautiškumas yra ne tikslas sau, o žmoniškumo ugdymo sąlyga. Čia buvo pristatyta žurnalisto Leono Stepanausko knyga „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties“.

Maloniai kviečiame į dailininko ir LŽS nario Alfonso Čepausko žemės meno instaliacijų ŽAIDIMAI NERINGOS SMĖLYNUOSE parodą. Ji atidaromą lapkričio 14 d. 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4/2 Vilniuje)