Gerbiami žurnalistai, kolegos! Linkime kūrybinės energijos, stiprybės ir ryžto! Nebijokite ieškoti naujų formų, eksperimentuoti ir drąsiai imtis iniciatyvų, kurios skatina pokyčius. Išlaikykite profesionalumo etaloną – jūsų etika ir atsakomybė yra visuomenei ypač svarbios vertybės. Su Naujaisiais 2026 metais!

Svarbiausia – teisė klausti yra neginčytina. Persekioti už klausimus demokratinėje valstybėje yra neleistina. Bet koks persekiojimas už klausimus traktuotinas kaip laisvo žodžio varžymas, gniaužimas ar išpuolis prieš jį. Jonas Staselis, LRT tarybos Turinio komiteto pirmininkas pasirašė Komiteto narių daugumos suformuluotus ir patvirtintus klausimus LRT generalinei direktorei. Tačiau, vietoj atsakiusi į juos, generalinė direktorė juos paviešino, tuo įstaigos tarnybinį susirašinėjimą paversdama vieša diskusija. Šis keistas žingsnis galėtų būti pateisinamas tuo, jog generalinė direktorė nesuprato ką daro. Gal ji norėjo, kad į tarnybinį raštą atsakytų kažkas iš gatvės? Gal jai atsakyti pasirodė per sunku?

Kultūros viceministrai Renata Kurmin ir Matas Drukteinis šių metų Kultūros ministerijos ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikė žurnalistei, fotomenininkei, dailininkei Lilijai Valatkienei.

Dėmesio! Maloniai prašome sumokėti 2026 metų NŽKA nario mokestį.

Dėmesio! Maloniai prašome sumokėti 2026 metų LŽS nario mokestį.

LRT Taryba antradienį prieš Tarybos posėdį priėmė LRT darbuotojų kreipimąsi į Tarybą, raginantį Tarybą atsistatydinti in corpore. Tarybos pirmininkas M. Jurkynas pakvietė darbuotojų iniciatyvos atstovus pristatyti kreipimąsi Tarybos posėdyje. Taryba išklausė LRT darbuotojų atstovų argumentus, atsakė į posėdžio dalyvių klausimus. Po diskusijos nutarta spręsti Tarybos atsistatydinimo klausimą sausio mėnesį. Taryba taip pat pavedė LRT administracijai ar.timiausiu metu paruošti medžiagą dėl Tarybos atsistatydinimo teisinių ir kitų svarbių aspektų.

Jau aštuntus metus Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos leidžiamas šio krašto kultūros ir istorijos žurnalo „Rasupis“ pasirodymas tradiciškai paminimas jo sutikimo renginiu, į kurį sukviečiami leidinio redkolegijos nariai, straipsnių autoriai ir visi prisidėję prie šio žurnalo gyvavimo. Didžiausias darbų krūvis tenka pirmininkei Dainai Sutkevičienei, korektorei Reginai Musteikienei, aktyviausiam redkolegijos nariui ir straipsnių rašytojui Jonui Brigiui bei visai kūrybinei grupei.

Gruodžio 9 d. prie parlamento vykstantis protestas už žodžio laisvės apsaugą sutampa su valstybės biudžeto projekto svarstymu, kurio metu kairieji siūlo 0,5 mln. eurų mažinti paramą nepriklausomai žiniasklaidai, atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Kairys.

Gerbiami forumo dalyviai, mieli svečiai, žurnalistai iš Baltijos šalių ir Baltarusijos, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus Lietuvos Respublikos Seime, renginyje, kuris šiandien tampa svarbia žinute visam regionui. Susirinkome kalbėti apie žurnalistiką – profesiją, kuri globalių konfliktų metu tampa ne tik informavimo, bet ir atsparumo bei apsaugos garantu.

Lietuvos kultūros lauke šiuo metu vyksta procesai, kurių nebegalima įvardyti tiesiog „diskusija“. Tai, kas prasidėjo praėjusių metų gruodį, kai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Jonas Staselis, vykdydamas LRT tarybos Turinio valdymo komiteto pavedimą, iškėlė klausimus dėl mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo bei finansų valdymo skaidrumo, šiandien transformavosi į sistemingą asmens persekiojimą. Ar mes vis dar esame pilietinė bendruomenė, ar tik pasyvūs stebėtojai?

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) šiuo metu išgyvena sudėtingą krizę, kurioje susiduria vadybinė atsakomybė už mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo apsauga. Įtampa ypač išryškėjo po nepalankių audito išvadų, tapusių priežastimi Seimo valdančiajai daugumai inicijuoti skubotas LRT įstatymo pataisas. Siekis palengvinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, grąžinant slaptą balsavimą ir mažinant balsų slenkstį, sukėlė aktyvų pasipriešinimą LRT palaikančioje žurnalistų bendruomenėje bei visuomenėje.

Sausio 15 d. 17 val. Žurnalistų namuose vyks fotografo ir žurnalisto Leonardo Skirpsto parodos „Vilniaus universitetas: akimirkos, tapusios istorija“ pristatymas.

Sausio šerkšnui puošiant dienas, nuoširdžius sveikinimus siunčiame tiems, kurie savo asmenines šventes jau paminėjo – metams duris atvėrusiam Jeronimui Lauciui (01.01) – bei šiandien gimtadienius švenčiantiems Jonui Baziui ir Daliai Karvelytei (01.02), o kartu su šviesia viltimi žvelgiame į ateinančias dienas, kai sausio 3-iąją savo šventę minės Alfonsas Kairys, sausio 7-ąją gerų žodžių bus apsuptas Jonas Endrijaitis, sausio 10-oji bus skirta Algirdui Matulevičiui, sausio 11-ąją sveikinsime Rimgaudą Antaną Eilunavičių, sausio 14-ąją – Loretą Nikolenkienę, sausio 17-ąją bendrą šventinę dieną minės Vladas Leipus ir Tatjana Ovčinikova, sausio 26-ąją džiaugsimės kartu su Vytautu Petru Vaitkumi, o sausio 30-ąją šį gražų mėnesio vardų ciklą užbaigs Laimutė Jonušienė.

Žurnalistas, literatūros kritikas Stasys Lipskis apie naują signataro Algirdo Kumžos knygą „Lietuviški karmos dėsniai“.

Į Anykščių L ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių atskubėjo muziejininkas Antanas Verbickas su dovana – solidžia, daugiau nei 800 puslapių apimties knyga „Antanas Vienuolis ir amžininkai: Laiškų dialogai“ (2025), kuri neabejotinai taps vienu iš svarbiausių šaltinių tiek kraštotyros fondo naudotojams, tiek visiems XX a. lietuvių literatūros, kultūros ir visuomenės istorijos tyrėjams.

Klaipėdoje, leidykla „Eglė“ išleido Ernsto Wicherto knygą „Lietuviški pasakojimai“ su autoriaus sukurtomis iliustracijomis. XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu. O dabar jau galime!

"Gerbiamas docente Virgilijau Juodaki, Jūs prašote ne pagalbos, o oponavimo. Jūs ieškote „velnio advokato“, kuris patikrintų Jūsų sistemos patvarumą. Gerai, priimu šį iššūkį. Išanalizavau Jūsų pateiktą FOTOŽURNALISTIKOS ŽANRŲ (FŽŽ) SISTEMĄ. Ji yra logiška, matematiškai tiksli ir... pavojingai akademiška šiandieniniam chaotiškam pasauliui".

Gruodžio 9 d. (antradienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius; įėjimas iš Didžiosios g.) atidaroma Vadim Šamkov personalinė fotografijų paroda „10 minučių prieš didįjį sprogimą“. Paroda veiks iki 2026 m. sausio 17 d.

Lietuvos rašytojų sąjungos organizuotas seminaras-mokymai „Meno kūrėjo statusas ir socialinės garantijos“ sulaukė itin didelio menininkų susidomėjimo. Renginį vedė ilgametę patirtį sukaupusi teisininkė, sąjungos konsultantė Zita Smirnovienė, talkinama Vitalijos Maksvytės. Aktyvios sklaidos žiniasklaidoje dėka prie mokymų nuotoliniu būdu prisijungė gausus būrys dalyvių.