Naujos knygos, leidiniai

Aldonos Armalės knyga „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai“ yra vertinga įvairiais aspektais: istoriniu, ekonominiu, socialiniu, politiniu. Autorė ne tik aprašo J. Biržiškio gyvenimo peripetijas laikmečio kontekste, bet sugeba ir bešališkai, bet su pagarba subtiliai pažvelgti ir į įvairias pareigas užėmusio žmogaus mintis, įsigilinti ir patraukliai perteikti J. Biržiškio prisiminimus.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės, žurnalistės Gražinos Sviderskytės knyga „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“ skirta visiems vaikams ir jų tėvams, kurie vertina ir brangina nepaprastas istorijas, domisi jomis ir mėgsta jas pasakoti vieni kitiems.

Romas Sadauskas atkakliai priešinosi literatūros mokslininko Petro Bražėno skepticizmui dėl to, kad jisai naujojoje rašytojo knygoje „Gyvenimas prie vieškeluko“* nematąs jokio eseistinio romano. (Tai atsitiko šios knygos pristatyme Rašytojų sąjungos klube). Savo karingą gynybą autorius baigė tokia išvada: „Kiekvienas tikras rašytojas susikuria savąjį žanrą!“

Aplinkos ministerija išleido šalies kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovei ir jos tipų indentifikavimui skirtą dviejų dalių studiją. Ji išleista naudojantis ES parama. Studija taip pat yra paskelbta elektroniniu formatu. Abi jos dalis ir žemėlapių rinkinį galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje (http://www.am.lt/VI/index.php#a/13398).

Rašyti monografiją vykdant testamentinius nurodymus – itin retas atvejis literatūrologijoje. 2012 metais leidyklos „Homo liber“ išleista literatūros kritiko Alfredo Guščiaus monografinė studija apie Vladislovo Blinstrubo (1939-2005) gyvenimą ir kūrybinę veiklą „Kartu, bet – vienas“ paženklinta būtent tokia likimine gija. Knygos apie šio menininko gyvenimą ir kūrybą sumanymas kilo prieš maždaug septynerius metus, tačiau tik šiandien turime šį kūrėjo įamžinimo dokumentą.

Prisipažinsiu, dabar imdamas į rankas naują poezijos knygą, dažnokai nusiviliu. Rašo ir spausdina eiles dabar kas tik nori. Nežinia kur dingo ir reiklūs, kvalifikuoti redaktoriai. Vis mažiau lieka ir savo prestižą norinčių išsaugoti leidyklų. Todėl ir atakuojamas vargšas poezijos mėgėjas ( o aš toksai) bet kokio, dažnai visiškai menko meninio kalibro eilėmis. Pamatęs kolegos Vytauto Barausko poezijos knygą „Po keturių tylėjimų“, pasijutau smalsumo pagautas.

Pakartotinis atsiminimų knygos leidimas – gana išskirtinis atvejis. Tokio sulaukė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvės, buvusios politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės, apdovanotos Vyčio Kryžiaus ordinu (2003) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008), Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knyga „Likimo išbandymai“ (2011). Pirmajai laidai sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, knyga išleista didesniu tiražu ne vien dėl sukrečiančių liudijimų iš rusų sovietinių lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof. V. Daujotytės žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai pamirštamo Tėvynės pojūčio. Jau sutarta ir dėl knygos vertimo į anglų kalbą. Su knygos autore Joana ULINAUSKAITE-MUREIKIENE kalbėjomės apie tremtį ir tėvynės meilę, žmogaus dvasinę jėgą išgyventi sunkumus.