Nuomonių barometras

Gegužės 30 d. 18 val. Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje, V aukšte įvyks diskusija, kurios dalyviai sieks identifikuoti svarbiausius regiono šalims tenkančius iššūkius ir grėsmes, numatyti būdus jiems pašalinti, diskutuos apie NATO ir ES vaidmenį formuojant saugumo politiką.

Šių metų birželio 25–26 d. Rygoje, „Splendid Palace“ patalpose, įvyks konferencija „Konkuruojantys žemynai: tobulybės link elektroninio ryšio srityje“, kurią rengia Europos Sąjungos (ES) elektroninio ryšio reguliatorius (BEREC) kartu su Tarptautiniu ryšio institutu (IIC). Telekomunikacijų ir technologijų sričių atstovai, besidomintys, kokie pokyčiai ryšių sektoriuje laukia artimiausiais metais, konferencijoje kviečiami dalyvauti nemokamai.

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus kviečia ieškoti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susitikus su iš Vašingtono atvykstančiu ekspertu Brianu Whitmore’u. Susitikimas su juo įvyks gegužės 27 d. 17.30 val. Renginių erdvėje, III aukšte.

Gegužės 7-osios – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos – išvakarėse paskelbti LRT žodis ir LRT posakis. Juos iš šio sezono laidų rinko LRT žurnalistų ir laidų vedėjų sudaryta komisija, taip pat LRT žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai. Komisijos nuomone, LRT žodžio titulo nusipelnė „melagiena“, nuskambėjęs LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“, jį kalbėdamas apie Rusijos propagandą pavartojo VU TSPMI dėstytojas, dr. Nerijus Maliukevičius.

Visuomenei gerokai įgriso LRT nuolatinis paslėptas tyčiojimasis iš rinkėjų organizuojant propagandines rinkimų laidas. Neapsikentęs kandidatas į prezidentus A. Juozaitis balandžio 25 d. demonstratyviai trekė durimis ir paliko LRT studiją, kurioje tuo metu vyko kandidatų į prezidentus debatai.

Prezidento rinkimų kampanija paralyžiuoja premjero darbą. Tokią išvadą daro Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios pakartotinis, oficialus kreipimasis į Ministrą pirmininką dalyvauti bendrame Seimo opozicinių frakcijų posėdyje, vis dar nesulaukia deramo premjero dėmesio.

Knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, o nekurti įvaizdžio apie tariamai naujo veikalo išleidimą.

Sveikinu ketvirtadalį vilniečių, išrinkus Vilniui merą! Teisingiau būtų sakyti ne išrinkus, o perrinkus antrai kadencijai, pasinaudojus principu “Renkame tą patį, gal nebus blogiau...”.

Prašome viešos protokoluojamos diskusijos ir ypač sprendimų fiksavimo raštu, nes jau sudarytas klaidingas įspūdis, kad KPLA naujam projektui (ar daliai formuluočių) pritaria. Tai nėra įmanoma, kol nebus išdiskutuoti visi klausimai ir bendru sutarimu patvirtintas galutinis variantas.

Štai ir Vilnius sulaukė „septyniolikos pavasario akimirkų“, tfu, norėjau pasakyti septyniolikos kandidatų į miesto valdytojo kėdę. Penkiolikos vyriškių ir dviejų moteriškių. Įdomus būrelis, tarp kurių - jau buvę šio miesto merai, Seimo nariai, partijų vadovai, net ministrai. Žodžiu, gana daug politikų. O politika, kaip žinia, yra menas žadėti neįgyvendinamus dalykus arba tiesiog juos pamiršti, atėjus į valdžią.

Nuo 2015 m. savivaldybės trečdalį (2 mln. eurų) viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai žiniasklaidai. Sąsajų su politikais turinčias įmones finansavo kas antra savivaldybė, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė.

Parlamentinės opozicijos surengtoje diskusijoje dėl Visuomenės informavimo ir LRT įstatymų pataisų dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis, kurioms po pateikimo pritarė Seimas, žiniasklaidai būtų draudžiama skleisti ne tik dezinformaciją ir karo propagandą, bet ir informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

2019 m. sausio 23 d. pasitarime Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) svarstė klausimą dėl rusų kalba Lietuvoje retransliuojamos Rusijos Federacijos jurisdikcijai priklausančios televizijos programos „Rossija 24“ ir vaizdo keitimosi platformos „YouTube“ paskyroje „Rossija 1“ žinių laidose paskleistos šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeminančios informacijos apie Lietuvos ir Latvijos partizanus.

Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 31, 341, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3118 ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 31, 341, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3139.

Šiandien Seimas vėl grįžta prie nacionalinio transliuotojo (LRT) struktūros keitimo klausimo, o rytoj bus svarstomas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymo keitimas, kuriuo norima drausti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis. Jei šis įstatymo pakeitimas būtų priimtas tokia apimtimi ir tokia forma, kurią suformulavo ir pateikė penki Seimo Kultūros komiteto nariai, būtų galima pradėti kalbėti apie pirmąjį žingsnį keičiant santvarką Lietuvoje.