Radijas

Sausio 11 dieną Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įteikė Seimo apdovanojimą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo žurnalistei, LŽS narei Janinai Mateikienei. Apdovanojimas skirtas už ilgametę profesionalią informacijos apie Seimą sklaidą, demokratijos, parlamentarizmo, pilietinės visuomenės ir politinės kultūros puoselėjimą.

Niujorkas, Paryžius, Montevidėjas, Stambulas. Žurnalistei Ievai Balsiūnaitei teko pagyventi įvairiose pasaulio vietose, bet galiausiai ji grįžo į Lietuvą. Dabar užsienio naujienų redaktore LRT RADIJUJE dirbanti I. Balsiūnaitė kuria dokumentinį kiną, yra dirbusi su CNN, į žmogaus teisių temas gilinosi Prancūzijoje. Žurnalistė dažnai dirba ten, kur krypsta pasaulio ir žmogaus teisių aktyvistų akys. Ją kalbina kolegė Miglė Savickaitė.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos T.Vrublevskio skaitykloje jau galima apžiūrėti parodą, skirtą Petrui Biržiui (Pupų Dėdei), kuriam šiemet sukanka 125 metai.

Prasidėjus M. Gorbačiovo „perestroikai,“ imta kalbėti ir apie viešumą. Tai buvo rimta užuomina monopoliniam SSRS propagandos aparatui. Sąjunginis RTV komitetas pradeda rengti televizijos bei radijo tiltus su užsienio valstybėmis. 1986 metais sąjunginis RTV komitetas pasiūlė ir Lietuvos radijui surengti tiltą su JAV Viskonsino valstijos miestu Milvokiu.

Naujame sezone prie LRT RADIJO komandos prisijungs ir klausytojams naujas laidas pristatys IT akademijos „CodeAcademy“ veiklos vystymo vadovas, radijo laidų vedėjas Šarūnas Dignaitis, mokslo žurnalistė ir laidų vedėja Goda Raibytė, gydytojas, radijo laidų vedėjas Ignas Klėjus bei LRT TELEVIZIJOS žiūrovams puikiai pažįstamas laidų vedėjas Ignas Krupavičius.

Liepos 17 d. į miestų gatves ir skverus grįžta penkioliktoji Gatvės muzikos diena (GMD) prie kurios prisijungia ir alternatyviosios muzikos radijo stotis LRT OPUS. Antrus metus dėl pandemijos iš gegužės į liepą perkelta muzikos šventė šiemet skambės net 27-iuose Lietuvos miestuose.

Redakcijai tuomet vadovavo Antanas Šimkūnas – patyręs radijo „vilkas“, daugelį metų rengęs laidą „Pasaulis per savaitę“ („Pasaulis ir Lietuva“). Man jis pasirodė gana rūstus, sausas ir rimtas.

Gegužės 31 d. prasideda LRT RADIJO vasaros sezonas, kuriame klausytojų laukia naujos ir anksčiau pamėgtos laidos bei tiesioginės transliacijos iš skirtingų Lietuvos miestų.

Komisijos nariai svarstė ir vienbalsiai siūlė 2021 metų Petro Babicko premiją skirti LRT radijo žurnalistei Madonai Lučkaitei už jos ilgametį darbą eteryje, kūrybingumą, objektyvumą, principingumą, pagarbą taisyklingai lietuviškai kalbai. Jai bus išmokėta 1000 (vieną tūkstantį) eurų premiją.

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo projekto, pasiūlius jį įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (toliau – RRF). Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė užtikrina, kad ministerijos politinė komanda dės pastangas, kad suinteresuotoms šalims nekiltų jokių abejonių dėl efektyvaus RRF lėšų panaudojimo ir jomis planuojamų finansuoti susisiekimo ministerijos projektų.

Nors nuo lemtingųjų visai Lietuvai Sausio 13-osios įvykių praėjo keli dešimtmečiai, tačiau iki šiolei mažai kas žino, kad Sitkūnų radijo stotis buvo pirmoji ir vienintelė, nutrūkus televizijos ir radijo transliacijai iš Vilniaus, savo galingais viduriniųjų ir trumpųjų bangų siųstuvais perdavinėjusi žinias apie kraupius įvykius Lietuvai ir pasauliui. “Pastaruoju metu per įvairias medijos priemones kuriamos vis naujos istorijos, gerokai iškreipiančios istorinę tiesą ir net siekiančios sumenkinti istorinę Sitkūnų radijo stoties svarbą tą, lemtingą visai Lietuvai, Sausio 13-osios naktį. Istorinė tiesa turi būti atstatyta,- sako televizijos režisierė Dzintra Varžgalienė, tą naktį dirbusi Sitkūnų radijo stotyje kartu su žurnaliste Jolanta Šarpnickiene. Šiuo metu gyvenanti Airijoje moteris atidžiai stebi Sausio 13-osios įvykių interpretacijas ir todėl jaučia pareigą pasidalinti tuo, ką jai teko patirti tą įsimintiną naktį.”

Galų gale Vyriausybė išslaptino ekonomikos gaivinimo planą, o tai jau galvojau, kad jei planas slaptas tai ir ekonomika atsigaus slaptai. Šiame plane randame punktelį "Skaitmeninis radijas". Įdomiausia tai, kad kiek kalbu su regionų radijo žmonėmis nei vienas jo matyti nematęs... Visi pinigai atiduodami LRT, sukuriamas tinklas, kurį valdo LRT o kaip galės tuo pasinaudoti kiti, ypač regionų stotys – viskas ore.

LRT Radijo programų departamento vadovas Giedrius Masalskis išrinktas į Europos transliuotojų sąjungos (EBU) Radijo komiteto narius: kartu su 2021–2023 m. kadencijos nariais bus atsakingas už EBU audiopolitikos formavimą. Nuo šiol pirmą kartą LRT bus atstovaujama tokio lygmens pozicijoje – EBU komitete.

Lietuvoje COVID-19 pandemijos ir karantino laikotarpiu pastebimas išaugęs melagingos informacijos kiekis. Ar mokame šią informaciją atpažinti patys? Ar mokame patys nustatyti melagienų kūrėjų tikslus ir taikinius? Žurnalistė, šią savaitę Žinių radijo eteryje startavusios naujos laidos „Atsijojame melą“ vedėja Aistė Čiučiurkaitė dalijasi keletu patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint atpažinti melagieną ir patiems per klaidą netapti jos platintojais.

Iki šiol LRT KLASIKOS projekte „Koncertas vienam“ pasirodė į Lietuvą grįžę žymiausi Lietuvos operos solistai. Koncertai buvo transliuojami iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei Kauno valstybinės filharmonijos. Tačiau šį penktadienį klausytojų laukia išskirtinis pasirodymas, įrašytas Bavarijos radijo (Bayerischer Rundfunk) studijoje Miunchene.

1988-ieji – paskutinis kun. V. Pupinio karjeros posūkis Vatikane. Tais metais jam pavesta perimti vadovavimą Vatikano radijo Lietuvių skyriui vietoj į pensiją pasitraukusio kunigo Vytauto Kazlausko. Šį darbą kun. V. Pupinis atsakingai atliko iki pat mirties.

Vasario 12 d. Vatikano radijui sukanka 90 metų. 1931 m. vasario 12-osios popietę popiežius Pijus XI per radiją kreipėsi į viso pasaulio katalikus. „Klausykitės, dangūs“, – šiais žodžiais prasidėjo pirmoji Vatikano radijo transliuota popiežiaus kalba. Sukakties proga Italijos jėzuitų žurnalas „La Civilità Cattolica” paskelbė gana ilgą istorinę apžvalgą, kurios autorius – buvęs ilgametis Vatikano radijo direktorius t. Federico Lombardi SJ.