Savaitės tema

O kol kas, yra visiškai neaišku kokias tokiai Tarybai pavyktų parašyti gaires, kaip įvardintų visus pagrindinius kriterijus, kaip apibūdintų programas, ką Kultūros ministras patvirtintų (jo įtaka čia vis dėlto pasireikštų esmingai) – aišku tik tai, kad šiuose sprendimuose galės labiau pasireikšti komercinė spauda, kurių milijoniniai pelnai ėmė šiek tiek kristi. Žinote, dėl to mums ir buvo sunkiausia susigraudinti, nes visi kultūriniai leidiniai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir dažnas svajoja apie tai, kaip vyriausio redaktoriaus algą pakelt iki bedarbio pašalpos. Tai prastas spektaklis. Atleiskit, bet mes įpratę prie kokybiškesnių reginių ir tekstų.

Dabar nuomonės formuotojams, reklamą socialiniuose tinkluose užsakantiems verslininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pristatome Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gairės, parengtos po beveik metus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdytos Lietuvos nuomonės formuotojų reklamos stebėsenos.

Dėkoju už tą gražią premiją, ją skiriu seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniui, Vilniaus universitetui, Žemaitijai, na, ir visai Lietuvai. Noriu, kad ji taip ir subyrėtų visur. Šiandieną mes švenčiame Laisvės dieną todėl, kad mūsų laisvės kova visuomet buvo sąskambyje su Tautos giesme, todėl mes laimėjo tą laisvės dieną.

Šiemet minėjome daug istorinių sukakčių, kurių svarba, bėgant metams, neblanksta ir tik stiprėja. 2019 metai buvo neeiliniai – Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) minėjo 90 - metį. Toliau tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Dezinformacijos ir propagandos reiškinių žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis žurnalistikos vaidmuo”.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Prano Dovalgos 2019 metų premija įteikta istorinių – kultūrinių laidų režisieriui, LŽS ir NŽKA nariui Justinui Lingiui už televizijos laidų ciklą „Nežinoma Čekijos Lietuva". Jis tapo trečiuoju šios premijos laureatu.

Katalikiškų medijų atstovų susitikimas įvyko 2019 m. gruodyje Trinapolio rekolekcijų namuose Vilniuje. Kasmetiniame katalikiškos žiniasklaidos susirinkime dalyvavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, įvairių katalikiškų medijų atstovai. Savo žiniomis apie pagrindinius komunikacijos bruožus bei veiklos principus dalijosi komunikacijos specialistas kunigas Gintaras Blužas.

Apie grėsmę lietuvių kalbai reikėtų kalbėti ne tik būsimuoju laiku, nes ta grėsmė jau labai seniai buvo iškilusi, egzistuoja šiuo metu, dirbtinai didinama toliau ir prestižas dėl besaikio anglų kalbos įsigalėjimo nuolat mažėja...

Nepriklausomas ekspertinis įvertinimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649. Jį atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis.

Kai tie, kurie galėjo spręsti, leido moterų lietuviškas pavardes, senjorų manymu, klaikiai darkyti, tada jau buvo pastebėta, jog tai kalbos griūties pradžia. Taip ir atsitiko: nuo pavardžių prie vardų, paskui prie trumpinimų, santrumpų ir kt. Prisimiršo marklinas (marksizmo leninizmo santrauka) ar tolimas, buvęs broliškas vietnamietiškas Lin So (pokalbyje Hanojuje buvau susipažinęs su studentu, kurio vardas Lin So, lietuviškai – Tarybų Sąjunga). Net merginų vardas Ninel (skaitykit Lenin nuo galo) nebedarė įspūdžio.

Galima tik pasidžiaugti, kad laikas nuo laiko televizijoje, spaudoje skiriama truputėliuką daugėliau laiko valstybinei kalbai, jos viešam vartojimui; pavyzdžiui, paaiškinama kokia vieno ar kito žodžio reikšmė ir kokiu žodžiu netinkamąjį reikėtų keisti ir pan., kas daro, anot lietuvių kalbos dideliausios žinovės, vienos televizijos laidos vedėjo pašnekovės, gėdą lietuvių kalbos mokovams ir kt. Net Klausimėlis neliko abejingas lietuvių kalbai ir domėjosi respondentų valstybinės kalbos supratimu, jo svarba. Pirmiausia turime nuoširdžiai prisipažinti, kad tų laidų, straipsnių ir pan. tikrai mažai, jų nepakanka, o dabartiniu globalizacijos laikotarpiu jų labai stokojama.

Netrukus pasirodysianti knyga „Kabinetas 339“ - žurnalistinis tyrimas, kuris, lyg įtemptas trileris atskleidžia tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje, o kartu iš vidaus parodo ir žurnalistikos virtuvę. Kviečiame daugiau apie šią knygą sužinoti iš pirmų lūpų - žurnalistai ir knygos autoriai Dovydas Pancerovas bei Birutė Davidonytė dalinasi knygos rašymo užkulisiais ir iššūkiais, kuriuos teko įveikti, kad ši knyga galėtų pasiekti kiekvieną skaitytoją.

Netradiciška konferencija Kėdainių Daugiakultūriame centre buvo skirta Vietovardžių metams, o jos pagrindinis akcentas − geografės, VU doc. dr. Filomenos Kavoliutės sudarytos ir neseniai išleistos knygos „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusiųjų kaimų knyga“ pristatymas.

Vilniuje tryliktą kartą surengtas vienintelis Lietuvoje tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“. Pasaulinio lygio spaudos fotografų sukurtus fotopasakojimus sostinėje bus galima pamatyti iki lapkričio 29 dienos, erdvėje priešais Radvilų rūmų muziejų (Vilniaus g. 24).

Šios rekomendacijos skirtos profesionaliems žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Jų tikslas – padėti sukurti aukštus profesinius etikos standartus informuojant visuomenę vaizdu, garsu ar tekstu apie skirtingų lyčių (moterų ir vyrų) sportinę veiklą. Šiomis rekomendacijomis siekiama kurti gerąją praktiką ir padėti išvengti klaidų. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis Tarptautinio olimpinio komiteto patvirtintomis „Lyčių vaizdavimo gairėmis“.

Krikščioniškoji žiniasklaida – tai ne reklama, bet komunikavimas protu ir širdimi, kalbėjimas apie tikrus faktus ir liudijimas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą susitikęs su Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos nariais ir Vatikano informacijos tarnybų darbuotojais. Kalėdamas apie liudijimo svarbą, Pranciškus paminėjo naująjį kardinolą Sigitą Tamkevičių.