Žiniasklaida Lietuvoje

43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 83 žiniasklaidos priemones. Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.

Naujienų portalą „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančios įmonės, iki šiol priklausiusios Estijos bendrovei „Postimees Grupp“, jungiasi su Tomo Balžeko vadovaujama medijų ir skaitmeninio verslo grupe „Media bitės“.

2021 m. kovo 31 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) viešosioms konsultacijoms paskelbė 2011 m. LR Kultūros ministro įsakymu patvirtinto aprašo „Dėl metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos“ pakeitimo projektą.

2021 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau - Seimas) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) pirmininku paskyrė teatro, kino ir televizijos aktorių, žinomą visuomenės veikėją Rimantą Bagdzevičių, o jo pavaduotoju – antrai ketverių metų kadencijai paskirtą, ryšių su visuomene specialistą, pirmosios kadencijos metu taip pat ėjusį pirmininko pavaduotojo pareigas, Ričardą Slapšį.

Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininku paskyrė aktorių Rimantą Bagdzevičių, o pirmininko pavaduotojo pareigas dar vienai kadencijai patikėjo eiti viešųjų ryšių specialistui Ričardui Slapšiui. LRTK vadovai paskirti ketverių metų kadencijai.

Kovo 22 dienos posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, Seimo Kultūros komitetas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalimi, išrinko kandidatus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko ir jo pavaduotojo pareigoms eiti. LRTK, siekdama glaudaus bendradarbiavimo su Kultūros komitetu, pasiūlė Komitetui galimas kandidatūras: į LRTK pirmininko pareigas – Rimantą Bagdzevičių, į pirmininko pavaduotojo pareigas – Ričardą Slapšį.

Šiemet sukanka 31 metai, kai Lietuvos spaudai, radijui ir televizijai buvo suteikta teisė savo veiklą organizuoti ir plėtoti demokratiniais pagrindais, įtvirtintais specialiame įstatyme. 1990 m. kovo 1 d. pradėjo galioti Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva parengtas ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 9 d. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas. Įstatymą rengusi komisija, sudaryta iš žurnalistų ir teisininkų (pirmininkas Domas Šniukas), atsižvelgė į demokratinių šalių spaudos įstatymus, todėl iš principo jis atitiko pagrindines spaudos laisvės nuostatas.

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems, atsiliepusiems į kvietimą tapti LRT tarybos komitetų nepriklausomais nariais. Sulaukėme gausaus būrio didelę patirtį turinčių asmenų paraiškų. Esu tikras, kad tie keturi profesionalai, kuriuos LRT taryba atsirinko, svariai prisidės prie organizacijos. Jų žinios ir įvairiapusė patirtis padės užtikrinti LRT veiklos efektyvumą ir tvarumą“, – teigia LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.

Troškote į dienos šviesą iškelti gilesnės analizės reikalaujančią temą, tačiau aplinkybės buvo nepalankios ar trūko kompetencijų? Tai padaryti dar niekada nebuvo taip paprasta – su nauja jėga į Lietuvą grįžta „Media4Change“ tiriamosios žurnalistikos konkursas. Žurnalistų komandoms, kurių smalsumas ir pastabumas siekia giliau ir toliau nei didieji Lietuvos miestai, tyrimams įgyvendinti bus skiriama 16 tūkst. eurų.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „SuperYou“, kartu su rinkos tyrimų bendrove „Kantar“, atliktas Lietuvos influencerių rinkodaros tyrimas parodė, kad, norint pasiekti vartotoją, vertinamas influencerio įvaizdis, patikimumas ir drąsa – tai kur kas svarbiau nei saugi, ištobulinta žinutė.

Dar 1928 m. Jono Jablonskio mokinys Juozas Balčikonis savo tekste „Kada prabilsta antena…“ rodė gilų susirūpinimą: „Tūkstančiai žmonių klausosi ir pratinasi į oru leidžiamą nuo radio stoties viršūnių žargoną . Radio stotis yra svarbi įstaiga, ir reikia, kad jos kalba būtų gera. Tada ji galėtų būti kalbos mokytoja. O tam reikia, kad radio „dėdės“ išlaikytų lietuvių kalbos egzaminus lygiai su kitais mokytojais ir išlaikytų ne juokais . Kol egzaminų neišlaikę, turėtų savo pranešimus duoti mokantiems kiekvieną kartą ištaisyti ir iš ištaisyto teksto skaityti, kad negadintų klausytojų kalbos. Iškraipyta kalba yra mūsų tautos priešas. Reikia nuo jo gintis. Dabar radio stotis perėjusi į krašto apsaugos ministeriją. Kaip žinome, karo žmonės su tautos priešais daug ceremonijų nedaro – reikėtų, kad užkirstų kelią ir tam priešui, kuris lenda pro radio stotį.“

Matomiausių 2020-ųjų žiniasklaidoje asmenų reitinge rikiuojasi gabūs komunikatoriai, ekspertai ir didžiausių skandalų herojai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) atstove spaudai tapo Paulina Levickytė.

2021 m. sausio 21 d. geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai" vertinimo komisija išaiškino tradicinio - jau devynioliktą kartą paskelbto konkurso nominantus ir nugalėtojus - buvo išrinktos geriausios 2020 m. pirmą kartą transliuotos radijo ir televizijos laidos. Dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje ir paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino įvedimo Lietuvoje, tradicinė iškilminga ceremonija nėra numatyta, tačiau nominantai ir nugalėtojai bus apdovanoti dailininko Egidijaus Rudinsko sukurtais diplomais, nugalėtojams bus įteikti piniginiai prizai.

„Šiais metais jau nėra laikraščio "Pamarys", visos žinios gula į interneto svetainę, - Facebook‘e rašo „Pamario“ korepondentė Stasė Skutulienė. - Būsiu jums dėkinga, jei skaitysite, pamėgsite, komentuosite ir talpinsite skelbimus. Ypač laukiu Šilutės ir Pagėgių krašto gyventojų. Juk būtent jiems pirmiausia svarbu, kas vyksta ten, kur jie gyvena. Tad: Pamarys.eu. Draugaukime!“