Nuomonių barometras

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai kartu su Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) organizavo nuotolinę mokslinę konferenciją „Migracija šiandien: kaip iššūkius paversti galimybėmis?“, kur dalyvavo beveik 200 dalyvių iš pačių įvairiausių socialinių įstaigų, kurios vienaip ar kitaip įsitraukia ir tiesiogiai dalyvauja, matydami migrantų problemas be jokios cenzūros.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siekia išplėsti išlaidų, susijusių su tarybos narių veikla, sąrašą – siūlo leisti kompensuoti viešosios informacijos rengėjų teikiamas paslaugas.

Kultūros rėmimo fondo naikinamojo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad projektas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 72.2 papunktį. Projektais iš esmės siekiama panaikinti Kultūros rėmimo fondą ir papildyti Lietuvos kultūros tarybos įstatymą nuostatomis, neva tai užtikrinančiomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą.

2021 m. spalio 25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko susitikimas su Policijos vadovybe, kuriame buvo nutarta glaudžiau bendradarbiauti ginant autorių teises ir stiprinant jų apsaugą internete.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė trečiadienį įregistravo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, siekiančios informuoti visuomenę apie savo veiklą, interneto svetainėse skelbtų informaciją apie lėšas, skirtas institucijos veiklos viešinimui.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžia, jog liberalai teigiamai vertina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus sprendimą iš naujo peržiūrėti bylą dėl portalo „Atvira Klaipėda“ dar 2019 m. paviešinto straipsnio, kuriuo portalas neva pažeidė bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Frakcijos seniūno teigimu, praėjusią savaitę teismo priimtas sprendimas sukėlė daug abejonių tarp žiniasklaidos atstovų ir plačiosios visuomenės, todėl natūralu, kad tos abejonės turėtų būti išsklaidytos. „Džiaugiuosi, kad visuomenei ir žurnalistų bendruomenei abejonių sukėlęs sprendimas bus atidžiai peržiūrėtas dar kartą. Tuo metu mūsų, įstatymų leidėjų, užduotis turėtų būti pataisyti teisės aktus taip, kad jie nesudarytų prielaidų dviprasmybėms. Įstatymuose neturi likti vietos interpretacijoms, ypač kai kalbame apie visuomenės teisę žinoti“, – sako E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcija, reaguodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ketvirtadienį priimtą sprendimą, kad naujienų portalas „Atvira Klaipėda“, dar 2019 m. paviešinęs straipsnį apie viešųjų pirkimų konkurso laimėtojus ir atskleidęs giminystės ryšius, pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), inicijuos diskusijas su Žurnalistų sąjunga, teisininkais ir advokatais, siekiant išsiaiškinti, kokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai yra reikalingi.

„Jei įsiteisės šis sprendimas, labai tikėtina, kad netrukus visoje Lietuvos žiniasklaidoje pamatysite štai tokius straipsnius: 10 milijonų eurų pirkimą laimėjo įmonė, kurios savininkas yra asmuo X, kuris yra giminystės ryšiais susijęs su politiku Y”...

Per ketverius metus pastebimai didėjo Lietuvos gyventojų naudojimasis informavimo ir komunikacijos priemonėmis, interneto svarba tapo didesnė nei televizijos, o socialinių tinklų svarba beveik susilygino su naujienų portalų. Per šį laikotarpį sumažėjo pasitikėjimas visais žiniasklaidos kanalais, gyventojai taip pat tapo žymiai jautresni informacijos netikslumams ar melagingai informacijai. Tokias pagrindines tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti ne tik žurnalistus, bet ir kitus viešosios informacijos skleidėjus nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.

Antradienį, rugsėjo 28 d., 10.30 val. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis rengia spaudos konferenciją, kurioje bus pristatomi darbo grupės „Teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“ tarpiniai rezultatai. V. Kernagio vadovaujama darbo grupė, baigdama pirmąjį etapą, Seimui pateiks du įstatymo projektus – civilinio proceso ir baudžiamojo proceso kodeksų pataisas. Ši darbo grupė – jau antra V. Kernagio vadovaujama Seime sudaryta darbo grupė, kurioje skiriamas didelis dėmesys žiniasklaidos laisvės gynybai.

Kaip yra žinoma, prieš Seimo narį Dainių Kepenį yra vykdoma įžūli ir jo reputaciją menkinanti ir gerai moralei prieštaraujanti provokacija – pasinaudojant jo vardu ir pavarde sukurtas domenas, nukreipiantis į pornografinio turinio interneto svetainę. Nors Seimo narys kreipėsi tiek į policiją, tiek į instituciją, įregistravusią domeną, pažeidimas, nukreiptas tiek prieš Seimo narį, tiek prieš visuomenę, nėra užkardytas.

Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvos žiniasklaidai jau daugiau nei mėnesį neleidžiama dirbti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Nors ministerijos atstovai argumentuoja, kad toks draudimas priimtas dėl nacionalinio saugumo sumetimų, esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą – tereikia pasitikėti mūsų žiniasklaida.

Vienuolika Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai paskelbė kreipimąsi dėl situacijos, susidariusios pasienyje su Baltarusija. Lietuvos žurnalistams ir toliau draudžiama patekti į pasienio teritoriją ir stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir kitų pareigūnų patruliavimą pasienyje. Tai šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo. Todėl žiniasklaidos priemonių atstovai reikalauja Vidaus reikalų ministerijos nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir patruliuoti su pasieniečiais.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – NŠTA) inicijavo raštą LRT Tarybai, kuriuo reiškia nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir ragina nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti LRT veiklą reglamentuojančių įstatymų laikymąsi.