Nuomonių barometras

Antradienį, rugsėjo 28 d., 10.30 val. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis rengia spaudos konferenciją, kurioje bus pristatomi darbo grupės „Teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“ tarpiniai rezultatai. V. Kernagio vadovaujama darbo grupė, baigdama pirmąjį etapą, Seimui pateiks du įstatymo projektus – civilinio proceso ir baudžiamojo proceso kodeksų pataisas. Ši darbo grupė – jau antra V. Kernagio vadovaujama Seime sudaryta darbo grupė, kurioje skiriamas didelis dėmesys žiniasklaidos laisvės gynybai.

Kaip yra žinoma, prieš Seimo narį Dainių Kepenį yra vykdoma įžūli ir jo reputaciją menkinanti ir gerai moralei prieštaraujanti provokacija – pasinaudojant jo vardu ir pavarde sukurtas domenas, nukreipiantis į pornografinio turinio interneto svetainę. Nors Seimo narys kreipėsi tiek į policiją, tiek į instituciją, įregistravusią domeną, pažeidimas, nukreiptas tiek prieš Seimo narį, tiek prieš visuomenę, nėra užkardytas.

Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvos žiniasklaidai jau daugiau nei mėnesį neleidžiama dirbti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Nors ministerijos atstovai argumentuoja, kad toks draudimas priimtas dėl nacionalinio saugumo sumetimų, esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą – tereikia pasitikėti mūsų žiniasklaida.

Vienuolika Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai paskelbė kreipimąsi dėl situacijos, susidariusios pasienyje su Baltarusija. Lietuvos žurnalistams ir toliau draudžiama patekti į pasienio teritoriją ir stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir kitų pareigūnų patruliavimą pasienyje. Tai šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo. Todėl žiniasklaidos priemonių atstovai reikalauja Vidaus reikalų ministerijos nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir patruliuoti su pasieniečiais.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – NŠTA) inicijavo raštą LRT Tarybai, kuriuo reiškia nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir ragina nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti LRT veiklą reglamentuojančių įstatymų laikymąsi.

Andriui Tapinui nepavyko įrodyti, kad Petro Gražulio teiginiais buvo pažeisti jo garbė ir orumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė „Laisvės TV“ įkūrėjo A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Seimo Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.

Pirmoji knyga yra išskirtinis įvykis kiekvienos tautos gyvenimui, o jos autorius ar sudarytojas jai yra didinga asmenybė. Taip pat ir lietuviams. Prie Karaliaučiaus pilies spaustuvę laikęs Hansas Veinreichas (Hans Weinreich), išspausdinęs pirmąjį prūsišką katekizmą (1545), išleido ir pirmąją lietuvišką knygą Catechismusa prasty szadei, Mokslas skaitima raschta... sugulditas Karaliauczui... metu M.D.XLII (t. y. 1547 metais). Kas tuomet buvo šio unikalaus darbo „suguldytojas“, kaip vėliau patvirtinta – Martynas Mažvydas? Gabus, Žemaitijoje gimęs, jaunuolis, ar jau subrendęs vyras? Juk iki šiol spėliojama, kada jis gimė.

Nebūtų galima teigti, kas šis Seimo nutarimo projektas yra kažkuo ydingas Lietuvos kultūros politikai ar netgi pačiai kultūrai, jokiu būdu. Bet tai yra elementariausias dabartinės valdžios darbo imitavimo pavyzdys, dėl to negaliu pritarti tokiam Seimo nutarimo projektui.

Birželio 16 d. įvyko pirmasis nuotolinis Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės posėdis dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros. Pagrindinė darbo grupės užduotis – parengti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

„Siunčiu LŽS svetainei apie 1976-79 metus padarytą fotografiją. Neatsimenu nei įvykio, nei kolegų - žurnalistų vardų, nei iš kokių redacijų jie buvo. Gal jums yra žinomi šie veidai ir galėtumėte juos atpažinti?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą dėl birželio 1 d. publikacijos „Nemunėlio Radviliškio apylinkės metraštis“ rajono laikraštyje „Biržiečio žodis“. „Biržiečio žodžio“ redakcija nuoširdžiai atsiprašė už apmaudžią techninę klaidą.

Prašau dėmesio. Mano supratimu, tai svarbu žinoti ne tik jums, bet ir išrinktiems politikams. Apie naują cenzūros formą, kurią plačiai taiko valstybės institucijos. Su tokia realybe susiduria Lietuvos žurnalistai. Lietuvos valstybės institucijos formuoja politiką, kai ne žurnalistai, bet tarnautojai sprendžia, ką turi žinoti ir ko negali žinoti visuomenė. Ne demokratijos principai ar laisvos žurnalistikos tradicija nulemia, ką svarbu žinoti jums, bet visokios biurokratinės tvarkos.

Patinka liaudies išmintis, kad laimė – kai apie tave kalba tik gerai, o tu dar gyvas. Savo ruožtu, mums artimesniais laikais Karaliaučiaus filosofas Imanuelis Kantas pabrėžė, kad turime siekti ne būti laimingi, o tapti vertais laimės. Tokios, kuri, kaip ir sveikata, kai yra – nepastebima.

2021 m. balandžio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa „LRT kuriama vertė Lietuvos visuomenėje: turinys, veikla, svarba ir įtaka“ parodė, kad net 78 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina LRT naujienų turinį.

Pavasaris persirito į antrą pusę, tegul dar ir su šlapdribomis. Kai, astronomų terminais tariant, įveikėme dar vieną žiemos solsticiją arba saulėgrįžą, ėmė nepaliaujamai ilgėti dienos, o praėjusi žiema nebegrįš bei tols mūsų atmintyje. Praeityje pasiliko ir žiniasklaidoje pasirodę gąsdinimai dar viena pasaulio pabaiga. Jai, pasirodo, rimtai rengėsi net vienas buvęs garsus krepšininkas: pirko konservų, ilgai negendančių gaminių, žibalinių lempų ir joms žibalo.