Nuomonių barometras

Lietuvių kalbos draugija sveikina visus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga ir kviečia dalyvauti jau ketvirtą kartą rengiamoje internetinėje viktorinoje. Joje – 25 klausimai iš kalbos, literatūros, leidybos istorijos, Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių gyvenimo. Atsakymai priimami visą parą – gegužės 7 d. nuo 00.00 iki 24.00 Lietuvos laiku. Atsakymams skirtas laikas neribojamas.

Balandžio 19 dieną darbą pradėjo Seimo nario Vytauto Kernagio vadovaujama darbo grupė dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo apibrėžties ir atsako į šį reiškinį. Pasak darbo grupės vadovo V. Kernagio, vienas iš pagrindinių darbo grupės tikslų – gebėti atpažinti strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo.

2021 metų balandžio 12 dieną populiariausioje LRT informacinėje programoje „Labas rytas“ rubrikoje „LRT ieško sprendimų“ buvo pristatytas žurnalistinis tyrimas apie smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje situaciją lyginant su Estija ir Prancūzija. Apie surinktą informacija laidoje pasakojo žurnalistės ir buvo parodytas siužetas, nušviečiantis padėtį Lietuvoje. Būtent šiame siužete ir jį rengusios žurnalistės Izabelės Pukėnaitės komentare buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri klaidina visuomenę ir menkina nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų kasdien atliekamą darbą bei pasiekimus.

"Trečiadienį Seimo Kultūros komitete nutarta steigti žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros darbo grupę. Jai vadovauti siūlomas liberalas Arminas Lydeka," - skelbiama Lietuvos Seimo liberalų frakcijos pareiškime žiniasklaidai.

Visuomenės informavimo etikos komisija paskelbė, kad iškreiptą informaciją apie LR Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovą Romualdą Vaitkų išspausdinęs laikraštis „Tauragės kurjeris“ pripažintas pažeidęs etiką, o jame paskelbtas straipsnis – pažeidžiantis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą.

Dezinformacijos srautui Lietuvoje per pandemiją išaugus beveik 20 proc., vis garsiau kalbama apie mokslo komunikacijos svarbą atremiant pastangas klaidinti visuomenę. Ypač daug tikrovės iškraipymų paskleidžiama per populiarius socialinius tinklus, o tai suvaldyti mokslininkams – naujas, specializuotų žinių ir praktikos reikalaujantis uždavinys.

Jau ketvirtą kartą VšĮ „Gerosios Naujienos centras“ ir radijas XFM organizuoja krikščioniškos žiniasklaidos konferenciją pavadinimu „Vakar. Šiandien. Rytoj“. Šiais metais renginys vyks 2021 m. gegužės 8 d., šeštadienį, 10 val. „Zoom“ platformoje.

Vakar, kovo 24 d., LNK žiniose buvo parodytas reportažas apie Vyriausybės pristatytą renovacijos strategiją. Ką apie ją manau, pasakysiu artimiausiu metu, tačiau mane labai nustebino reportažo autoriaus teiginys, kad „renovacijos proveržį žadėjo kiekviena ankstesnė Vyriausybė, bet tempas nesikeitė“. Suprantu, kad rengiant „gerą“ istoriją, nesinori apsisunkinti faktais. Ir vis dėlto pabandykime.

Apie rasizmą Lietuvoje beveik nekalbama, bet pastaruosius 16 metų lietuviai labiausiai nenori gyventi romų kaimynystėje. Progos susipažinti su romų bendruomene lietuviai neturi – pernai 9 iš 10 publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Media4Change žiniasklaidos analizė rodo, kad informacijos srautas apie romų tautinę bendriją yra ne tik menkiausias skaičiumi, bet ir negatyviausias turiniu.

Kovo 29 dieną, nuo 10 val įvyks nuotolinis teismų veiklos pristatymas ir diskusija: „Visuomenė, žiniasklaida, teismai: ar kalbame bendra kalba?“ Renginyje bus pristatyta 2020 metų teismų veiklos ataskaita ir vyks diskusija, kurioje dalyvaus Teisėjų tarybos, Lietuvos visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Kviečiame į seminarų ciklą: "Lietuvos ir Izraelio santykiai: praeitis kaip dezinformacijos įrankis" Pilietinio Atsparumo Iniciatyva (en. Civic Resilience Initiative, CRI), bendradarbiau­dama kartu su AJC organizacija, kviečia Jus dalyvauti seminarų cikle „Lietuvos ir Izraelio santykiai: praeitis kaip dezinformacijos įrankis”. Seminarai vyks: Kovo 19 d. 12 val. paskaitą ves dr. Simonas Jazavita, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas. Kovo 26 d. 12 val. paskaitą ves Lukas Andriukaitis, Asocijuotas direktorius, Atlantic Council.

Seimo narė Evelina Dobrovolska kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupe įregistravo Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, kuriomis dalis atsakomybės už neapykantos nusikaltimus yra perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą. Taip pat teikiamas siūlymas praplėsti neapykantos kurstymo ar diskriminacijos požymius, įtraukiant odos spalvą, etninę kilmę, pilietybę ir lytinę tapatybę.

Seimo narys Mindaugas Puidokas, matydamas viešai socialiniuose tinkluose pateiktą informaciją, kreipėsi į prokuratūrą dėl „Laisvės TV“ įkūrėjo, žurnalisto Andriaus Balio Tapino veiksmų renkant parašus.

Per pirmuosius šių metų mėnesius (sausį ir vasarį) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) gavo 62 skundus. Tai šiek tiek mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (66), tačiau jau dabar ryškėja naujos tendencijos ir dėl skundžiamos informacijos, ir dėl informacinių kanalų. Pavyzdžiui, auga skundų dėl dezinformacijos Covid-19 ir skiepų temomis. Pasak ŽEIT, dažniau skundžiama žiniasklaida, pamėgusi „sąmokslo teorijomis“ vadinamą informaciją.

Stambulo konvencijos vaizdavime žiniasklaidoje dominuoja neapykantą kurstančios nuomonės, rodo „Media4Change“ atlikta analizė. Daugiau nei ekspertai cituojami dvasininkai prisideda prie naratyvo, jog Stambulo konvencijos tekste minima socialinės lyties sąvoka kelia grėsmę tradicinei šeimai. Nemažai autorių komentaru pateikia savą konvencijos interpretaciją, į ją įtraukdami sutartyje neminimą LGBTQ+ bendruomenę.