Nuomonių barometras

Prašau dėmesio. Mano supratimu, tai svarbu žinoti ne tik jums, bet ir išrinktiems politikams. Apie naują cenzūros formą, kurią plačiai taiko valstybės institucijos. Su tokia realybe susiduria Lietuvos žurnalistai. Lietuvos valstybės institucijos formuoja politiką, kai ne žurnalistai, bet tarnautojai sprendžia, ką turi žinoti ir ko negali žinoti visuomenė. Ne demokratijos principai ar laisvos žurnalistikos tradicija nulemia, ką svarbu žinoti jums, bet visokios biurokratinės tvarkos.

Patinka liaudies išmintis, kad laimė – kai apie tave kalba tik gerai, o tu dar gyvas. Savo ruožtu, mums artimesniais laikais Karaliaučiaus filosofas Imanuelis Kantas pabrėžė, kad turime siekti ne būti laimingi, o tapti vertais laimės. Tokios, kuri, kaip ir sveikata, kai yra – nepastebima.

2021 m. balandžio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa „LRT kuriama vertė Lietuvos visuomenėje: turinys, veikla, svarba ir įtaka“ parodė, kad net 78 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina LRT naujienų turinį.

Pavasaris persirito į antrą pusę, tegul dar ir su šlapdribomis. Kai, astronomų terminais tariant, įveikėme dar vieną žiemos solsticiją arba saulėgrįžą, ėmė nepaliaujamai ilgėti dienos, o praėjusi žiema nebegrįš bei tols mūsų atmintyje. Praeityje pasiliko ir žiniasklaidoje pasirodę gąsdinimai dar viena pasaulio pabaiga. Jai, pasirodo, rimtai rengėsi net vienas buvęs garsus krepšininkas: pirko konservų, ilgai negendančių gaminių, žibalinių lempų ir joms žibalo.

Lietuvių kalbos draugija sveikina visus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga ir kviečia dalyvauti jau ketvirtą kartą rengiamoje internetinėje viktorinoje. Joje – 25 klausimai iš kalbos, literatūros, leidybos istorijos, Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių gyvenimo. Atsakymai priimami visą parą – gegužės 7 d. nuo 00.00 iki 24.00 Lietuvos laiku. Atsakymams skirtas laikas neribojamas.

Balandžio 19 dieną darbą pradėjo Seimo nario Vytauto Kernagio vadovaujama darbo grupė dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo apibrėžties ir atsako į šį reiškinį. Pasak darbo grupės vadovo V. Kernagio, vienas iš pagrindinių darbo grupės tikslų – gebėti atpažinti strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo.

2021 metų balandžio 12 dieną populiariausioje LRT informacinėje programoje „Labas rytas“ rubrikoje „LRT ieško sprendimų“ buvo pristatytas žurnalistinis tyrimas apie smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje situaciją lyginant su Estija ir Prancūzija. Apie surinktą informacija laidoje pasakojo žurnalistės ir buvo parodytas siužetas, nušviečiantis padėtį Lietuvoje. Būtent šiame siužete ir jį rengusios žurnalistės Izabelės Pukėnaitės komentare buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri klaidina visuomenę ir menkina nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų kasdien atliekamą darbą bei pasiekimus.

"Trečiadienį Seimo Kultūros komitete nutarta steigti žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros darbo grupę. Jai vadovauti siūlomas liberalas Arminas Lydeka," - skelbiama Lietuvos Seimo liberalų frakcijos pareiškime žiniasklaidai.

Visuomenės informavimo etikos komisija paskelbė, kad iškreiptą informaciją apie LR Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovą Romualdą Vaitkų išspausdinęs laikraštis „Tauragės kurjeris“ pripažintas pažeidęs etiką, o jame paskelbtas straipsnis – pažeidžiantis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą.

Dezinformacijos srautui Lietuvoje per pandemiją išaugus beveik 20 proc., vis garsiau kalbama apie mokslo komunikacijos svarbą atremiant pastangas klaidinti visuomenę. Ypač daug tikrovės iškraipymų paskleidžiama per populiarius socialinius tinklus, o tai suvaldyti mokslininkams – naujas, specializuotų žinių ir praktikos reikalaujantis uždavinys.

Jau ketvirtą kartą VšĮ „Gerosios Naujienos centras“ ir radijas XFM organizuoja krikščioniškos žiniasklaidos konferenciją pavadinimu „Vakar. Šiandien. Rytoj“. Šiais metais renginys vyks 2021 m. gegužės 8 d., šeštadienį, 10 val. „Zoom“ platformoje.

Vakar, kovo 24 d., LNK žiniose buvo parodytas reportažas apie Vyriausybės pristatytą renovacijos strategiją. Ką apie ją manau, pasakysiu artimiausiu metu, tačiau mane labai nustebino reportažo autoriaus teiginys, kad „renovacijos proveržį žadėjo kiekviena ankstesnė Vyriausybė, bet tempas nesikeitė“. Suprantu, kad rengiant „gerą“ istoriją, nesinori apsisunkinti faktais. Ir vis dėlto pabandykime.

Apie rasizmą Lietuvoje beveik nekalbama, bet pastaruosius 16 metų lietuviai labiausiai nenori gyventi romų kaimynystėje. Progos susipažinti su romų bendruomene lietuviai neturi – pernai 9 iš 10 publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Media4Change žiniasklaidos analizė rodo, kad informacijos srautas apie romų tautinę bendriją yra ne tik menkiausias skaičiumi, bet ir negatyviausias turiniu.

Kovo 29 dieną, nuo 10 val įvyks nuotolinis teismų veiklos pristatymas ir diskusija: „Visuomenė, žiniasklaida, teismai: ar kalbame bendra kalba?“ Renginyje bus pristatyta 2020 metų teismų veiklos ataskaita ir vyks diskusija, kurioje dalyvaus Teisėjų tarybos, Lietuvos visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Kviečiame į seminarų ciklą: "Lietuvos ir Izraelio santykiai: praeitis kaip dezinformacijos įrankis" Pilietinio Atsparumo Iniciatyva (en. Civic Resilience Initiative, CRI), bendradarbiau­dama kartu su AJC organizacija, kviečia Jus dalyvauti seminarų cikle „Lietuvos ir Izraelio santykiai: praeitis kaip dezinformacijos įrankis”. Seminarai vyks: Kovo 19 d. 12 val. paskaitą ves dr. Simonas Jazavita, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas. Kovo 26 d. 12 val. paskaitą ves Lukas Andriukaitis, Asocijuotas direktorius, Atlantic Council.