Nuomonių barometras

Vasario 19 d. 15 val. nuotoliniu būdu įvyks Lietuvos „Žinijos“ draugijos POZITYVISTŲ KLUBO seminaras-diskusija NERIMAS – (NE)MANO PALYDOVAS. Lektoriai VU doc. dr. Artūras Bautrėnas, LŽS ir NŽKA narys, rašytojas-pozityvistas Jeronimas Laucius.

Laisvės frakcija susitiko su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) komanda. Susitikimo metu buvo aptarta visuomeninio transliuotojo pastangos bei didžiausi iššūkiai, siekiant užtikrinti įvairovės ir lyčių lygybės principus kuriamame ir transliuojamame turinyje.

Mūsų kolega Vidmantas Valiušaitis išleido knygą „Ponia iš Venecijos tavernos“ (2018). Skelbiame šios knygos įvadinį straipsnį „Juditos kalavijas“, kuris, mūsų nuomone yra aktualus ir šiandien.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 20 dieną nagrinėjo bylas, susijusias su Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimais, kuriais viešosios informacijos rengėjai buvo pripažinti pažeidę Visuomenės informavimo etikos kodeksą.

Sausio 21 d. įvyko pirmasis nuotolinis Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2675. Projekto Nr. XIIIP-2675 tikslas – sudaryti sąlygas žurnalistams laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, taip užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) priėmė tris sprendimus dėl penkių publikacijų apie Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuriais konstatavo, kad UAB „Lietuvos rytas“ bei UAB „Lrytas“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą.

Sakoma, lengviausia – plaukti pasroviui, kai ne pats bent makaluoji kojomis ir rankomis, o tave neša stipri laiko srovė ar apglėbusi, pagavusi triukšminga minia. Nesvarbu, kur neša. Lai neša... Lyg ir lengviausia tada, kai toks laikas, kaip motina, tave glosto, ramina, užliūliuoja. Ir kuo tave anksčiau tokia srovė, minia pagauna, vis mažiau lieka galimybių tapti savimi. Niekieno neblaškomam, nenešamam.

Lietuvos žiniasklaidą galima laikyti jau subrendusia – redakcijos vis rečiau parodo iššaukiančių vaizdų, vis atsakingiau vertina poreikį išklausyti visas puses. Nors su turiniu situacija nėra bloga, bet vis tiek laikas nuo laiko visuomenei atsiranda poreikis patikrinti vieno ar kito straipsnio ar reportažo santykį su profesine etika. Ir tada mes susiduriame su iki šiol pilnai neišspręstu klausimas – kas ir kaip turėtų vertinti žiniasklaidos etiką? Dabartinė sistema primena banaloką posakį “devynios auklės, vaikas be galvos”.

Prezidentūros atstovai stebisi svarstymais Seime, kad galimų nacionalinio transliuotojo LRT pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija. Prezidento Gitano Nausėdos patarėja kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė sako, kad etikos reguliavimo klausimai turi būti išsamiai aptarti žiniasklaidos bendruomenės viduje ir su visuomene, o LRT turi būti taikomi aukšti etikos reikalavimai. Jos teigimu, siūlomi pakeitimai dėl LRT priežiūros įtraukti paskutiniame etape, nors įstatymo pataisos rengiamos visai kitu tikslu, siekiant perkelti ES teisės nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę.

Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto atsakymas Internetinės žiniasklaidos asociacijai, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijai, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijai, Lietuvos žurnalistų draugijai, Lietuvos žurnalistų sąjungai, Nacionalinei miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacijai ir Regioninių televizijų asociacijai.

Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, Prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas atsakingai žiūrėti į šalies žiniasklaidos savireguliacijos sistemą ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros.

Bijai viešumo – neik į teismą, nes kas papuolė į teismą, taps vieša, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) renginyje „Bylinėjimosi komunikacija“ juokavo asociacijos Tarybos pirmininkas Artūras Jonkus. Pasak jo, dažnai rinkos dalyviai painioja sąvokas „bylinėjimosi komunikacija“, „krizių komunikacija“ ar „reputacijos valdymas“ ir dėl to pasirenka klaidingas strategijas. Todėl verta šiai nišinei bylinėjimosi komunikacijos temai skirti daugiau dėmesio.

Kviečiame kolegas į apklausą: VALSTYBĖS PRIPAŽINTO MENO KŪRĖJO IR MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJOS STATUSAS. KĄ APIE TAI ŽINOTE? Atsakymus prašome atsiųsti iki gruodžio 16 dienos. Anketas siųsti į LŽS būstinę E.p. info@lzs.lt

Gruodžio 10 d. vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje nuspręsta nepripažinti, kad asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ vykdoma veikla laikytina politine reklama ir kandidatų lygiateisiškumo principo pažeidimu.

Pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso pandemijos, žiniasklaidos priemonės susidūrė su ženkliu pajamų iš reklamos mažėjimu. Akivaizdu – žiniasklaida (ypač elektroninė) yra svarbi ir būtina žmonių informavimo priemonė. Demokratinei valstybei svarbi nepriklausoma ir stipri žiniasklaida. Elektroninės žiniasklaidos situaciją žymiai pagerintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kuri šiuo metu galioja spausdintiems žiniasklaidos leidiniams, todėl 2020 metų balandžio mėnesį registravau Seime siūlymą taikyti lengvatinį PVM tarifą elektroninei žiniasklaidai. Praėjusios kadencijos Seime šis siūlymas nebuvo priimtas, tačiau išrinkus naują parlamentą vėl atgaivintas. Artimiausiu metu planuojama jį svarstyti Biudžeto ir finansų komitete.