Nuomonių barometras

Rugsėjo 23 d., trečiadienį, 15 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks Ričardo Savukyno knygos „Kaip nugalėti propagandą. Trumpa mąstymo klaidų apžvalga“ pristatymas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno iniciatyva parengtos ir registruojamos Visuomenės informavimo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymų pataisos, kuriomis siūloma nustatyti draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams, vienus metus pirkti viešinimo ir reklamos paslaugas, o politinės kampanijos dalyviams – užsakyti politinę reklamą iš transliuotojų, kurie kursto karą, neapykantą ir nesantaiką.

Atostogų, ypatingai vasaros, metu net ir ryškiausi prekių ženklai kartais tiesiog prisnūsta, o atėjus rudeniui – su trenksmu grįžta į eterį. Vis dėlto, komunikacija yra ta sritis, kurios tėkmei sezoniškumas negalioja. Arba neturėtų galioti. Juk naujienų srautai mus gali pasiekti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo metu ir bet kokiomis formomis. Nepaisant to, susiformavusi komunikacijos spiralė, rodos, turi gana aiškiai nusistovėjusį valdymą, kurį panagrinėjus giliau, komunikacijos srautus galima suvaldyti kur kas efektyviau.

Skelbiame žurnalisto Vytauto Budniko pokalbio su Nacionalinio susivienijimo steigėju ir pirmininku profesoriumi Vytautu Radžvilu antrąją dalį. Pokalbyje aptariami nomenklatūrinio disidento Tomo Venclovos požiūris į rezistenciją ir laisvės kovotojų atminimą, per T. Venclovos pavyzdį atskleidžiama valstybės išdavystę pateisinančio mąstymo struktūra.

Šiuo metu pasaulyje vykstančių geopolitinių permainų kontekste suintensyvėjęs puolimas prieš Lietuvos laisvės kovų dalyvius, LŽB pirmininkės reikalavimai, nukreipti prieš juos, ir T.Venclovos išsakytos mintys minėtame interviu verčia įsigilinti į jų tikrąją prasmę. Šia tema žurnalistas Vytautas Budnikas kalbasi su „Nacionalinio susivienijimo“ steigėju ir pirmininku profesorium Vytautu Radžvilu.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė ragina Antikorupcijos komisiją įvertinti pirmadienį LRT Tyrimų skyriaus paviešintą informaciją apie galimą Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dalyvavimą organizuojant greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai išsakė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir pareiškė esantys pasirengę padėti nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje.

Plačiai skelbta, kad pirmąją rugpjūčio dieną įsigaliojo Lukiškių aikštės įstatymas. Iki to įstatymo įsigaliojimo likus porai dienų, nutariau pats atlikti aikštės su laikinai supiltu paplūdimiu „asmeninį auditą“. Magėjo įsitikinti, kiek tariamo pliažo buvimas prieštarauja rūsčiajam teisės aktui. Ir ką? Išsitiesiu ant medinio gulto...

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo. „Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru S. Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu A. Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą.

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime susitiko su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad Seimo priimtas įstatymas dėl Vyčio monumento Lukiškių a. kūrėjams suteikia laisvės, nes nenurodo, koks tiksliai turėtų būti Vytis šioje vietoje. Taip pat ministras paaiškino, kiek ir kokios paramos gauna nuo karantino nukentėję kūrėjai.

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku.

Pastaraisiais metais finansų sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais ir, panašu, kad esami bei būsimi klientai atsipūsti ateityje taip pat neleis. Mes, vartotojai, norime turėti vis daugiau svertų savo pusėje, gauti maksimaliai personalizuotus sprendimus savo pačių pasirinktais kanalais ir, žinoma, už geriausią kainą. Vis dėlto, nepaisant įvairių inovatyvių paslaugų plėtros, mums vis dar itin svarbus žmogiškas ryšys su savo finansinių paslaugų teikėju. Taip, gadget'ai svarbu, bet leiskite mums pasitarti su gyvu žmogumi, kuris galės įvertinti mūsų asmeninius poreikius. Pasitikėjimas ir patikimumas visada griežia pirmuoju smuiku, siekiant suvaldyti finansinių paslaugų orkestrą ir patenkinti vartotoją.

Gerbiamas LR Ministre Pirmininke, kreipiuosi į Jus dėl šią savaitę LR Prezidento Gitano Nausėdos komandos parengto prašymo LR Vyriausybei, kuriame deklaruojamas tikslas padėti kompensuoti dėl COVID-19 sukeltos krizės žiniasklaidos priemonių patirtus nuostolius. Nepaisant mūsų redakcijos labai aiškiai išreikštų pastabų, pateiktas siūlymas tiek teisiškai, tiek vertybiškai yra ydingas ir naudingiausias galingiausioms žiniasklaidos grupėms. Tai sietume arba su noru įsiteikti galingiausioms žiniasklaidos grupėms, arba tiesiog su Lietuvos politikų demonstruojamu nepakankamu žiniasklaidos rinkai įtaką darančių veiksnių suvokimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), šiandien rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylos pareiškėjų (žurnalistų) ir Lietuvos žurnalistų sąjungos apeliacinį skundą, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėti bylos nagrinėjimą, bei pasiūlyti pareiškėjams, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2020 m. liepos 8 d. pateikti LVAT papildomus įrodymus.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovai pažymi, kad pastarųjų dienų įvykiai yra tik dar vienas epizodas valstybės ir verslo santykių istorijoje, suduodantis rimtą smūgį ir verslo reputacijai, ir tarptautiniam šalies įvaizdžiui. Investuotojai teigia, kad ši byla sunkins verslo organizacijų ir valstybės dialogą, kuris ir taip nebuvo nei paprastas, nei lengvas.