Nuomonių barometras

Temas žurnalistui dažniausiai diktuoja pats gyvenimas. Per trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų mes buvome didesnių ar mažesnių politinių spektaklių liudytojai, o nemaža tautos dalis – ir dalyviai. Politizuotas mūsų gyvenimas buvo anksčiau, ne kitoks ir dabar. (...) Jei visa politika ir net rinkimai persikėlė į televiziją ir spaudą, ar dar reikia burnoti ant lietuvių rinkėjų. Jiems politika – viso labo politinis spektaklis, ir jie balsuoja už to spektaklio talentinguosius.

Savo išmintį rinkėjams rodę buvę senieji ar dar neapsiplunksnavę politikai greitai sugužės į naująjį Seimą. Ypatinga palaima džiaugtis galės Seimo naujokai – juk dauguma jų turbūt mažai matę tokių didelių pinigų, pateksiančių į jų rankas kiekvieną mėnesį. O kur dar įvairios privilegijos, kurias seimūnai išsikovojo per 30 metų savo didelėmis pastangomis dar sunkiau dirbdami, tarp jų ir penkių mėnesių atostogos, kuriomis jie net neturi konstitucinės teisės naudotis, nes turi bet kada būti mūsų, paprastų mirtingųjų, atstovais.

Karolis Jonutis parengė įdomią studiją „Propagandos šablonai interneto portalų komentaruose". Skelbiame tik jos įvadą. Su visa studija galima susipažinti Vilniaus politikos analizės instituto portale www.vilniusinstitute.lt

Laisvė. Žmoguje įsišaknijęs iki kaulo smegenų – visų amžinas laisvės troškimas. Puiku: laisvai klaidžiojama kur nori, kada nori, kaip nori. Ir laisvai net klystkeliais klaidžiojantiems neatrodo, jog pametė kelią dėl takelio. Kelių daugybė. Reikia mokėti pasirinkti. Laisvė leidžia. Leidžia be atsakomybės pasirinkti kelią... Kaip rodo gyvenimas, be atsakomybės ir elgiamasi. Atimant ir duodant. Panašiai dalijama. Dalyti svetimą galima, nors ir gaila, kad ne jiems atitenka, o duoti savo, tai ne juokas. Sklando humoro voratinkliai: reikia dėkoti valdantiesiems – pinigų padalijo. Ką, susimažino savo atlyginimus, pajams ir žmonėms padalijo? Ne! Tai už ką dėkoti?

Žurnalas VALSTYBĖ jau tryliktus metus iš eilės rengs aukščiausio lygio renginį, skirtą Lietuvos verslo ir politikos lyderiams – Lietuvos ekonomikos konferenciją, kuri vyks Radisson BLU Lietuva konferencijų centre.

Rugsėjo 23 d., trečiadienį, 15 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks Ričardo Savukyno knygos „Kaip nugalėti propagandą. Trumpa mąstymo klaidų apžvalga“ pristatymas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno iniciatyva parengtos ir registruojamos Visuomenės informavimo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymų pataisos, kuriomis siūloma nustatyti draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams, vienus metus pirkti viešinimo ir reklamos paslaugas, o politinės kampanijos dalyviams – užsakyti politinę reklamą iš transliuotojų, kurie kursto karą, neapykantą ir nesantaiką.

Atostogų, ypatingai vasaros, metu net ir ryškiausi prekių ženklai kartais tiesiog prisnūsta, o atėjus rudeniui – su trenksmu grįžta į eterį. Vis dėlto, komunikacija yra ta sritis, kurios tėkmei sezoniškumas negalioja. Arba neturėtų galioti. Juk naujienų srautai mus gali pasiekti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo metu ir bet kokiomis formomis. Nepaisant to, susiformavusi komunikacijos spiralė, rodos, turi gana aiškiai nusistovėjusį valdymą, kurį panagrinėjus giliau, komunikacijos srautus galima suvaldyti kur kas efektyviau.

Skelbiame žurnalisto Vytauto Budniko pokalbio su Nacionalinio susivienijimo steigėju ir pirmininku profesoriumi Vytautu Radžvilu antrąją dalį. Pokalbyje aptariami nomenklatūrinio disidento Tomo Venclovos požiūris į rezistenciją ir laisvės kovotojų atminimą, per T. Venclovos pavyzdį atskleidžiama valstybės išdavystę pateisinančio mąstymo struktūra.

Šiuo metu pasaulyje vykstančių geopolitinių permainų kontekste suintensyvėjęs puolimas prieš Lietuvos laisvės kovų dalyvius, LŽB pirmininkės reikalavimai, nukreipti prieš juos, ir T.Venclovos išsakytos mintys minėtame interviu verčia įsigilinti į jų tikrąją prasmę. Šia tema žurnalistas Vytautas Budnikas kalbasi su „Nacionalinio susivienijimo“ steigėju ir pirmininku profesorium Vytautu Radžvilu.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė ragina Antikorupcijos komisiją įvertinti pirmadienį LRT Tyrimų skyriaus paviešintą informaciją apie galimą Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dalyvavimą organizuojant greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai išsakė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir pareiškė esantys pasirengę padėti nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje.

Plačiai skelbta, kad pirmąją rugpjūčio dieną įsigaliojo Lukiškių aikštės įstatymas. Iki to įstatymo įsigaliojimo likus porai dienų, nutariau pats atlikti aikštės su laikinai supiltu paplūdimiu „asmeninį auditą“. Magėjo įsitikinti, kiek tariamo pliažo buvimas prieštarauja rūsčiajam teisės aktui. Ir ką? Išsitiesiu ant medinio gulto...

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo. „Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru S. Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu A. Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą.

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime susitiko su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad Seimo priimtas įstatymas dėl Vyčio monumento Lukiškių a. kūrėjams suteikia laisvės, nes nenurodo, koks tiksliai turėtų būti Vytis šioje vietoje. Taip pat ministras paaiškino, kiek ir kokios paramos gauna nuo karantino nukentėję kūrėjai.