Nuomonių barometras

Vinco Kudirkos premija yra svarbiausia kasmetinė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos premija, kuri skiriama žurnalistui arba jų kūrybinei grupei už brandžius, humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus už praėjusius metus. Vytauto Gedgaudo premija skiriama LŽS nariui už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus.

„Europa krenta nuo savo pjedestalo" - taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų". Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010", kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus.

Matydamas, kas vyksta viešoje erdvėje tema „Lietuva >=< Lenkija", noriu viešai atsiprašyti už tuos idiotus lietuvius ar Lietuvos politikus ir tuos Lenkijos ar lenkus politikus, kurie vedami savo merkantilinių tikslų ir siekių kiršina dvi kaimynines valstybes ir tautas.

Šiandien bendrovė „Viešųjų ryšių technologijos" pranešė, kad „Lietuvos elektroninėje erdvėje startavo interneto puslapis, kurio tikslas - paprastai ir suprantamai paaiškinti mūsų šalies gyventojams, kaip veikia telemetrų arba televizijos auditorijos tyrimas".

Vis dar žurnalistiką studijuojantiems studentams su malonumu nekaltybę prarasti padės pirmasis darbdavys. Su „teisingos" žurnalistikos principais supažindina internetinė svetainė ir laida tokiu pat pavadinimu „Litų vaikas".

Virginijus Savukynas, turbūt norėdamas išjudinti diskusijai kolegas žurnalistus, o ir kitus piliečius, suinteresuotus žodžio laisve ir jos ribomis, sugretino dvi teismų istorijas, kurias skiria penkeri metai. Kai teisme atsiduria žurnalistai, mūsų profesijos atstovai neturi būti abejingi.

Viename komentare po mano straipsniu radau gerą klausimą: "mantai, mantai, ar tu žurnalistas?" Puikiai suprantu, ką man norėta tuo pasakyti. Nusišypsojau tai pamatęs. Kadangi atsakymą žinau.

Prieš keletą dienų Vilniuje buvo surengta nacionalinė konferencija, skirta etiškos žurnalistikos kampanijai. Labai noriu, kad šiai kampanijai vykdyti galėtume pritraukti profesionaliausius Lietuvos žurnalistus. Žinoma, tokie "-iausių" rinkimai labai keblus dalykas, nes net ir profesionalumas dažnai suprantamas skirtingai.

Iš karto pasakysiu, kad, mano nuomone, negalima. Tačiau remiantis kai kurių teisėjų sprendimais, tai būtų leistina, nes žodis „pavogė" - tik populistika. Tiesa, jau kitų teisėjų nuomone, už tokį klausimą galiu susilaukti baudžiamosios bylos su aiškiu nuosprendžiu: „Kaltas". Bet apie viską nuo pradžių.

Štai ir proga viešai išpažinti, kad Kristupas Krivickas man patinka. Aišku, savotiškai. Tuoj paaiškinsiu, kol skaitytojo išmonė neprikūrė mano nesakytų, negalvotų ir apskritai nebūtų dalykų.

Televizija TV3 vengia atsakomybės už savo platinamą turinį ir viešoje erdvėje spekuliuoja demokratinių šalių vertybėmis - žodžio ir spaudos laisve. Tokie įspūdžiai man liko po sekmadienį matytos specialios pusės valandos (su komercine reklama ir anonsais) tiesioginės laidos "Savaitės komentarai".

Arnoldas Aleksandravičius: labai gailiuosi dėl savo bjauraus atsiliepimo į „Valstiečių laikraščio" žurnalisto Gedimino Stanišausko straipsnį „Ministerijos biurokratams tūkstančiai, o kariams trupiniai".

Drįstu pradėti savo komentarą tokia provokuojančia antrašte, nes tam mane įkvėpė dvi citatos, kurias paėmiau iš abiejose LŽS svetainėse publikuoto žurnalisto Jono Banio teksto. Pirmoji skamba taip: „Tokia pat opi problema yra Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kurią žiniasklaida tiesiog ignoruoja. Užtenka stebėti, kaip į šios institucijos sprendimus pastaruoju metu reagavo jos svarstyti individai ir ūkio subjektai - akivaizdu, kad komisija neturi jokio autoriteto ir jokių galių pastebimai paveikti savo veiklos subjektų veiklą. O institucija, kuri neturi nei autoriteto, nei realios jėgos, yra niekam nereikalinga."

Tamsta esi rinkėjas? Malonu. Aš - taip pat. Ką pats rinksi? Tą, kuris „sveiko proto" ar tą, kuris „kitaip"? Gal aną ribinį, kuriam „gana"? Va, dar kitas, lyg nežinion nešamas stebisi: „Ką veiksime?" Tik rinkis ir rink. Juk „mes galime". „Taip"?

Daug kas pastaruoju metu bėdavoja dėl lietuviškos žiniasklaidos kokybės. Bet daugeliu atveju tie pabėdavojimai pabėdavojimais ir lieka. Kaip pagrindinės žiniasklaidos nuopolio priežastys dažniausiai įvardijama bendra vertybių kizė ir žurnalistikos antikristas K.Krivickas.