Pasijuokime kartu

Eilėraščio autorius Ipolitas Skridla - yra LŽS narys. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pagal išsilavinimą ekonomistas, dirbo įvairų valstybinį, ūkinį darbą. Ilgą laiko tarpsnį buvo laikraščių ir žurnalų susivienijimo „Periodika“ direktorius. Rūpinosi respublikinių žurnalų, rajonų ir miestų laikraščių leidybiniais reikalais. Poezija domisi nuo mokyklos suolo. Yra išleidęs poezijos rinkinius „Dovana“, „Širdies virpesiai“, „Gyvenimo tarpsniai“, „O metai bėga...“. Jo eilėraščiai spausdinti lietuvių poetų meilės lyrikos antologijoje „Mudviejų vakaras“, žurnalistų poetų knygose „Šitas aidas toli girdis...“ ir Sušvieski, saule“, periodiniuose leidiniuose.

1966 m. sausį Vilniuje vyko SSRS žurnalistų tarptautininkų seminaras. Jam didelį dėmesį rodė ir aukščiausia tuometinė valdžia, nes į čia suvažiavo įtakingi „Pravdos“, „Izvestijų“, sąjunginio radijo ir centrinės televizijos apžvalgininkai. Seminaro užbaiga su stipriu palaistymu vyko Ministrų Tarybai priklausiusioje „Šešupėje“. Iš jos dauguma maskvietiškų svečių važiavo tiesiai į geležinkelio stotį, į vėlyvąjį traukinį „Kaliningradas-Maskva“. Kaip žurnalistų sąjungos valdybos konsultantui, man seminaro metu teko asistuoti dviems svečiams. Su jais ir sėdau į „Volgą“ palydėti iki stoties. Kaip tuo metu dar liesas (buvau neseniai po studijų) patekau per vidurį ant užpakalinės sėdynės tarp „izvestijų“ apžvalgininko Matvejevo ir TSRS užsienio reikalų ministro A. Gromykos padėjėjo gruziniška pavarde Ją per beveik pusšimtį metų pamiršau, pamenu tik vardą – Šalva. Automobilio priekyje prie vairuotojo atsidrėbė jo šeimininkas „Tiesos“ redaktorius Genrikas Zimanas.

Vieną pavasario dieną trečiakursis Vladas Kasperavičius paklausė manęs ar negalėčiau kurį rytą atsirasti savo sode kaip galima anksčiau. Kuriuo tikslu – tylėjo, tik prisimerkęs lyg tai šypsojosi. Žinoma, suintrigavo. Sutarėmė dieną be didesnio vargo.

Šią įdomią nuotrauką su sentencija į LŽS svetainę atsiuntė mūsų kolega Juozas Šalkauskas.

Atrodo tik vakar mūsų pasaulį paliko kolega Arnoldas Čaikovskis (1937-2010). Per 30 savo darbo metų jis triūsė laikraščių ir žurnalų redakcijose. Dešimt iš jų dirbome kartu „Tiesos" laikraštyje. Jis buvo produktyvus žurnalistas, rašė įdomius reportažus, apybraižas. O kai, anot jo, gyvenimas apkarsdavo, imdavosi satyros žanro. Rašydavo humoreskas, groteskus, feljetonus, pamfletus. Ši humoreska paimta ir jo humoro ir satyros knygos „Kas pyksta", tam ragai dygsta" (1999).

Apolinaras Juodpusis: Miniatiūros iš natūros - antras žiupsnelis. Apie būvusius redaktorius ir dar kai ką.

Žiūpsnelis medicininių ankedotų iš kolegos Juozo Šalkausko kraitelės.

Kolega žurnalistas Jonas Paulauskas atsiuntė mūsų svetainei trumpą filosofišką pamąstymą apie tris dalykus žmogaus gyvenime.

Naujos Virgilijaus Juodakio miniatiūros - apie kandidatus į Seimą ir garsųjį telšiškį

Šią smagią kompanija iš Žagarės vyšnių festivalio atsiuntė mūsų geras kolega Juozas Šalkauskas.

Eilėraščio autorius Ipolitas Skridla - yra LŽS narys. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pagal išsilavinimą ekonomistas, dirbo įvairų valstybinį, ūkinį darbą. Ilgą laiko tarpsnį buvo laikraščių ir žurnalų susivienijimo „Periodika“ direktorius. Rūpinosi respublikinių žurnalų, rajonų ir miestų laikraščių leidybiniais reikalais. Poezija domisi nuo mokyklos suolo. Yra išleidęs poezijos rinkinius „Dovana“, „Širdies virpesiai“, „Gyvenimo tarpsniai“, „O metai bėga...“. Jo eilėraščiai spausdinti lietuvių poetų meilės lyrikos antologijoje „Mudviejų vakaras“, žurnalistų poetų knygose „Šitas aidas toli girdis...“ ir "Sušvieki, saule", periodiniuose leidiniuose.

Kolega Virgilijus Juodakis apie korektūros klaidas, rusiškus dokumentus ir Alberto Laurinčiuko pravardę.

Jūsų charakteris pagal pirmą vardo raidę? Suprantama, kad šis kol kas nežinomo autoriaus tekstukas yra tik lengva išmonė. Todėl ir pateko į humoro rubriką. Pasijuokime kartu su šį tekstą atsiuntusiu mūsų geru kolega Jonu Paulausku.

Šias sentencijas LŽS internetinei svetainei atsiuntė mūsų gera kolega, radijo ir televizijos žurnalistas Juozas Šalkauskas.

“Šio eilėraščio autorius nežinomas, mano sukurtas tik priešpaskutinis eilėraščio posmelis”, - rašo mūsų svetainei Algimantas Zolubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinio „Varpas“ redaktorius, aktyvus Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudos bendradarbis.

Eilėraščio autorius Ipolitas Skridla - yra LŽS narys. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pagal išsilavinimą ekonomistas, dirbo įvairų valstybinį, ūkinį darbą. Ilgą laiko tarpsnį buvo laikraščių ir žurnalų susivienijimo „Periodika“ direktorius. Rūpinosi respublikinių žurnalų, rajonų ir miestų laikraščių leidybiniais reikalais. Poezija domisi nuo mokyklos suolo. Yra išleidęs poezijos rinkinius „Dovana“, „Širdies virpesiai“, „Gyvenimo tarpsniai“, „O metai bėga...“. Jo eilėraščiai spausdinti lietuvių poetų meilės lyrikos antologijoje „Mudviejų vakaras“, žurnalistų poetų knygose „Šitas aidas toli girdis...“ ir "Sušvieski, saule", periodiniuose leidiniuose.

Kažkada madoje buvo rūmų kapelmeisteriai. Kažkada madoje buvo rūmų poetai. Tokiais tarnavo, berods, ir Puškinas, ir Lomonosovas. Pasitaiko tokių ir mūsų dienomis. Tik be algos. Vien geros nuotaikos dėlei linkę ką nors sueiliuoti. Ir patys pasijuokti iš savo išradingumo. Toks, man regis, buvo ir ilgametis redakcijos „Tiesa“ fotokorespondentas Chanonas Levinas. Kartais iškart ekspromtu pateikdavo savo kūrinėlį, kartais dieną kitą eiliuodavo.