Žurnalistas irgi žmogus

Manau, visais kampais reikia pažvelgti į mūsų kolegas žurnalistus, kurių jau nebeturime greta. Su Algimantu Šarkiu (1936-1990) mokėmės Viekšnių gimnazijoje, vėliau vidurinėje mokykloje. Jau nuo žemesniųjų klasių Algis „užsikrėtė“ fotografijos virusu: fotografavo su tuomet primityviu fotoaparatu, pats ryškino juostas, pats iš jų kontaktiniu būdu spausdindavo mažytes nuotraukėles ir taip džiugino visą klasę. Jis baigė žurnalistikos mokslus Vilniaus universitete, kurį laiką dirbo Kėdainiuose, vėliau fotokorespondentu ELTOJE, paskui Akmenės laikraščio redakcijoje.

Nemažai žiūrovų dar prisimena, kaip žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas (63 m.) Katedros aikštėje bandė parduoti nelegalų šautuvą, sėdėjo Kauno zoologijos sodo narve, prašydamas aukoti pinigų gyvūnams išlaikyti, ar plaukų džiovintuvu matavo automobilių greitį. Šmaikščiais TV reportažais išgarsėjęs H. Vaitiekūnas šią vasarą garsina savo gimtąją Klaipėdą LRT televizijos laidoje „Lietuva — jūrinė valstybė“. Su „Lietuvos ryto" priedu „TV antena“ jis kalbėjosi apie jaunystės paklydimus, grožio kultą televizijoje ir neišsipildžiusią svajonę Seime užsidirbti didesnę pensiją.

Dieną, kai ketinu rašyti apie atominę elektrinę, apsivelku suknelę su Peliuku Mikiu ant pilvo. Kad pati nepamirščiau – apie tokius sudėtingus dalykus, kaip Lietuvos santykiai su Rytais, branduolinė energetika, verslininkų interesai politikoje, jums, skaitytojai, pasakoja vaikai. Įžvalgos, proto aštrumo ir atkaklumo žurnalistams gal ir pakanka, tik laiko ir motyvacijos – ne visada.

„Ugniagesys iš gaisro išgelbėjo vaikus, pasienietis sulaikė kontrabandą, nusikaltėlis buvo nuteistas ir gavo pelnytą bausmę“, - tokiomis ir kitomis kriminalinėmis žiniomis iš televizijos ekranų kiekvieną dieną pavaduodamas Jaunių Matonį sveikinasi Ričardas Šimkus. Kriminalinių naujienų pranešėjas nesibodi savo darbo, o filmuoti gaisro ar avarijos lekia ir paryčiais.

Kokio dydžio privalomojo socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis? Kokia ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarka įdiegus elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimą? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako SODRA specialistai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pasirodę pranešimai viešojoje erdvėje, jog senatvės pensijos nemažės tik pensininkams su sunkia negalia, gali būti klaidinantys visuomenę. Atkreipiame dėmesį, kad pensijos visiems kitiems pensijų gavėjams nebus kaip nors papildomai mažinamos, jos bus mokamos tokios, kaip iki šiol pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Seime pritarta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta išimtis vienai senatvės pensininkų grupei – žmonėms, turintiems sunkią negalią. Šiai žmonių grupei pagal Laikinąjį įstatymą pensijos nebus perskaičiuojamos, kaip buvo iki šiol.

Visą motinystės (tėvystės) pašalpą siūloma mokėti ir tuomet, jei motina dar iki vaiko priežiūros atostogų dirbo pagal autoriaus sutartį. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančiai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisai, kuri po galutinio balsavimo tikriausiai įsigalios gruodžio mėnesį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šių metų liepos 1 d. pasikeitė transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo tvarka. Specialųjį transporto išlaidų kompensavimo poreikį ir specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį visiems asmenims nustato ir atitinkamas pažymas išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritoriniai skyriai.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, tam tikrais apibrėžtais atvejais įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių. Tuo metu darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį. Tai tik vienas iš naujų pakeitimų.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, reglamentuojančios individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių socialinį draudimą (Žin., 2010, Nr.76-3867). Kaip nurodo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 2 dalis, individualių įmonių savininkai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo š.m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gali draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims ir privalomai draudžiami sveikatos draudimu. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu šie asmenys nedraudžiami. Dėl to, IĮ savininkai ir ūkinių bendrijų nariai nuo 2010 m. liepos 1 d. praranda teisę gauti motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės), pašalpas.

Seimas pritarė siūlymui palikti galioti dabartinę ligos socialinio draudimo pašalpų mokėjimo tvarką. Jei šiam siūlymui pritars Prezidentė, ir toliau už pirmąsias 2 ligos dienas darbdavys galės pasirinktinai mokėti nuo 80 iki 100 proc. darbuotojo atlygio sudarančią pašalpą. „Sodra“ toliau mokės 40 proc. atlyginimo dydžio ligos pašalpą už 3-7 ligos dienas, o ilgiau sergantiems, nuo 8 ligos dienos, bus mokama 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa.

Savarankiškai dirbančių asmenų grupei priskiriami: individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų (TŪB) komanditinių ūkinių bendrijų (KŪB) tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai ir kt.).; asmenys, užsiimantys individualia veikla turėdami verslo liudijimus.

Daugelį žmonių domina būsimos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis. Ypač tai aktualu tiems asmenims, kuriems iki pensijos amžiaus liko keletas metų, jie prarado darbą ir svarsto apie išėjimą į išankstinę senatvės pensiją.

Išankstinės senatvės pensijos skyrimą, dydžio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas. Tarp darbo ieškančių bedarbių daugiau nei ketvirtis (25,2 proc.) sudaro asmenys, vyresni nei 50 metų. Jiems nelengva prisitaikyti prie dabartinių darbo rinkos sąlygų ir surasti darbą. Dar sunkiau tiems asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keletas metų. Tokiais atvejais, jie gali kreiptis dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išankstinio paskyrimo ir mokėjimo.

Valstybinės pensijos, rentos, kompensacijos (toliau – valstybinės pensijos) yra mokamos už praėjusį mėnesį. Kadangi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas) įsigaliojo nuo 2010 sausio 1 d., todėl sausio mėnesį išmokėtos už gruodį valstybinės pensijos buvo neperskaičiuotos. Vasarį šių valstybinių pensijų gavėjai gaus jau perskaičiuotas išmokas. Valstybinės pensijos skirtingai perskaičiuojamas nedirbantiems ir dirbantiems pagal darbo sutartį ar savarankiškai.