Žurnalistas irgi žmogus

Aukščiausiojo teismo posėdis mano bylai nagrinėti buvo paskirtas 1957 m. gagužės mėn. 6 dieną. Taigi nuo balandžio pabaigos, kai man buvo pateikta keturiais aukštais parašais vizuota kaltinamoji išvada, turėjau pakankamai laiko atsigauti nuo tardymų makalynės ir galėjau ramiai spėlioti kuo visa tai baigsis. Ne tik spėliojau, bet ir dėliojau galvoje mintis, kaip turėčiau gintis aiškindamasis dėl vienų ar kitų kaltinimų.

Tęsiame docento daktaro Virgilijaus Juodakio prisiminimų publikavomą. Antroji dalis - Nuo vasario iki gegužės komjaunimo darbą pratęsė KGB

Mielas Vytautai, po jubiliejaus ir po Tavo ir Valentino Juraičio pagiriamųjų odžių dažnai susilaukiu paskatinimų pasipasakoti už ką buvau pasodintas į KGB ir nuteistas per Chruščiovo atolydį. Ne man spręsti, tinka ar netinka skelbti, bet ant popieriaus išguldžiau sulesiotus dokumentus, kurie atsako už ką buvau pasodintas. Po pirmos dalies KONSERVA (studentiškas slengas), baigiu panašiai išguldyti antrą dalį - kaip dalykai klostėsi KGB tardymuose. Po to bus trečia - Aukščiausiojo teismo posėdis ir ketvirta - pasivažinėjimas link Uralo. Sugrįžimas ir t.t. Taigi – pirmyn! Virgilijus Juodakis

Niekaip negaliu atsikvošėti... kai Gedimino prospekte pamačiau didžiules raides KFC – čia gi buvo nuostabi istorinė „Literatų svetainė“! Raidžių neiššifravau, bet smalsumas varyte varė pasižiūrėti kas čia šeimininkauja. Oi, oi, oi, kaip viskas pertvarkyta ir supratau, kad čia ruošiamas greitas maistas, nes nosį įkyriai kutena skrudintas ir keptas food‘as. Viešpatie, kaip mes nusiritome...

Senjorų klubo tradicija buvo nepažeista ir kovą tradiciniame kasmėnesiniame susitikime – pristatytas įdomus pašnekovas. Šįkart juo buvo spaudos žmogus – rašytojas ir leidėjas Jeronimas Laucius. Jis pats sako gimęs tris kartus: pirmą kartą 1946 m. sausio 1 d. Panevėžio rajone, Glebauskų kaime, antrą kartą – kai 1977 m. vasario 22 d. nežinia kieno pastūmėtas užrašė pirmąjį kūrinėlį, trečiasis gimtadienis – 1988 m. spalio 8 d., kai tapo žurnalo „Žvaigždutė“ vyriausiuoju redaktoriumi. Pasak J. Lauciaus, jis iki šiol yra likęs vienintelis paskirtasis redaktorius, kaip buvo įprasta anais „organų“ laikais.

Daug žmonių mėgsta keliauti. Žurnalistas ir rašytojas Gerimantas STATINIS, Lietuvos žurnalistų sąjungoje subūręs „Kelionių ir pramogų“ klubą, pomėgį keliauti pavertė būrio žmonių jungiamąja grandimi, kuri susieja ne tik šiandienos keliautojus, bet ir kažkada šia aistra sirgusius žmones, primena jų keliones ir idėjas, jas atgamina ir įprasmina naujai. Lietuvos žurnalistų sąjungos „Kelionių ir pramogų“ klubo nariai šiemet aplankė Aukštojo kalvą, aukščiausią Lietuvos vietą, iškilusią į 293 metrų aukštį virš jūros lygio, „Lituanicos“ žūties vietą, keliavo į ekspediciją Antano Poškos keliais po Indiją šio keliautojo 110-ųjų gimimo metinių proga. Gerimanto Statinio šiemet išleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė prestižinę Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premiją. Tad su Gerimantu ir kalbėjomės apie aistrą keliauti ir jos įprasminimą.

Ne vienerius metus dirbau ir bendravau su Skirmantu Valiuliu (1938.10.22 Šiaulių aps., Gražaičių k. – 2011.01.28 Vilniuje) . Jo buvo pilna visur. Ir seminaruose, ir paskaitose, ir aptarimuose ir spaudos puslapiuose. Visur, kur tik reikalas lietė kino-tele-foto dalykus. Ir visur su savo nuomone ir su nedidelėmis užrašų knygutėmis rankose. Iš čia jo mintys persikeldavo į daugybę didesnių ir mažesnių rašinių bei pasipasakojimų.

Ko­dėl Juo­zas Šal­kaus­kas ne­ko­lek­cio­nuo­ja var­li­kių? Ar gar­sią­ją spau­dos apž­val­gi­nin­ko kak­la­raiš­čių ko­lek­ci­ją jau ga­li­ma va­din­ti re­kor­di­ne? Vi­so­kių įdo­my­bių su­ži­no­jo­me, kai su­si­ti­ko­me pa­kal­bė­ti apie šių vy­riš­kų ak­se­sua­rų par­odą, ati­da­ry­tą Laz­di­juo­se.

Radijo žurnalistas Adolfas Drungilas jaunystėje trumpai dirbo žurnale "Tarybinė moteris": buvo priimtas vietoj gimdymo atostogų išėjusios moters. Vyruko darbo stalas stovėjo žurnalo vyriausiosios redaktorės Birutės Boreišienės priimamajame. Bene pirmąją jaunuolio darbo dieną iš savo kabineto išėjusi vyr. redaktorė sako: - Aš kuriam laikui išeinu. Bus grynai moteriškas susirinkimas, kuriame tau nėra ką veikti.

Manau, visais kampais reikia pažvelgti į mūsų kolegas žurnalistus, kurių jau nebeturime greta. Su Algimantu Šarkiu (1936-1990) mokėmės Viekšnių gimnazijoje, vėliau vidurinėje mokykloje. Jau nuo žemesniųjų klasių Algis „užsikrėtė“ fotografijos virusu: fotografavo su tuomet primityviu fotoaparatu, pats ryškino juostas, pats iš jų kontaktiniu būdu spausdindavo mažytes nuotraukėles ir taip džiugino visą klasę. Jis baigė žurnalistikos mokslus Vilniaus universitete, kurį laiką dirbo Kėdainiuose, vėliau fotokorespondentu ELTOJE, paskui Akmenės laikraščio redakcijoje.

Nemažai žiūrovų dar prisimena, kaip žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas (63 m.) Katedros aikštėje bandė parduoti nelegalų šautuvą, sėdėjo Kauno zoologijos sodo narve, prašydamas aukoti pinigų gyvūnams išlaikyti, ar plaukų džiovintuvu matavo automobilių greitį. Šmaikščiais TV reportažais išgarsėjęs H. Vaitiekūnas šią vasarą garsina savo gimtąją Klaipėdą LRT televizijos laidoje „Lietuva — jūrinė valstybė“. Su „Lietuvos ryto" priedu „TV antena“ jis kalbėjosi apie jaunystės paklydimus, grožio kultą televizijoje ir neišsipildžiusią svajonę Seime užsidirbti didesnę pensiją.

Dieną, kai ketinu rašyti apie atominę elektrinę, apsivelku suknelę su Peliuku Mikiu ant pilvo. Kad pati nepamirščiau – apie tokius sudėtingus dalykus, kaip Lietuvos santykiai su Rytais, branduolinė energetika, verslininkų interesai politikoje, jums, skaitytojai, pasakoja vaikai. Įžvalgos, proto aštrumo ir atkaklumo žurnalistams gal ir pakanka, tik laiko ir motyvacijos – ne visada.

„Ugniagesys iš gaisro išgelbėjo vaikus, pasienietis sulaikė kontrabandą, nusikaltėlis buvo nuteistas ir gavo pelnytą bausmę“, - tokiomis ir kitomis kriminalinėmis žiniomis iš televizijos ekranų kiekvieną dieną pavaduodamas Jaunių Matonį sveikinasi Ričardas Šimkus. Kriminalinių naujienų pranešėjas nesibodi savo darbo, o filmuoti gaisro ar avarijos lekia ir paryčiais.

Kokio dydžio privalomojo socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis? Kokia ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarka įdiegus elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimą? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako SODRA specialistai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pasirodę pranešimai viešojoje erdvėje, jog senatvės pensijos nemažės tik pensininkams su sunkia negalia, gali būti klaidinantys visuomenę. Atkreipiame dėmesį, kad pensijos visiems kitiems pensijų gavėjams nebus kaip nors papildomai mažinamos, jos bus mokamos tokios, kaip iki šiol pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Seime pritarta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta išimtis vienai senatvės pensininkų grupei – žmonėms, turintiems sunkią negalią. Šiai žmonių grupei pagal Laikinąjį įstatymą pensijos nebus perskaičiuojamos, kaip buvo iki šiol.