Seminaras vyks 2024 m. gruodžio 2 d. (pirmadienį) 14–16 val. mišriu būdu – VLKK būstinėje (Vilnius, Gedimino pr. 60) ir per TEAMS’ų programą. Mielai lauksime komisijoje visų, kurie turi galimybę atvykti. Kviečiame registruotis į seminarą. Užsiregistravusiems bus išsiųsta programa ir prisijungimo nuoroda. Pageidaujantiems po seminaro bus išduoti elektroniniai VLKK pažymėjimai.

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), skelbia tradicinį kasmetinį kūrybinį konkursą „Žmogus ir aplinka“. Konkursas skirtas išrinkti geriausias einamaisiais metais šalies nacionaliniuose, regioniniuose ir vietiniuose laikraščiuose, žurnaluose, nacionalinių, regioninių ir vietinių transliuotojų radijo ir televizijos laidose, internete ir atviro turinio platformose skelbtas publikacijas, reportažus ir kitą viešąją informaciją tema „Žmogus ir aplinka“.

Išėjo žurnalo „Žurnalistika“ 2024 m. II numeris. Priminsiu, kad „Žurnalistika“ eina nuo 1973 metų. Dabar leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, jos patneris - Lietuvos žurnalistų sąjunga. Nuo 2024 m. žurnalas leidžiamas kas tris mėnesius.

2024 m. spalio 29 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, buvo pagerbti žurnalistai, redaktoriai ir žiniasklaidos priemonės, profesionaliausiai tyrinėjančios Europos Sąjungos (ES) investicijų Lietuvoje efektyvumą. Šį jau tradicija tapusį konkursą organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija drauge su Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Keičiantis kartoms ir nykstant gyvajam pasakojimui, moksleiviams darosi vis sunkiau suprasti laisvės kovų istoriją, jų dalyvių motyvus bei šio pasirinkimo svarbą.

Rašyti legendas įkvėpė Vincas Krėvė, kuris rašė apie Dainavos kraštą, o apie mūsų kraštą nieko panašaus nebuvo parašyta. Kitas autoritetas, kuris rašė sakmes ir padavimus – Česlovas Kudaba. Pirmoji Š. Laužadžio legenda buvo apie Kančiogino ežerą.

Prisiminiau vieną dieną prieš daugelį metų. Nebežinau – socializmą ar komunizmą tada kūrėme. Iš smalsumo varčiau vieną laikraštį, kitą. Ir užėjo noras pasitikrinti keistą mintį: ar toje straipsnių gausoje rasiu žodį - Lietuva. Buvo daug kartų pasakyta: „mūsų šalyje“, „respublikoje“, bet neradau įvykių, kurie būtų vykę Lietuvoje.

Spalio 23 – lapkričio 6 dienomis Seimo lankytojų centre Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio iniciatyva eksponuojama Vytauto Gocento tapybos darbų paroda „Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai“, skirta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-mečiui paminėti.

„Prospektas“ – ketvirtoji poeto, eseisto, publicisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Česlovo Skaržinsko poezijos knyga. Jau įpratome prie Česlovo Skaržinsko dzūkiškumų. Iš knygos „Tyka“ autorius mums išliko tarsi vienkiemio poetas. Ir tas vienkiemio šulinys stipria ir tyra vandeninga srove išmaitino jo pirmąsias tris poezijos knygas.

Atsisveikinant sodybos šeimininkai įteikė man iš užmaršties prikeltą, prieš daugiau nei šimtą metų 1911-1914 metais Žemaičių Naumiestyje leisto periodinio leidinio „Svečias“ kopiją. Savaitraštį tuometinėmis sunkiomis spausdinimo sąlygomis leido evangelikas liuteronas Fridrichas Megnis.

Spalio 31 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma estų menininkų Paulo Kuimeto, Kristinos Õllek ir Ruudu Ulas paroda „Forma kaip funkcija“. Atidarymo metu kviečiame į susitikimą su autoriais ir parodos kuratoriumi Pauliumi Petraičiu. Paroda veiks iki lapkričio 30 d.

Šį šeštadienį BTV televizijos žiūrovus pasieks nauja, informatyvi rytinė laida „Metas veikti“, kuri padės Lietuvos piliečiams ne tik pasiruošti dienai X, bet ir išmokys teisingų žingsnių bet kurioje kitoje ekstremalioje situacijoje.

Radijo programa ,,Ecos de Lituania”(Argentina), kurią redaguoja ir veda Juan Ignacio Fourment Kalvelis, lapkričio 8-ąją transliavo jubiliejinę, 600-ąją laidą.

Kaune spalio 23 d. mirė fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojas Alvydas Jurgis Vaitkevičius.

Naujoje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) ataskaitoje skelbiama, kad 2022–2023 m. buvo nužudyti 162 žiniasklaidos darbuotojai; daugeliu atvejų žudikai lieka nenubausti.